Norvegijos nacionalinė virtuvė
5 (100%) 1 vote

Norvegijos nacionalinė virtuvė

1.ĮVADAS

Norvegija išvertus į Lietuvių kalbą reiškia “ kelias į šiaurę”. Šis pavadinimas atsirado todėl, kad žmonės metų metais veržėsi į šiaurės gilumą ieškodami naujų žvejybos ir medžioklės plotų.

Dabar dauguma norvegų gyvena prie jūros ir fiordų krantų.Taip yra dar nuo tų laikų, kai jūros keliais atvyko pirmieji gyventojai, tuoj po to, kai prieš 9 – 10 tūkst. metų nuo čia nuslinko ledynai.

Iki šiol čia gyvena krašto senbuviai samiai, išlaikæ savitą kalbą, kultûrą ir papročius.

Dar prieš trisdešimt metų buvo manyta jog Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių.Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko, o pagal titano gavybą Norvegija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Špicbergene kasamos akmens anglys.

Pagrindiniai duomenys apie šalį

Oficialus šalies pavadinimas Kongeriket Norge

Šalies sostinė Oslas

Piniginis vienetas Krona

Tikėjimas Evangelikų liuteronų

Valstybės galva Karalius

Vyriausybei vadovauja Premjier ministras

Šalies plotas 386’890 km²

Jūros krantų linija 57’009 km

Didžiausias ežeras Mjsa 368 km²

Ilgiausia upė Glomma 617 km

Aukščiausias kalnas Galdhpiggen 2’469 m v.j.l.

Gyventojø skaičius

Visoje Norvegijoje 4’273’634

Osle ir jo priemiesčiuose 696’095

Tik Osle 467’411

Vidutinis gyvenimo ilgis

Vyrai 73.4 metų

Moterys 79.8 metų

2. BENDRA ŠALIES CHARAKTERISTIKA

GEOGRAFINĖ PADĖTIS. Norvegija – šiauriausia Europos šalis. Nuo Lietuvos ji yra už 700 km. Vakaruose jos krantus skalauja Šiaurės ir Norvegijos jūros, o šiaurėje – Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai skiria Norvegiją nuo Švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Norvegija ilgiausia Europos šalis, iš šiaurės į pietus nutįsusi 1752 km. Didžiausias jos plotis -434, o mažiausias – tik 6,3 km. Norvegija didesnė už Italiją, Didžiąją Britaniją. Pusė krašto yra arktinio klimato juostoje, 72% teritorijos užima kalnai, ežerai, ledynai negyvenamos vietos. Tačiau Norvegija yra viena turtingiausių pasaulio šalių. Norvegų gyvenimas glaudžiai susijęs su jūra. Ji garantuoja patikimiausią susisiekimą su krašto šiaure.

ISTORINĖ PRAEITIS. Seniausiuose antikos autorių šaltiniuose Skandinavijos gentys paminėtos prieš du tūkstančius metų. Norvegų tautybė susiformavo maždaug prieš tūkstantmetį iš atsikėlusių germanų ir vietinių finų genčių. Prastos gyvenimo sąlygos VIII-XI a. vertė norvegų vikingus prekybos, žvejybos ir užkariaujamais tikslais vykti į Islandiją, galbūtGrenlandiją ir Šiaurės Ameriką. IX a. gentys susijungė į valstybę. XIV a. Norvegija sudarė uniją su Švedija ir Danija. Ji ilgai kovojo su Švedija dėl nepriklausomybės, bet tik 1905 m. tapo nepriklausoma. Nors ir paskelbusią neutralitetą, 1940 m. Norvegiją okupavo Vokietija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Norvegija vėl tapo nepriklausoma.

GAMTA. Norvegija yra kalnų kraštas. Beveik 2/3 krašto ploto aukštis didesnis kaip 500 m. Skandinavijos kalnai stačiašlaičiai, jų viršūnės šiaurėje siekia 800 m, o pietuose -daugiau kaip 2400 m. Kalnai suskaldyti gilių upių slėnių. Kai kur pajūriu driekiasi nedidelės (5-60 km pločio) žemumos.Krantas labai išraižytas daugybės iškyšulių bei fiordų. Prie kranto gausu mažų salų (150 000) ir šcherų. Fiordai – tai siauros, giliai į sausumą įsirėžusios įlankos su stačiais, ledynų nugludintais šlaitais. Jos susidarė tektoninių lūžių vietose. Ilgiausias (204 km) -Sognefiordas. Tiek daug ir tokių ilgų fiordų, kaip vakarinėje Skandinavijos pakrantėje, nėra niekur pasaulyje. Todėl Norvegija vadinama fiordų kraštu.Geologiniu požiūriu Norvegija yra kaledoninio raukšlėjimo srityje ir tik pati pietrytinė jos dalis priklauso Baltijos skydui. Kalnai susiformavę iš kristalinių uolienų, daug kartų irę, lyginti ir vėl iškilę.Dar prieš tris dešimtmečius buvo manoma, kad Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių. Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko. Pagal titano gavybą ji užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Norvegijai priklausančiame Špicbergene kasamos akmens anglys. 1969 m. Šiaurės jūroje atradus milžiniškus naftos ir dujų telkinius, kraštas virto vienu didžiausių šių turtų eksportuotojų. 1969 m. mineralinis kuras sudarė 0,3%, o jau 1983 m.- daugiau kaip 50% Norvegijos eksporto. Norvegija pirmauja pasaulyje elektros energijos gamyba vienam žmogui; 99% jos pagamina hidroelektrinės.

GYVENTOJAI IR JŲ KULTŪRA. Beveik 98% gyventojų -norvegai. Šiaurėje gyvena samai. Tradiciniai norvegų verslai yra žvejyba, gyvulininkystė, žemdirbystė. Nemažai gyventojų dirba įvairiose pramonės šakose. Beveik 3/4 krašto žmonių gyvena šalies pietuose. Vyrauja nedidelės gyvenvietės. Žemdirbiai kuriasi atskirose sodybose. Norvegai valgo žuvį, mėsą, pieno produktus, košes. Labiausiai mėgsta sūdytą, džiovintą, keptą žuvį bei žuvienę, saldaus ožkų pieno sūrį, rūkytą ir virtą kumpį, medų.Svarbiausios valstybinės šventės – Konstitucijos diena (gegužės 17 d.) ir Nepriklausomybės diena (birželio 7 d.). Iš religinių ir tautinių švenčių populiariausios Šv. Kalėdos, Sv. Velykos, Šv. Hanso šventė, arba Joninės.Per Jonines merginos pina
vainikus, prie laužų žaidžiama, dainuojama. Populiariausi muzikos instrumentai yra smuikas ir akordeonas.Oslas yra Norvegijos sostinė ir didžiausias šalies uostas. Aplink Oslo fiordą gyvena maždaug pusė krašto gyventojų. Mieste sutelkta apie 25% Norvegijos pramonės, jame veikia universitetas, mokslų ir literatūros akademija, daug muziejų ir teatrų, metropolitenas. Labai lankomas etnografinis muziejus po atviru dangumi, taip pat garsių „Framo“ ir „Kon Tikio“ ekspedicijų muziejai. Miesto centre stovi XV-XVI a. Akešhauso pilis.Norvegija davė pasauliui daug žymių žmonių: rašytoją H. Ibseną, kompozitorių E. Grigą, keliautojus ir tyrinėtojus F. Nanseną, R. Amundseną, T. Hejerdalą.

Ilgainiui norvegų protėviai garsėjo kaip puikūs jūreiviai. Prieš tūkstantį metų vikingai siauste siautė po jûros platybes, pasiekdami net tolimiausias pakrantes.

Norvegija yra aukšto gyvenimo lygio šalis, joje socialinė apsauga, sveikatos rūpyba, mokslai, yra nemokami.

Tipišką norvegų šeimą sudaro du tėvai ir du vaikai.Dauguma norvegų gyvena didelių miestų priemiesčiuose ir rajonuose, atskiruose mediniuose namukuose su mansardomis.

Miestuose žmonės gyvena aukštuose daugiabučiuose namuose. Dauguma miestiečių turi vasarnamius ar vilas prie ežerų, jūrų.

Norvegai, tai liaudis mėgstanti paskaityti knygas ilgais žiemos vakarais.Todėl kiekvienais metais šalyje parduodama apie 40 milijonų knygų.

ŪKIS. Norvegų ūkis labai susijęs su jūra. Priejūros įsikūrusi dauguma jų miestų. „Žuvys pačios atplaukia prie mūsų namo slenksčio“,-sakoma norvegų priežodyje. Pramoninę reikšmę turi menkės, silkės, krevetės.Pagal laivų statybos, jūros pervežimų, žvejybos, o pastaraisiais dešimtmečiais – naftos ir dujų gavybos rodiklius Norvegija patenka į pasaulio valstybių dešimtukus. Dideli hidroenergijos ištekliai įgalino sparčiai plėtoti elektrochemiją ir elektrometalurgiją. Norvegija yra viena pirmųjų pasaulyje pagal titano, molibdeno, aliuminio, nikelio, kobalto, cinko perdirbimą. Tradiciškai gyvuoja celiuliozės ir popieriaus pramonė.Pagrindinės eksporto prekės: laivai, mašinų pramonės gaminiai, naftos produktai ir dujos, popierius, metalai, žuvies produktai.Tik apie 3% krašto ploto sudaro dirbamoji žemė. Vyrauja vidutinės ir didžiosios pieno ir mėsos krypties fermos; auginami galvijai ir avys. Be sultingų pašarinių žolių, augančių kalnų šlaituose, gyvuliai šeriami žuvų atliekų milteliais. Šalis apsirūpina pieno ir mėsos produktais, dalį jų, ypač sūrių, eksportuoja. Palyginti šiltomis, drėgnomis ir ilgomis vasaros dienomis net Vidurio Norvegijoje užauga gausus miežių derlius.Dabartiniu metu, kai užmegzti diplomatiniai santykiai, plečiasi Lietuvos ir Norvegijos kultūrinis ir ūkinis bendradarbiavimas.

AUGALIJA IR GYVŪNIJA. Ryškiausias Norvegijos kraštovaizdžiui būdingas augalijos elementas yra kalnų šlaitų spygliuočių miškai, nuo 70° š. pl. laipsniškai pereinantys į samanų ir kerpių tundrą. Kalnų šlaitais miškai pakyla pietuose iki 1100 m, o šiaurėje – iki 300 m. Miškai užima 27% krašto ploto. Pietuose pasitaiko ąžuolų ir bukų giraičių. Norvegijos šiaurėje vyrauja kalnų jauriniai, o pietuose – rusvieji miškų dirvožemiai.Norvegijoje daugiausia miškų ir tundrų gyvūnų. Miškuose yra briedžių, tauriųjų elnių, lūšių, barsukų, bebrų, voverių. Tundroje veisiasi siauriniai elniai, poliarinės lapės ir kiškiai, lemingai. Krašte gausu paukščių rūšių. Miškuose paplitę kurtiniai ir tetervinai, tundroje – poliarinės kurapkos. Yra paukščių, kraunančių lizdus ant stačių, sunkiai prieinamų uolų jūros pakrantėje ir fiorduose. Šiuose paukščių „turguose“ knibždėte knibžda gagos, kirai, narūnėliai, alkos. Jūros priekranteje sugaunama skumbrių, ešerių, menkių, silkių, o upėse ir ežemose – lašišų, upėtakių.Norvegijoje labai rūpinamasi gamtos apsauga. Gamtosaugos įstatymas veikia nuo 1910-ųjų metų. Daugiausia nacionalinių parkų ir draustinių įsteigta Norvegijos šiaurinėje dalyje.

KLIMATAS. Klimato formavimąsi lemia jūra ir šiltoji Norvegijos srovė (Šiaurės Atlanto srovės atšaka). Norvegija yra vienoje platumoje su Aliaska, Šiaurės Sibiru, bet klimato rodikliais labai skiriasi nuo šių atšiaurių regionų. Norvegijos klimatas yra subarktinis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasis į žemyninį. Vidutinė sausio temperatūra šiaurėje -2 – -4°, o pietuose – +2. Bet už kelių dešimčių kilometrų nuo kranto kalnuose tuo pat metu temperatūros vidurkis jau -10 – -12°, o kai kuriomis dienomis ji nukrinta net iki -40°.Vasaros vėsios, vėjuotos, su dažnais lietumis. Vidutinė liepos temperatūra šiaurėje 10°, o pietuose – 15°, bet kalnuose – tik 6-10°.Kalnų vakarinių šlaitų pietinėje dalyje iškrinta 3000 mm, vietomis iki 5000 mm kritulių, o rytiniuose kalnų šlaituose – tik 600-800 mm. Aukštikalnėse klimatas labaiatšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledynų. Iš viso jų daugiau kaip 2000, ir jie užima apie 1% krašto ploto.Sniegynai, ledynai ir lietūs maitina upes. Dauguma jų trumpos, bet sraunios ir vandeningos. Jos šniokšdamos leidžiasi nuo kalnų per gausybę slenksčių ir krioklių. Reta kuri užšąla. Tik pietinėje krašto dalyje yra ilgesnių -200-300 km ilgio – upių (ilgiausia Gloma -611 km). Jos būna užšalusios iki 4
mėn.Aukščiausias Večio krioklys iš 275 m krinta į Sognefiordą, o gražiausias, vadinamas Septyniomis sesėmis, septyniais siaurais srautais garma į Heirangero fiordą. Ežerai telkšo tektoniniuose plyšiuose, ištįsę ledynų slinkimo kryptimi. Iš viso Norvegijoje apie 200 000 ežerų, ir jie užima 4,7% krašto ploto. Didelių ežerų nedaug.

3. NORVEGIJOS VIRTUVĖS YPATUMAI

Apie norvegų virtuvę pasakojamas toks juokas – per XVII žiemos olimpines žaidynes Lilehameryje JAV prezidento žmona Hillary Clinton, pakviesta paragauti tradicinių patiekalų į vietinį restoraną, užsisakė spagečių. Keista, bet iš tikrųjų daugelyje užeigų, besiskelbiančių, kad siūlo norvegų maistą, valgiaraštyje galima aptikti makaronų ir picų, kebabų ir sušių – patiekalų, kurie su šia šalimi susiję tik tuo, jog kadaise čia atkeliavo ir išpopuliarėjo. Tačiau tai nereiškia, kad norvegai neturi savo tradicinių valgių.

Paklausti, kokie tai patiekalai, norvegai pirmiausia paminėtų avienos kotletus su kopūstais, žuvų ir kopūstų troškinį, virtas menkes šie valgiai paplitę visame regione. Vakariečiai taip pat nepamirštų į mūsų cepelinus panašių bulvių kukulių, vadinamų „kumle“, o rytiečiai ir Oslo gyventojai – riebaluose išmirkytų džiovintų žuvų („lutefisk“).

Racioną diktavo neturtas

Tikri tradiciniai norvegų patiekalai – tie, kuriuos senovėje valgė žvejai ir žemdirbiai. Kadaise Norvegija buvo itin neturtinga šalis, turėjo labai nedidelį produktų pasirinkimą, tačiau žmonės ruošdami valgius nestigo fantazijos. Vien iš populiarių menkių esama pusantro tūkstančio receptų. Kai ką norvegai nusižiūrėjo ir savaip pritaikė iš kaimynų – danų, švedų, taip pat vokiečių, prancūzų, britų. Vis dėlto maisto tradicijas tiriantys etnografai tikina, jog šiandien Norvegijoje dar galima paragauti autentiškų valgių, tokių pat, kokie buvo gaminami prieš kelis šimtus metų – tik patiektų ne iš medžio išskobtuose dubenyse, o porcelianinėse lėkštėse.

Pasilepina per Kalėdas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1903 žodžiai iš 6326 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.