Norvegijos centrinių valdymo organų struktūra ir ypatybės
5 (100%) 1 vote

Norvegijos centrinių valdymo organų struktūra ir ypatybės

TEMA: Norvegijos centrinių valdymo organų struktūra ir ypatybės



TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………… 3pslp.

2. Norvegijos centrinių valdymo organų struktūra……………………………………………………………..4pslp.

3. Legislatyvinės Norvegijos valdžios institucijos……………………………………………………………..5pslp.

4. Egzekutyvinės Norvegijos valdžios institucijos……………………………………………………………..7pslp.

5. Teisminės Norvegijos valdžios institucijos……………………………………………………………………9pslp.

6. Išvados……………………………………………………………………………………………………………………10pslp.

7. Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………11pslp.

1. ĮVADAS

Norvegija, kaip apibrėžia jos konstitucija, yra konstitucinė monarchija, taigi akivaizdu, jog šios šalies valdymas yra demokratiškas. Norvegijos, kaip ir kitų šiuolaikinių demokratinių valstybių centrinių valdymo institucijų struktūra iš esmės yra pagrįsta prancūzų garsiojo švietėjo Monteskjė suformuluotu valdžių atskyrimo principu. Šis principas sako, jog yra 3 atskiros valdžios šakos: teisminė, įstatymų leidžiamoji (legislatyvinė) bei įstatymų vykdomoji (egzekutyvinė).

Taigi, šio darbo tyrimo objektas ir yra Norvegijos karalystės centrinių valdymo organų struktūra ir ypatybės šiuo aspektu.

Darbo uždaviniai:

1. Pristatyti Norvegijos centrinių valdymo organų struktūrą.

2. Išnagrinėti Norvegijos legislatyvinės valdžios institucijas struktūros, funkcijų bei ypatybių požiūriu.

3. Išnagrinėti Norvegijos egzekutyvinės valdžios institucijas struktūros, funkcijų bei ypatybių požiūriu.

4. Išnagrinėti Norvegijos teisminės valdžios institucijas struktūros, funkcijų bei ypatybių požiūriu.



2. Norvegijos centrinių valdymo organų struktūra

Kaip jau minėjau, visa Norvegijos centrinių valdymo organų struktūra plačiąja prasme yra sudaryta iš trijų atskirų valdžios šakų: legislatyvinės, egzekutyvinės bei teisiminės. Valdžią šiose šakose įgyvendina tik tos institucijos, kurioms pagal Norvegijos konstituciją yra numatyta tokia kompetencija. Iš principo Norvegijos centrinių valdymo organų struktūra galima suklasifikuoti taip:

„Legislatyvinė valdžia:

Stortingas (parlamentas);

Ombudsmenas ir Stortingui pavaldžios institucijos;

Samių parlamentas.

Egzekutyvinė valdžia:

Monarchas;

Vyriausybė ir ministerijos;

Direktoratai ir inspekcijos;

Apskričių valdytojų (gubernatorių) biurai;

Nacionalinės tarybos ir komisijos.

Teisminė valdžia:

Aukščiausias teismas;

Apeliaciniai teismai;

Distriktų teismai;

Specialūs teismai“.

3. Legislatyvinės Norvegijos valdžios institucijos

3.1 Stortingas

Stortingas kaip pagrindinė Norvegijos politinė institucija veikia nuo 1884 m., kuomet konstitucija buvo įtvirtintas parlamentarizmas. Stortingas yra renkamas pagal proporcinę rinkimų sistemą kas ketveri metai. Stortingas negali būti paleistas ir negali būti šaukiami nauji jo rinkimai iki kol pasibaigs stortingo kadencija. Kiekvienas Norvegijos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra 18 metų gali balsuoti rinkimuose. Kiekvienas, kuris turi balsavimo teisę ir ne mažiau kaip 10 metų gyvena Norvegijoje, gali būti renkamas į stortingą, išskyrus valstybės tarnautojus ir žmones, dirbančius užsienio tarnyboje. Rinkimai į stortingą yra tiesioginai, slapti ir pagrįsti proporcinio atstovavimo principu. Norvegijos teritorija yra padalyta į 19 rinkiminių apygardų, iš kurių kiekviena padalijama į rinkimines apylinkes, kur Norvegijos piliečiai ir ateina balsuot. 157 stortingo nariai yra išrenkami per rinkimus šiose rinkiminėse apygardose, likę 8 išrenkami pagal išlyginamojo mandato principą.

Stortingą sudaro 165 išrinkti tautos atstovai, reprezentuojantys įvairias partijas. Stortingas yra modifikuoto tipo vienų rūmų parlamentas, nes vykdo legislatyvines funkcijas pasidalijęs į 2 dalis: odelstingą, kurį sudaro ¾ stortingo narių ir lagtingą su ¼ stortingo narių. Įstatymų projektai pirmiausiai svarstomi ir tvirtinami odelstinge, o po to lagtinge. Biudžetas ir konstitucinės pataisos patvirtinimos plenarinėj asamblėjoj. Konstitucinėms pataisoms priimti reikia 2/3 balsų daugumos, bet kai kuriais atvejais ir paprasta balsų dauguma galima. Stortingo vadovybę sudaro 6 narių prezidiumas.

Diskusijos ir debatai stortingo rūmuose nėra labai paplitę, didžioji dalis darbo susijusio su įstatymų projektų svarstymu ir pataisomis yra daroma stortingo komitetuose. Kartu su politinių partijų grupėmis , komitetai vaidina didžiausią reikšmę stortingo veikloje. Komitetų yra 12: 1) aplinkos ir energijos, 2) Šeimos, kultūros reikalų ir administracijos komitetas, 3) Ekonomikos ir finansų , 4) Gynybos, 5) Teisingumo, 6)Edukacijos, tyrimų ir
bažnyčios reikalų, 7) Vietinės valdžios, 8) Priežiūros ir konstitucinių reikalų, 9) Verslo ir pramonės, 10) Transporto ir susisiekimo, 11) Sveikatos ir socialinių reikalų, 12) Užsienio reikalų. Komitetai yra sudaromi tokiu principu: naujai išrinktas stortingas suformuoja rinkimų komitetą iš 37 narių. Šis komitetas formuojamas pagal proporciškai turimas partijų vietas stortinge. Taigi rinkimų komitetas ir nusprendžia kokia bus komitetų sudėtis, visi stortingo nariai yra paskirstomi į šiuos 12 komitetų. Suformuoti komitetai išsirenka pirmininkus, vicepirmininkus bei sekretorius. Komitetų dydis būna įvairus: nuo 11 iki 20 žmonių. Beveik visi svarbiausi klausimai ar įstatymų projektai pirmiausia siunčiami i komitetus, kad būtų išnagrinėti. Kiekvienam atsiųstam į komitetą nagrinėti klausimui yra paskiriamas spikeris, kuris atsakingas už šio klausimo pristatymą komitetui, jis raštu suformuluoja komiteto rekomendaciją svarstytu klausimu (įstatymo projektu). Paskui ši komiteto rekomendacija siunčiama stortingui patvirtinti, kuris priima galutinį sprendimą ir priima įstatymą. Paprastai stortingas patvirtina komiteto pateiktą rekomendaciją svarstomu klausimu, nes kadangi komitetuose paprastai yra proporcinis partijų atstovavimas, tai ir stortinge tų partijų atstovai balsuoja taip kaip ir jų kolegos komitetuose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 757 žodžiai iš 2475 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.