ŠALIS – NORVEGIJA
1. Norvegija išvertus į Lietuvių kalbą reiškia “ kelias į šiaurę “. Šis pavadinimas atsirado todėl, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumą iškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų. Sostinė – Oslas. Tikėjimas – evangelikų liuteronų. Šalies plotas – 386’890 km².
2. Valdymo forma – demokratija. Norvegija yra konstitucinės monarchijos valstybė su vienu rūmų parlamentu (Stortingu), kuris vykdo įstatymų leidžiamąją valdžią ir yra renkamas kas ketveri metai. Norvegijoje yra daug politinių partijų, turinčių proporcinį atstovavimą. Valstybės galva – karalius. Jis realios valdžios neturi, tačiau karališkoji šeima norvegų tautai yra autoritetas. Vyriausybei vadovauja Premjier ministras. Stortingo ir vyriausybės santykiai grindžiami parlamentarizmo principu. Tai reiškia, kad vyriausybė privalo turėti Stortingo, kurį sudaro 165 nariai, pasitikėjimą. Be to, renkami deputatai į Samentingą, aukščiausią atstovaujamąjį samių valdžios organą. Policija ir armija pavaldi ministrų kabinetui. Kas ketverti metai vyksta rinkimai į savivaldybes ir fiulkų (apskričių) tarybas. Kitame lygmenyje demokratija įgyvendinama per daugybę Norvegijoje veikiančių visuomeninių organizacijų. Valdžios organai, ruošdami svarbesnius nutarimus, privalo atsiklausti suinteresuotų organizcijų nuomuonės. 1814 m. konstitucija pabrėžia asmenines žmogaus laisves, valdžių atskirimo principus ir asmenybės teisę kritikuoti vyriausybę. Taip pat Norvegijoje yra keletas “arbitrinių” Įstaigų, kurioms piliečiai gali pateikti įvairius skundus – kai nepadeda kitos institucijos. Pavyzdžiui galima kreiptis į civilinių reikalų, vartotojų ar lygybės klausimų patikėtinius. Be to, Norvegijoje yra atskiras vaikų reikalų patikėtinis, ginantis vaikų teises.
3. Gyventojų skaičius: Visoje Norvegijoje – 4’273’634,
Osle ir jo priemiesčiuose – 696’095,
Tik Osle – 467’411.
4. Piniginis vienetas – Krona. Apytikrė Norvegijos kronos supirkimo kaina „Hansa banke“ šių metų balandžio mėnesį – 0,4050 lito, pardavimo – 0,4250 lito.
5. Kalba ir pagrindiniai posakiai
Norvegų kalbėjimo maniera neatspindi jų dorybių ir šaltų jausmų. Šaltas klimatas skatina uždarumą, ir norvegai kartu su suomiaias yra droviausi iš visų europiečių.
Ašiaurus kraštas ir pietų bei šiaurės, miesto ir kaimo skirtumai lėmė šimtą įvairių dialektų. Kadangi norvegų kalba yra skandinaviška, tai turi panašumo su danų ir švedų kalbomis; tačiau, kaip jau buvo sakyta, joje daug tarmių. Šiaip jau, šalyje vartojamos dvi kalbos: Bųkmål (literatūrinė kalba), kuria kalbama mokyklose, per radiją bei televiziją ir valdžios institucijose ir kuria šneka dauguma žmonių; ir tarmiškesnė Nynųrsk kalba, kuria daugiausiai šneka Norvegijos šiaurės vakaruose.
Štai keli pagringiniai norvegiški posakiai ir jų vertimas:
hållų labas
ädjų sudie
gųd dåg laba diena
gød mųrgen labas rytas
god middag laba popietė
gųd kveld labas vakaras
gųd natt labanaktis
vennlings prašom
tåkk ačiū
månge tåkk labai ačiū
ingen årsak sveiki atvykę, prašom, nėr už ką
det gleder meg å treffe Dem malonu su jumis susipažinti
jå taip
nei ne
unskyld atsiprašau
beklåger atleiskite
6. Kaip šalis reaguoja į dovanas, kyšius?
Norvegų papročiai teikti dovanas panašūs kaip švedų, tik jei dovanojate gėles, venkite baltųjų gėlių ir gvazdikų, nes Norvegijoje – tai laidotuvių gėlės. Dovanos tarp verslo partnerių nėra įprastas dalykas. Šventinės atvirutės labai dera. Jei eidamas pietų perkate gėles, prieš įeidamas vidun būtinai jas išvyniokite.
7. Kaip priimamas atstumas tarp žmonių?
Norvegams iš esmės būdingas vienmatis požiūris į laiką, tik gal ne tiek kiek jų artimiausiems kaimynams švedams, ir jie laiko klausimais lankstesni, ypač per neoficialius susibūrimus. Jie gana greitai ima vadinti vienas kitą vardais ir tiek darbe, tiek per pobūvius būna labiau atsipalaidavę. Norvegai linkę leistis į atviras diskusijas ir taip nesibaimina priešpriešų ar konfliktų, kaip jų giminaičiai švedai. Jiems labai rūpi aplinkosaugos, gamtos, teisingumo klausimai (norvegai labai karšti teisingumo ir egalitarizmo šalininkai).
Su pavarde vartokite herr (ponas), fru (ponia); nėra reikalo nurodyti moterų šeimyninės padėties. Galbūt kolegos norvegai gana greitai jus paskatins vadintis vardais, bet iš pradžių visuomet kreipkitės pagarbiu kreipiniu ir pavarde. Vyrai ir moterys tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje vieni kitus vadina pavarde, nepridėję kreipinio.
8. Derybų vedimas
KAIP SUTARTI SU NORVEGAIS
Būkite atviri, nuoširdūs ir stenkitės atrodyti tiesmuki. Jie mėgsta bendrauti dalykiškai, žiūrėdami į akis „gryno oro“ atmosferoje. Jiems girdint per daug negirkite švedų. Norvegai prasčiokiškesni negu švedai, jie mėgsta ir prisilietimus, nors ne taip, kaip romanų tautos. Iš partnerio laukia tvirtumo, patikimumo ir veržlumo. Nedelsdami pristatykite, ką esate
pažadėję. Niekados nepasirodykite nesąžiningi.
KLAUSYMOSI ĮPROČIAI
Norvegai klausosi palankiai nusiteikę bet greitai susidaro savo nuomonę, kurią netrunka pareikšti. Jiems svarbiausia yra faktai ir Norvegija.
FIZINIAI GESTAI IR VEIDO IŠRAIŠKA
Apskritimas iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantis “gerai”) Norvegijoje nėra gerai: toks ženklas laikomas nepadoriu, vulgariu ir vengtinu. Kai kuriuose kaimo rajonuose žmogui nusisukus išeiti jis apspjaunamas “dėl sėkmės” – neįsižeiskite, jei būsite “apspjautas” atsisveikinant.
MOSTAI IR SKAIČIAVIMAS
Pirštais rodyti raidę “V”, reiškiančią pergalę, kaip visose angliškai kalbančiose šalyse, išskyrus JAV, visuomet reikia atsukus delną; šis ženklas atsuktu į save delnu – gali būti suprastas kaip labai nepadorus ir vulgarus.
TINKAMOS IR NETINKAMOS TEMOS