Notarų etika ir jos laikymosi kontrolė
5 (100%) 1 vote

Notarų etika ir jos laikymosi kontrolė

112131



Vilniaus Universitetas Teisės Fakultetas

Civilinės teisės katedra

Referatas

Notaro etika ir jos laikymosi kontrolė



Vilnius

2007

Įvadas

Notaras – tai asmens paslapčių saugotojas, gydytojas, kunigas, nes jis paprastai būna su žmogumi tiek sunkiomis, tiek džiugiomis akimirkomis. Ir tik didžiulės pilietinės atsakomybės jausmas, gebėjimas atjausti ir pagelbėti bei visada pasiūlyti tam momentui tinkamiausią sprendimą yra būtiniausios notaro savybės.

Dar pasaulinės literatūros klasikas Onore de Balzakas yra pastebėjęs, kad notaras turi turėti tam tikras savybes, kurios yra vadinamos pašaukimu. Tai didžiausio kruopštumo, pedantiškumo gerąja šio žodžio prasme reikalaujantis darbas, kur vienas netinkamai padėtas skyrybos ženklas arba gramatinė klaida gali iškreipti dokumento esmę, padaryti žalą kliento interesams. Balzakas rašė galįs įsivaizduoti netvarkingą teisėją, advokatą, bet tik ne notarą.

Notarų garbės (etikos) kodeksas reikalauja, kad notaras visada būtų objektyvus. Dirbant su klientais, reikalinga tiksliai išsiaiškinti ir leisti pasinaudoti visomis įstatymo suteikiamomis galimybėmis tiek tvirtinant vienašalius, tiek dvišalius sandorius, tiek ir atliekant kitus notarinius veiksmus. Tuomet ypatingai reikalingas objektyvumas, nes tik visiškai, žinoma, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, maksimaliai visas šalis tenkinantis rezultatas yra sėkmingas ir klientui, ir notarui. Tai visiškai sutampa su prieškario Lietuvos garsaus teisininko prof. Petro Leono nuomone, kad teisininkas jokiomis aplinkybėmis negali sudaryti sandorio su savo sąžine.

Vienas iš žymiausių notaro profesijos atstovų, Tarptautinės lotyniškojo notariato sąjungos garbės prezidentas Juan Vallet de Goitisolo yra pasakęs:

„Jeigu notarams trūksta žinių, jie galėtų dirbti daugmaž pakenčiamai. Tačiau be moralės, be sąžiningumo jų darbas būtų neįmanomas“.

1. Notaro profesijos ypatybės

Notaras – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta atlikti atitinkamų įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Jis yra tarsi ,,preventyvus teisėjas“, kuris siekia, kad tarp jo tvirtinamų sandorių šalių nekiltų ginčų dėl jų valios suderinamumo, dėl sandorio sąlygų ar jo teisėtumo. Ypač svarbi jo pareiga – paaiškinti šalims sudaromo sandorio padarinius, išsiaiškinti tikrąją sandorio šalių valią, taip pat garantuoti tvirtinamo sandorio sąlygų teisėtumą. Dėl visų šių notaro teikiamų garantijų didėja žmonių pasitikėjimas notarine dokumento forma, jie skatinami kreiptis pas notarą bet kokiu svarbesniu civilinės apyvartos klausimu, nepaisant to, kad notarinė forma nėra privaloma. Paprastas žmogus nori visada būti saugus jam nežinomoje civilinės teisės sistemoje.

Daugelyje lotyniškojo tipo notariato šalių reikalavimai asmeniui, norinčiam tapti notaru, yra vieni griežčiausių, lyginant su reikalavimais, keliamais kitoms teisinėms profesijoms. Lotyniškojo notariato sistema pradėjo veikti Lietuvoje 1992 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos notariato įstatymui. Lotyniškojo tipo notariatas, grindžiamas civilinės teisės tradicija, egzistuoja per 70 pasaulio valstybių, priklausančių Tarptautinei notariato sąjungai, kurios nariu Lietuvos notarų rūmai tapo 1994 m. vasario 11 d. Šioje sistemoje notaro funkcijų vykdymą valstybė patikėjo privatiems asmenims, griežtai sureguliavusi notarų statusą, reikalavimus notarams, jų veiklos principus, atlyginimų už notarinius veiksmus dydį, profesinę civilinę atsakomybę. Visuomenė suteikė notarui pasitikėjimo kreditą, pasikliaudama jo profesiniu pasirengimu, sąžine bei didžiule galia, kurią skiria valstybė notaro patvirtintam dokumentui. Kadangi visuomenės nariai yra labai menkai teisiškai apsišvietę, viena iš išeičių – kreiptis pas notarą ir gauti išsamią konsultaciją rūpimu klausimu. Taigi labai dažnai pas notarus ateina klientai, bet ne prašydami atlikti notarinius veiksmus, o sužinoti Civilinio kodekso normas bei jų prasmę ir išsiaiškinti, kaip tai susiję su jų interesais. Ypač nuo naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo notarai pradėjo atlikti naują, iki šiol ne tokią pastebimą teisinio švietimo funkciją. Notarams kyla daugiau klausimų negu kitiems teisinių institucijų atstovams, bet ne dėl to kad jie neva mažiau kompetentingi, o dėl to, kad jie pirmieji išklauso kliento problemas ir atsako į jų klausimus. O juk nuo notarų suteiktos konsultacijos priklauso, ar vėliai šalys atliks jų valią atitinkantį notarinį veiksmą ir jį atlikus nekils ginčų. Visuomenė, kaip ir valstybė, pasitiki notarais, nes jie išsaugo gerą vardą kokybiškai teikdami teisines paslaugas klientams ir griežtai laikydamiesi įstatymų, turėdami reikiamų žinių, būdami deramai pasirengę. Būtent dėl to išplėstos notarų funkcijos ir susiaurintos seniūnų, kuriems mūsų valstybėje dar patikėta atlikti tam tikrus veiksmus, funkcijos.Pasitikėjimas notaru pagrįstas jo nepriklausomumu ir bešališkumu, pareiga saugoti profesinę paslaptį, atsakomybe už atliktus notarinius veiksmus, preventyvia
teisėtumo vykdymo funkcija. Notaras, atlikdamas notarinį veiksmą, taiko teisę, šalių valią derindamas su galiojančiais įstatymais , ir dėl to šalys negali pažeisti įstatymo.

2. Etikos kodekso būtinumas

Vienas svarbiausių dalykų, skiriančių vieną profesiją nuo kitos, yra pačių tos profesijos narių sukur¬tas ir įgyvendinamas profesinio elgesio kodeksas. Daugelio užsienio šalių teisininkai jau seniai vado¬vaujasi etikos arba profesinio elgesio kodeksais dėl kelių priežasčių. Visų pirma, aiškus etikos kodeksas kelia teisininko pro¬fesijos vertę, didina klientų pasitikėjimą, stiprina teisi¬ninkų nepriklausomybę. An¬tra, teisininkai, kurdami etikos kodeksus ir vadovaudamiesi jais mažina valdžios kontrolės būtinybę ir savo ruožtu saugo savo nepriklausomybę. Trečioji priežastis tokiam kodeksui atsirasti ir Lietuvoje buvo tai, kad dėl užsienio šalyse galiojančių etikos ko¬deksų užsienio klientai, vers¬lininkai, teisininkai tikisi, jog Lietuvos teisininkai taip pat vadovaujasi panašiu kodeksu, o jo nesant užsieniečiams gali atsirasti kliūčių imantis verslo ar kreipiantis teisinės konsultacijos Lietuvoje. Šias priežastis sustiprina ir profesijos reikalavimai bei finansinė nauda. Dėl išskirtinio teisininko profesijos santykio su teise bei santykiais su klientais, teisininkai privalo turėti atitinkamas elgesio taisykles. Tačiau čia susiduriama su daugybe sunkumų, viena iš jų – ne visada lengva apibrėžti, koks elgesys yra tinkamas. Juo labiau, kad daugelyje šalių jis suprantamas skirtingai.

Akivaizdu, kad teisininkų profesinės etikos kodeksas turi atsižvelgti į kiekvienos teisinės srities teisininkų veiklos ypatybes. Atkreipti¬nas dėmesys, kad Advokatų profesinės etikos kodekso projekte (pir¬mą kartą mūsų šalies istorijoje!) buvo bandoma kompaktiškai susisteminti, kodifikuoti vi¬sų šalies teisininkų etikos pagrindines nuostatos. Bendras visų specialybių tei¬sininkų etikos kodeksas veiksmingiau, kompaktiškiau harmonizuotų ir suderintų kiekvienam teisininkui reikšmingas etikos nuostatas. Pagaliau tokiu kodeksu teisinin¬kui patogiau naudotis praktiškai. At¬skirų specialybių teisininkų etikos taisyk¬lių rinkiniai tik nepagrįstai susmulkintų bendruosius ir nedalomus visoms pagrin¬dinėms teisininkų institucijoms būdingus principus. Tarybiniais laikais iš visų teisinės sistemos darbuotojų grupių etikos kodeksą turėjo tik advokatai. Advokatai, turėdami savo etikos kodeksą ir patys jį įgyven¬dindami, tapo labiau nepriklausomi, pakilo jų prestižas. Dabartinėje Lietuvoje tiek prokurorai, tiek notarai, privalo va¬dovautis etikos kodeksu. Taigi jiems toks kodeksas irgi būtinas.

Reikia įvertinti specialius kiek¬vienos srities darbuotojų santykius ir pareigas, taip pat etikos kodeksus de¬rinti su skirtingais teisinės sistemos grupių poreikiais. Pavyzdžiui, proku¬roro, sužinojusio faktą, padėsianti įrodyti kaltinamojo nekaltumą, pa¬reiga visiškai skirtinga, nei advokato, išsiaiškinusio, kad jo klientas yra tikrai kaltas. Pavyzdžiui, teisėjams ar kitiems valstybės tarnautojams gali būti uždrausta dalyvauti politikoje, tačiau toks ribojimas advokatams netiktų. Kaip pavyzdį, galima pateikti argumentą, kad notarų etikos reikalavimai gali būti tokie patys kaip ir advokatų, tačiau galimos tik notarų veiklai būdingos situacijos.

Nors daugelio šalių tam tikros etikos taisyklės įvairuoja dėl teisinin¬ko profesinės veiklos sričių arba keis¬tinos dėl visuomeniniu pokyčių, tačiau yra bendrieji principai, kuriais grin-džiama teisinė etika.

3. Notarų pagrindinės etikos taisyklės

Profesinės etikos normos iš Notarų garbės (etikos) kodekso (2000 03 25 etikos kodekso redakcija) gali būti sąlyginai suskirstytos į:

 normas reguliuojančias notarų tarpusavio santykius;

 normas reguliuojančias notaro ir jo darbuotojų santykius;

 normas reguliuojančias notaro ir kliento santykius;

 normas reguliuojančias notarų privatų gyvenimą.

,,Notaras nereklamuoja savo profesinės veiklos, laikosi sąžiningos konkurencijos principų.“

Tiek Notariato įstatymo 201 straipsnyje, tiek Notarų garbės(etikos) kodekso 7 straipsnyje aiškiai yra numatytas draudimas notarui tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą. Leidžiama tik tokia informacija, kai duomenys apie notarą yra nurodomi informaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, oficialiuose blankuose, vizitinėse kortelėse, ant reprezentacinių daiktų. Tai reiškia, kad veiksmai, kuriais notarai nurodo savo pranašumą, viešai lygindami save ar jų notarų biurą, kuriame jie dirba, su kitais notarais ar notarų biurais, tuo menkindami kitus notarus ar notarų biurus arba siūlo atlikti savo funkcijas už mažesnį honorarą vietoje notaro, kuris jau yra susitaręs su klientu dėl tokio pat notarinio veiksmo atlikimo, žemina notaro vardą ir profesinį orumą, silpnina visuomenės pasitikėjimą notarais. Informacija apie notaro paslaugas, jų reklama¬vimą – tai aktyvūs klientų paieškos būdai. Todėl notarų re¬klamos formos ir būdai yra glaudžiai susiję su jų profesinės etikos, garbės ir orumo klausimais, sąžininga ar nesąžininga konkurencija bei tikrąja kvalifikacija.

,,Notaras saugo notarinių veiksmų paslaptį ir užtikrina notarinių dokumentų saugumą.“

Šis
notarų veiklos principą dar galima įvardinti kaip konfidencialumo pareigą.

Konfidencialumas – yra pagrindinė ir svarbiausia notaro teisė ir pareiga, reiškianti tai, kad visa informacija, gauta apie asmenį notarinio veiksmo atlikimo metu laikoma slapta ir negali būti platinama. Be to, būtina yra užtikrinti notarinių dokumentų tinkamą saugojimą. Notaras turi klientui garantuoti, kad suteikta informacija bus saugoma kaip notaro profesinė paslaptis.

Visų pirma notaro profesinę paslaptį sudaro pats kreipimosi į notarą faktas. Tuo labiau notaras neturėtų atskleisti niekam notarinio veiksmo su klientu pobūdžio bei sąlygų, nes kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys bei dokumentai – yra konfidenciali informacija, kurios atskleidimas suponuoja notarui atitinkamą atsakomybę. Klientas gali leisti notarui atskleisti tam tikrą informaciją, bet tai jis turi išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai. Šios pareigos nesilaikymas yra sunkus etinis notaro pažeidimas. Apie tai paliudija faktas, jog konfidencialumo įsipareigojimams senatis netaikoma. Konfidencialumo pareigos sudėtinė dalis – notaro teisė iš savo kolegų notarų, kandidatų į notarus (asesorių) bei kitų notarų profesinės bendrijos darbuotojų reikalauti laikytis tokių pačių konfidencialumo įsipareigojimų ir už tai atsakyti. Šis principas reiškia, kad negalima apgaule ar kitokiu nesąžiningu būdu išreikalauti iš notaro atskleisti šią informaciją.

Vadovaudamasis šiuo principu, notaras ar kandidatas į notarus (asesorius) privalo nekomentuoti turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų notarų turimos konfidencialios informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios ir sutikimo. Dabar dėl besikuriančios informacinės visuomenės padidėjo notarų bendravimo su klientais reikalavimai. Šiandien notarai kasdien susiduria su šiais klausimais: kaip tinkamai naudotis elektroninės komunikacijos priemonėmis, išsaugant konfidencialią informaciją.

Notarų garbės (etikos) kodekse 12 straipsnyje nurodyta, kad notaras laikosi žodžio , duoto klientui ir yra vertas pagarbos tas notaras, kurio žodis kaip “įstatymas”.

Būtina notaro darbo sąlyga yra jo klientų įsitikinimas, kad patikėta informacija nebus perduota kitiems asmenims. Notariato įstatymo 14 straipsnis reikalauja, kad notaras užtikrintų notarinių veiksmų slaptumą. Notarinių veiksmų slaptumo sąvokos negalima aiškinti siaurai ir suprasti tik kaip atlikto notarinio veiksmo paslapties išsaugojimo. Tai gali būti atvejis, kai pavyzdžiui, konsultuodamas notaras sužino, kad testatorius turi nesantuokinį kūdikį, apie kurį nežino jo žmona.

Pagal įstatymą, pareigą saugoti notarinių veiksmų paslaptį turi tiek notaras, tiek asmuo jau nebedirbantis notaru. Tokią pareigą taip pat turi notaro biuro darbuotojai. Įstatyme yra įvardijami asmenys, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo eidami tarnybines pareigas – kontrolieriai, pagal darbo pobūdį turintys teisę susipažinti su notariniais dokumentais, taip pat asmenys, kuriems buvo suteikta informacija Notariato įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. Jie turėtų notarui raštu pareikšti, kad jiems žinomas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnio turinys.

Svarbu, kad paslapties saugojimas neribojamas terminu. Nuo šios pareigos gali atleisti tik patys teisinio santykio dalyviai: sandorio šalis, jos teisėtas atstovas ar jos teisių perėmėjas. Kai viena šalis mirusi, nuo paslapties saugojimo gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Kai sandoryje dalyvauja dvi šalys, nuo paslapties saugojimo notaras gali būti atleistas abiejų šalių sutikimu. Notarinių veiksmų slaptumo garantija yra gana plati. Ji apima visas aplinkybes, kurias notaras sužino eidamas savo pareigas. Tai liečia net kliento pavardę, patį atvykimo pas notarą faktą.

,,Notaras visada lojalus valstybės atžvilgiu. Jo lojalumas turi pasireikšti:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2060 žodžiai iš 4043 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.