Norvegija
5 (100%) 1 vote

Norvegija

Pagrindinių duomenų apie šalį lentelė

Oficialus šalies pavadinimas Kongeriket Norge

šalies sostinė Oslas

Piniginis vienetas Krona

Tikėjimas Evangelikų liuteronų

Valstybės galva Karalius

Vyriausybei vadovauja Premjier ministras

šalies plotas 386’890 km²

Jūros krantų linija 57’009 km

Didžiausias ežeras Mj¸sa 368 km²

Ilgiausia upė Glomma 617 km

Aukščiausias kalnas Galdh¸piggen 2’469 m v.j.l.

Gyventojų skaičius

Visoje Norvegijoje 4’273’634

Osle ir jo priemiesčiuose 696’095

Tik Osle 467’411

Vidutinis gyvenimo ilgis

Vyrai 73.4 metų

Moterys 79.8 metų

Norvegijos vėliava

Įvadas

Norvegija išvertus i Lietuvių kalbą reiškia “ kelias į šiaurę “.Šis pavadinimas atsirado todėl, kad žmonės metu metais vėrėsi į šiaurės gilumą ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotą.

Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų.Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prieš 9 – 10 tūkst.metų nuo čia nuslinko ledynai.

Iki šiol čia gyvena krašto senbuviai samiai, išlaikę savitą kalbą,kultūrą ir papročius.

Dar prieš trisdešimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių.Tačiau šalyje yra geležies rudos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija užima vieną pirmųjų pasaulyje.Špicbergene kasamos akmens anglys.

Geografija

Pietuose Norvegija prasideda ties 58° š.platumoje nedidelėmis iš vandens kyšančiomis, uolingomis salelėmis.

Piečiausią ir šiauriausią šalies tašką skiria 1’750 km. šiauriausias taškas, tai kyšulys stačiu skardžiu krintantis á Barenco jūrą, esantis 71° š. platumoje.

šiek tiek á vakarus nuo šiauriausio šalies taško yra šiauriausias pasaulio miestas Hamarfestas.

Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai : Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angliakasių; Jan Mayeno sala su dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampę sala Bouvė ( Bouvet ) ir labiau á pietus Petro I sala.Kontinentinis Norvegijos šelfas – 200 jūrmylių ir tęsiasi nuo Šiaurės jūros iki Svalbardo salyno, o tai leidžia norvegams tose jūros platybėse naudotis vandenyno gerybėmis ir turtais.

Klimatas

Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumu jūrinis, todėl čia vidutinė sausio temperatūra šiaurėje -2 – -4°C , o pietuose +2°C, bet truputi pakeliavus á kalnus temperatūra staigiai krenta ir yra -10 — -12°C, o kartais nukrinta iki-40°C.

Vasaros būna labai lietingos ir trumpos ir temperatūros vidurkis – 6 – 10°C, o pietuose 15°C.

Pietiniuose kalnuose iškrinta nuo 3000 mm iki 5000 mm kritulių per metus, o rytiniuose tik 600 mm – 800 mm kritulių. Norvegijos šiaurinis klimatas švelnesnis nei Š.Amerikos šiaurėje.Tačiau aukštikalnėse klimatas labai atšiaurus ir čia sniegas išsilaiko visus metus.

Žmonių gyvenamose vietose gerai dera bulvės, bei pašarinės kultūros, o šalies pietuose – ir javai.Palyginti švelnų krašto klimatą lemia pučiantis vakarų ir pietvakarių vėjai, kuriuos virš vandenyno sušildo šiltosios jūrų srovės, pasiekiančios net Svalbardo salyną.

Ten, kur susiduria šiltosios ir šaltosios jūrų srovės á vandens paviršių iškyla daug augalinio žuvų maisto, todėl tose vietose sugaunama ypač daug žuvies, o tokių vietų Norvegijai priklausiančiose jūrų teritorijose ir keletas.Upes Norvegijoje maitina ištirpę sniegynai, ledynai ir lietūs.Upės yra labai sraunios ir jų vanduo labai švarus, nes upės teka kalnuose ir jų kelyje pasitaiko daug slenksčių bei krioklių.vanduo švarus dėl to, kad ištirpęs ledynų vanduo yra labai tyras ir bespalvis.

Aukščiausias krioklys yra Veèio ir jis krinta iš 275 m aukščio.

Ežerai telkšo tektoniniuose plyšiuose ir jų visoje Norvegijoje yra apie 200 000.

Augalija ir Gyvūnija

Dažniausi Norvegijos miškai yra spygliuočių miškai, kurie nuo 70° š. pl. pereina á samanų ir kerpių tundrą. Miškai kalnuose pakyla net iki 1100 m, o lygesnėje šiaurėje tik iki 300 m.

Miškai sudaro 27% krašto ploto, bet be spygliuočių čia galima rasti ir ąžuolų, bukų giraičių.

Norvegijos šiaurėje vyrauja kalnų jauriniai dirvožemiai, o pietuose – rusvieji miškų dirvožemiai.

šioje teritorijoje gyvena daugiausiai miškų ir tundrų gyvūnai, tai: briedžiai, taurieji elniai, lūšis, barsukai, bebrai, voverys.Tundrose veisiasi šiauriniai elniai, poliarines lapės, kiškiai,lemingai…

Dauguma paukščių, kurių krašte ypač daug, gyvena miškuose.čia paplitę kurtiniai ir tetervinai; tundroje populiarios kurapkos.Daug paukščių krauna savo lizdus stačiuose fiordų krantuose ir aukštose uolose.čia knibždėte knibžda gagos, kirai, Alkos, narūnëliai.

Prie jūros krantų sugaunama daug ešerių, silkių, skumbrių, menkių, ežeruose – lašišų ir upėtakiø.

Gyventojai ir jų kultūra

Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai.Prieš tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jūrų platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.

Viduramžiais Norvegija viešpatavo didelėje Šiaurės Atlanto dalyje. 1814 m. gegužės 17 d. buvo pirmą kartą paskelbta

Norvegijos konstitucija.Vėliau ši diena tapo visos šalies švente.

Norvegija yra aukšto gyvenimo lygio šalis, joje socialinė apsauga, sveikatos rūpyba, mokslai, yra nemokami.

Tipišką norvegų šeimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.

Miestuose žmonės gyvena aukštuose daugiabučiuose namuose.Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie ežerų, jūrų.

Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais žiemos vakarais.Todėl kiekvienais metais šalyje parduodama apie 40 milijonų knygų.

Susisiekimas



Norvegijos kraštovaizdis yra kalnuotas, todėl čia tiesti kelius ir geležinkelius ypač sunku.

Geležinkelis tarp Oslo ir Bergeno yra nutiesta per plynaukštė, kurios klimatas primena Alpes 2500 – 3000 metrų aukštyje virš jūros lygio.

Norvegijoje yra 53’000 km viešųjų kelių, 17’300 tiltų ir 830 tunelių.

Oro transportas Norvegijai yra svarbesnis nei kitoms šalims.čia yra apie 50 vietinės reikšmės aerouostų su trumpais nusileidimo takais.Ir šiais aerouostais

dažniausiai naudojasi nedidelių pervežimo firmų ir privatūs lėktuvai.Didesni aerouostai aptarnauja “ Braathens Safee “, Skandinavijos oro linijų,

reaktyvinius, tarptautinių reisų lėktuvus.

Taip pat svarbūs pajūriu plaukiojantys laivai, kurie perveda keleivius ir daugiau kaip pusę šalies krovinių.Vietinius reisus aptarnauja “ fiordų autobusai “, kurie plaukioja 30-40 mazgų greičiu ir daugybė automobilius pervežančių keltų.

šalies ūkis

Žemės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius šalyje.Net dalis paminėtų produktų eksportuojama á kitas šalis.Bet žemės ūkio plotai užima tik 3% – 4% šalies ploto.

Pagrindinis šalies verslas buvo ir yra žvejyba.Žvejyba aprūpina daugumos šalies pakrančių gyventojus darbu.Norvegija viso pasaulio žvejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų žuvų kiekį užima pirmą vietą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1095 žodžiai iš 3603 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.