Norvegija1
5 (100%) 1 vote

Norvegija1

Pagrindinių duomenų apie alį lentelė

Oficialus alies pavadinimas Kongeriket Norge

alies sostinė Oslas

Piniginis vienetas Krona

Tikėjimas Evangelikų liuteronų

Valstybės galva Karalius

Vyriausybei vadovauja Premjier ministras

alies plotas 386890 km

Jūros krantų linija 57009 km

Didiausias eeras Mjsa 368 km

Ilgiausia upė Glomma 617 km

Aukčiausias kalnas Galdhpiggen 2469 m v.j.l.

Gyventojų skaičius

Visoje Norvegijoje 4273634

Osle ir jo priemiesčiuose 696095

Tik Osle 467411

Vidutinis gyvenimo ilgis

Vyrai 73.4 metų

Moterys 79.8 metų

Norvegijos vėliava

Įvadas

Norvegija ivertus i į Lietuvių kalbą reikia kelias į iaurę .is pavadinimas atsirado todėl, kad monės metų metais verėsi į iaurės gilumą iekodami naujų vejybos ir medioklės plotų.

Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų.Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prie 9 – 10 tūkst.metų nuo čia nuslinko ledynai.

Iki iol čia gyvenakrato senbuviai samiai, ilaikę savitą kalbą,kultūrą ir papročius.

Dar prie trisdeimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtositeklių.Tačiau alyje yra geleies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija uima vieną pirmųjų pasaulyje.picbergene kasamos akmens anglys.

Geografija

Pietuose Norvegija prasideda ties 58 .platumoje nedidelėmis i vandens kyančiomis, uolingomis salelėmis.

Piečiausią ir iauriausią alies taką skiria 1750 km. iauriausias takas, tai kyulys stačiu skardiu krintantis į Barenco jūrą, esantis 71 . platumoje.

iek tiek į vakarus nuo iauriausio alies tako yra iauriausias pasaulio miestas Hamarfestas.

Norvegijai taip pat priklauso keletas Antarktikos salų, tai : Svalbardo salynas, kuriame gyvena apie kelis tūkstančius angiakasių; Jan Mayeno sala su dar tebeveikiančiu ugnikalniu; penkiakampė sala Bouvė ( Bouvet ) ir labiau į pietus Petro I sala.Kontinentinis Norvegijos elfas – 200 jūrmylių ir tęsiasi nuo iaurės jūros iki Svalbardo salyno, o tai leidia norvegams tose jūros platybėse naudotis vandenyno gerybėmis ir turtais.

Klimatas

Norvegijos klimatas yra subarktinis pereinamasis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasisį emyninį, todėl čia vidutinė sausio temperatūra iaurėje -2 – -4C , o pietuose +2C, bet truputi pakeliavus į kalnus temperatūraa staigiai krenta ir yra -10 — -12C, o kartais nukrinta iki-40C.

Vasaros būna labai lietingos ir trumpos ir temperatūros vidurkis – 6 10C, o pietuose 15C.

Pietiniuose kalnuose ikrinta nuo 3000 mm iki 5000 mm kritulių per metus, o rytiniuose tik 600 mm – 800 mm kritulių. Norvegijos iaurinis klimatas velnesnis nei .Amerikos iaurėje.Tačiau auktikalnėse klimatas labai atiaurus ir čia sniegas isilaiko visus metus.

monių gyvenamose vietose gerai dera bulvės, bei paarinės kultūros, o alies pietuose – ir javai.Palyginti velnų krato klimatą lemią pučiantįs vakarų ir pietvakarių vėjai, kuriuos vir vandenyno suildo iltosios jūrų srovės, pasiekiančios net Svalbardo salyną.

Ten, kur susiduria iltosios ir altosios jūrų srovės į vandens pavirių ikyla daug augalinio uvų maisto, todėl tose vietose sugaunama ypač daug uvies, o tokių vietų Norvegijai priklausiančiose jūrų teritorijose ir keletas.Upes Norvegijoje maitina itirpę sniegynai, ledynai ir lietūs.Upės yra labai sraunios ir jų vanduo labai varus, nes upės teka kalnuose ir jų kelyje pasitaiko daug slenkčių bei krioklių.vanduo varus dėl to, kad itirpęs ledynų vanduo yra labai tyras ir bespalvis.

Aukčiausias krioklys yra Večio ir jis krinta i 275 m aukčio.

Eerai telko tektoniniuose plyiuose ir jų visoje Norvegijoje yra apie 200 000.

Augalija ir Gyvūnija

Daniausi Norvegijos mikai yra spygliuočių mikai, kurie nuo 70 . pl. pereina į samanų ir kerpių tundrą. Mikai kalnuose pakyla net iki 1100 m, o lygesnėje iaurėje tik iki 300 m.

Mikai sudaro 27% krato ploto, bet be spygliuočių čia galima rasti ir ąuolų, bukų giraičių.

Norvegijos iaurėje vyrauja kalnų jauriniai dirvoemiai, o pietuose – rusvieji mikų dirvoemiai.

ioje teritorijoje gyvena daugiausiai mikų ir tundrų gyvūnai, tai: briediai, taurieji elniai, lūis, barsukai, bebrai, voverys.Tundrose veisiasi iauriniai elniai, poliarinės lapės, kikiai,lemingai

Dauguma paukčių, kurių krate ypač daug, gyvena mikuose.Čia paplitę kurtiniai ir tetervinai; tundroje populiarios kurapkos.Daug paukčių krauna savo lizdus stačiuosefiordų krantuose ir auktose uolose.Čia knibdėte knibda gagos, kirai, alkos, narūnėliai.

Prie jūros krantų sugaunama daug eerių, silkių, skumbrių, menkių, eeruose – laių ir upėtakių.

Gyventojai ir jų kultūra

Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai.Prie tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jūrų platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.

Viduramiais Norvegija viepatavo didelėje iaurės Atlanto dalyje. 1814 m. geguės 17 d. buvo pirmą kartą paskelbta Norvegijos konstitucija.Vėliau i diena tapo visos alies vente.

Norvegija yra aukto gyvenimo lygio alis, joje socialinė apsauga, sveikatos rupyba, mokslai, yra nemokami.

Tipiką norvegų eimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų
priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.

Miestuose monės gyvena auktuose daugiabučiuose namuose.Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie eerų, jūrų.

Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais iemos vakarais.Todėl kiekvienais metais alyje parduodama apie 40 milijonų knygų.

Susisiekimas



Norvegijos kratovaizdis yra kalnuotas, todėl čia tiesti kelius ir geleinkelius ypač sunku.

Geleinkelis tarp Oslo ir Bergeno yra nutiesta per plynauktę, kurios klimatas primena Alpes 2500 – 3000 metrų auktyje vir jūros lygio.

Norvegijoje yra 53000 km vieųjų kelių, 17300 tiltų ir 830 tunelių.

Oro transportas Norvegijai yra svarbesnis nei kitoms alims.Čia yra apie 50 vie- tinės reikmės aerouostų su trumpais nusileidimų takais.Ir iais aerouostais

daniausiai naudojasi nedidelių perveimo firmų ir privatūs lėktuvai.Didesni aerouostai aptarnauoja Braathens Safee , Skandinavijos oro linijų,

reaktyvinius, tarptautinių reisų lėktuvus.

Taip pat svarbūs pajūriu plaukiojantys laivai, kurie pervea keleivius ir daugiau kaip pusę alies krovinių.Vietinius reisus aptarnauja fiordų autobusai , kurie plaukioja 30-40 mazgų greičiu ir daugybė automobilius perveančių keltų.

alies ūkis

emės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius alyje.Net dalis paminėtų produktų eksportuojama į kitas alis.Bet emės ūkio plotai uima tik 3% – 4% alies ploto.

Pagrindinis alies verslas buvo ir yra vejyba.vejyba aprūpina daugumos alies pakrančių gyventojus darbu.Norvegija viso pasaulio vejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų uvų kiekį uima pirmą vietą.

vejybos pramonė yra pasiekusi labai aukta automatizacijos lygį, todėl čia dirba palyginti maas monių procentas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1040 žodžiai iš 3426 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.