Nobelio premijos lauretai 2004metu
5 (100%) 1 vote

Nobelio premijos lauretai 2004metu

REFERATAS:

Nobelio premijos apdovanojimai Stokholme 2004 metais

Trakai, 2005

Nobelio premija – kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypatingai svarbią visuomeninę veiklą. Premija sukurta gerbiant švedų chemiko Alfredo Nobelio (Alfred Nobel), išradusio dinamitą, valią. Šokiruotas savo išradimo panaudojimo destrukciniais tikslais, šis mokslininkas 1895 lapkričio 27 pasirašė dokumentą, kuriuo 96% savo turto skyrė 5 premijoms, kurios būtų skiriamos žmonėms, pasitarnavusiems žmonijai. Per penkerius metus buvo įkurtas Nobelio fondas, o 1901 metais skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų įteikia Švedijos karalius Stokholme, o taikos premija įteikiama Osle, Norvegijoje. Pretendentai gauti premijas paprastai paskelbiami spalio mėnesį, o premijos teikiamos Nobelio mirties dieną – gruodžio 10. Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, šiuo metu apie 1 mln. eurų. Jei tais metais kažkurios srities premija skiriama keliems žmonėms, premijos pinigai padalinami po lygiai.

Kasmet teikiamos premijos už pasiekimus šiose srityse:

• Fizikoje (renka Karališkoji Švedijos Moksllų Akademija)

• Chemijoje (renka Karališkoji Švedijos Moksllų Akademija)

• Fiziologijoje ar Medicinoje (renka Karolinska Institutas)

• Literatūroje (renka Švedijos Akademija)

• Taikos (renka komitetas, paskiriamas Norvegijos parlamento – Stortingo)

Nuo 1969 metų dar skiriama premija už pasiekimus

• Ekonomikoje (renka Karališkoji Švedijos Mokslų Akademija) Penktadieni Stokholmo Koncertų salėje Švedijos karalius – Karlas XVI Gustavas įteikė premijas 2004 metų nobelio laureatams.

Ceremonija prasidėjo 16:30 vietiniu laiku ir baigėsi apie 18 valanda. Joje dalyvavo visi laureatai, išskirus austrijos rašytojos Elfrydės Jelinek, kurią kamuoja sociofobija ir dėl to ji vengia didėlių žmonių susirinkimų. Po iškilmingosios dalies svečiai nuvyko į tradicinį banketą, kuris vyko Mėlynoje Salėje sostinės rotušėje.

2004 metų spalio 4 diena fiziologijos ir medicinos srityje Nobelio premijos laureatais buvo paskelbti Richard Axel iš Kolumbijos universiteto ir Linda Buck iš Sietlo vėžio tyrimų Centro. R. Ekselis su savo kolegomis pateikė fizinius įrodymus apie uoslės kodavimą, kuriame jutimo neuronai siunčiantis duota receptorį yra ne tik atsitiktinai suskirstyti epitelio viduje, bet ir sudaro savo ašies cilindrus, pritvirtintus lokuso uoslės svogūnėlyje. Todėl duota aromatizuota medžiaga sąveikaus su įvairiarūšiais receptoriais ir aktyvuos sudėtinga kamuoliuką, kuris būna kaip tik įtaisytas lokuse uoslės svogūnėlyje. Aromato rūšies nustatymas atsiranda rezultate kai neįprastu atvirų mėginių judesiai yra toje pačioje uoslės galvelėje. Tokiu būdu perifirinė uosles galvelės logika greičiausiai atsiranda iš įtraukinėjimo topografiškai fiksuotų genetiškų žemėlapių galvelės viduje, kuri šifruoja aromato rūšį.

L. Buck atrado genus, kurie koduoja stuburinius uoslės receptorius ir vėliau parodė, kaip kiekvienas uoslės neuronas siunčia po vieną vienintelį receptorį, kuris yra susijęs su uoslės svogūnėliu su nepaprasta specifika. Taip pat ji pademonstravo, kad aromatinė medžiaga yra atskleista kombinatorinio kodo receptoriu aktyvizacijos.

Tyrinėtojai nustatė, kad tam, kad nustatyti skirtumą tarp kvapų jie naudoja1000 rūšių receptorių, kiekvinas iš kurių reaguoja į tam tikras molėkules. Šitų receptorių signalų kombinacija interpretojasi smegenyse kaip vienas iš kvapų.

Nobelio premijos laureatais fizikos srityje tapo amerikiečiai David J. Gross, H.Davis Politzer ir Frank Wilczek. Jie yra apdovanuoti už „stipriosios sąveikos teorijos atradimą“. Mokslininkai savo darbą buvo publikavę jau net 1973 metais. Jie padarė tikra fizikos elementariųjų dalelių perversmą, kuris atvedė prie absoliučiai naujos teorijos atsiradimo – kvantinės chromodinamikos.

Esmė jų atradimo yra tokia. Protonuose ir neironuose egzistuoja taip vadinamosios stiprios sąveikos tarp kvarkų – dalelių is kurių susidaro elementariosios dalelės. Atradimo autoriai matematiškai suformavo kvarkų elgesio modelį minimaliais atstumais vienas nuo kito. Taip jau atsitiko, kad kuo mažesnis yra tarp kvarkų atstumas, tuo silpnesnis jų „spalvotas krūvis“, vadinasi, esant vienas nuo kito tiesioginiu artumu, jie pradeda elgtis kaip savarankiškos dalelės. Ir atvirkščiai, kuo didesnis atstumas tarp kvarkų, tuo stipresnis tarp jų sąveikis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 632 žodžiai iš 2098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.