Norvegijos banko istorija pagrindinė veikla bei pinigų politikos vykdymas
5 (100%) 1 vote

Norvegijos banko istorija pagrindinė veikla bei pinigų politikos vykdymas

Norvegijos Banko istorija, pagrindinė veikla bei pinigų politikos vykdymas

Svarbiausi faktai iš Norvegijos pinigų sistemos ir centrinio banko raidos

· 1816 m. Norvegijos parlamentas Stortingas priėmė Norvegijos CB įsteigimo aktą. Tuo metu Norvegijoje cirkuliavęs piniginis vienetas buvo vadinamas riksdoleriu, kuris 1842 metais susietas su sidabro verte. 1874 m. įsigaliojo Pinigų Aktas, kuriuo Stortingas priėmė sprendimą pereiti prie aukso standarto. Taip pasielgta atsižvelgiant į tai, kad auksas vertingesnis metalas. Be to, 1867 m. Paryžiuje vyko tarptautinė pinigų konferencija, kurios metu Norvegijai buvo primygtinai siūloma pasirinkti būtent aukso standartą. Įvestas naujas piniginis vienetas – krona. Vienas riksdoleris buvo vertas keturių kronų.

· 1875 m. Norvegija prisijungė prie Skandinavijos pinigų sąjungos, į kurią taip pat įėjo Danija ir Švedija. Sąjungos tikslas – įsteigti bendrą Skandinavijos valiutą, pagrįstą aukso standartu. Nors sąjunga funkcionavo iki 1914 m., jai nepavyko pasiekti reikšmingų permainų Skandinavijos pinigų sistemoje ir 1972 m. ji formaliai panaikinta.

· 1892 m. įsigaliojo naujas Norvegijos CB įstatymas.

· 1906 m. bankas įsikūrė Osle naujoje būstinėje, kuri talpino 80 darbuotųjų ir banknotų spaustuvę.

· 1914 m. aukso režimas sustabdytas ir krona tapo svyruojančia valiuta. Uždraustas aukso bei sidabro eksportas. Karo metais banknotų kiekis išaugo keturis kartus, nepaisant to, krona nenuvertėjo, nes dėl itin išaugusios užjūrio prekybos padidėjo biudžeto pajamos. 1916 m. atgaivintas aukso standartas, tačiau dabar banknotų vertė viršijo oficialų aukso kursą ir CB buvo atleistas nuo pareigos pirkti auksą už kronas. 1920 m. aukso režimo vėl atsisakyta. Infliacija ir didelis importas pakirto visuomenės pasitikėjimą Norvegijos piniginiu vienetu ir krona staigiai nuvertėjo. Visgi vėliau kronos kursas vėl pakilo ir 1926 m. ši valiuta buvo lygiavertė su svaru sterlingų. 1928 m. krona vėl susieta su auksu. Tačiau neilgam – iki 1933 m. 1939 m. Norvegijos krona susieta su JAV doleriu, santykiu 4,4 kronos už dolerį. Kadangi doleris buvo susietas su auksu, to pasėkoje Norvegija sugrįžo prie aukso režimo.

· 1940 m. dėl karo veiksmų Norvegijos CB būstinė laikinai perkelta į Londoną, o Banko aukso atsargos – į Niujorką bei Otavą. Karui pasibaigus, 1945 m. rudenį įvykdyta valiutos reforma, kurios tikslas – atsikratyti banknotų pertekliaus ir sustabdyti infliaciją.

· 1946 m. Norvegija prisijungė prie Breton Vudo sistemos.

· 1949 m. valstybė praktiškai perėmė banko kontrolę, išpirkdama didžiąją dalį akcijų.

· 1971 m. Breton Vudo sistema žlugo. 1972 m. Norvegija prisijungė prie Europos šliaužiančio valiutos kurso su 1,25 proc. svyravimo ribomis, dar kitaip vadinamo Europos gyvate. 1976 m. spalį krona buvo devalvuota 1 proc., 1977 m. balandį – 5 proc., o tų pačių metų rugpjūtį – net 8 proc. Taigi to pasėkoje Norvegija 1978 m. paliko Europos gyvatės kursą ir kroną susiejo su valiutų krepšeliu, į kurį įėjo tų šalių valiutos, su kuriomis Norvegija palaikė aktyvią prekybą.

· 1985 m. buvo priimtas naujas CB įstatymas. Juo remiantis, Norvegijos CB jau nebebuvo akcinė bendrovė. Bankas tapo išskirtinai valstybės nuosavybe.

· 1990 m. Norvegijos krona susieta su ekiu. Tačiau po 2 metų dėl neramumų tarptautinėse valiutų rinkose šis sprendimas panaikintas ir krona vėl tapo plaukiojančia valiuta. Tas pats atsitiko ir kitoms Skandinavijos valiutoms – Švedijos kronai bei Suomijos markei.

· 1997 m. įsigaliojo nauja atsiskaitymo sistema tarp Norvegijos CB ir kitų bankų, dėl to lėšų pervedimas tapo saugesnis ir patikimesnis. Be to, Norvegijos Bankui pavesta Finansų ministerijos vardu valdyti Naftos fondo lėšas. Pastarojo fondo paskirtis – slopinti staigius naftos kainų svyravimus.

· 2001 m. Valstybės Taryba nustatė naujus pinigų politikos reikalavimus. Jais remiantis Norvegijos Bankas turi nustatyti bazinę palūkanų normą, siekiant palaikyti žemą infliacijos lygį. Be to, Bankas kartu su kitom šešiom šalies kredito įstaigom įsteigė bendrą įmonę NOKAS, teikiančią inkasavimo paslaugas.

Banko uždaviniai, organizacinė struktūra bei padalinių veikla

Pagrindinis Norvegijos Banko tikslas – užtikrinti stabilų šalies ekonomikos augimą. Taigi esminiai banko uždaviniai yra:

· kainų stabilumas – orientuoti pinigų politikos priemones į žemą infliacijos lygį;

· finansinis stabilumas – užtikrinti efektyvią finansų infrastruktūrą ir atsiskaitymų sistemą;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 636 žodžiai iš 2113 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.