Notarų etika ir jos laikymosi kontrolė
5 (100%) 1 vote

Notarų etika ir jos laikymosi kontrolė



Vilniaus Universitetas Teisės Fakultetas

Civilinės teisės katedra

Referatas

Notaro etika ir jos laikymosi kontrolė



Vilnius

2007

Įvadas

Notaras – tai asmens paslapčių saugotojas, gydytojas, kunigas, nes jis paprastai būna su žmogumi tiek sunkiomis, tiek džiugiomis akimirkomis. Ir tik didžiulės pilietinės atsakomybės jausmas, gebėjimas atjausti ir pagelbėti bei visada pasiūlyti tam momentui tinkamiausią sprendimą yra būtiniausios notaro savybės.

Dar pasaulinės literatūros klasikas Onore de Balzakas yra pastebėjęs, kad notaras turi turėti tam tikras savybes, kurios yra vadinamos pašaukimu. Tai didžiausio kruopštumo, pedantiškumo gerąja šio žodžio prasme reikalaujantis darbas, kur vienas netinkamai padėtas skyrybos ženklas arba gramatinė klaida gali iškreipti dokumento esmę, padaryti žalą kliento interesams. Balzakas rašė galįs įsivaizduoti netvarkingą teisėją, advokatą, bet tik ne notarą.

Notarų garbės (etikos) kodeksas reikalauja, kad notaras visada būtų objektyvus. Dirbant su klientais, reikalinga tiksliai išsiaiškinti ir leisti pasinaudoti visomis įstatymo suteikiamomis galimybėmis tiek tvirtinant vienašalius, tiek dvišalius sandorius, tiek ir atliekant kitus notarinius veiksmus. Tuomet ypatingai reikalingas objektyvumas, nes tik visiškai, žinoma, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, maksimaliai visas šalis tenkinantis rezultatas yra sėkmingas ir klientui, ir notarui. Tai visiškai sutampa su prieškario Lietuvos garsaus teisininko prof. Petro Leono nuomone, kad teisininkas jokiomis aplinkybėmis negali sudaryti sandorio su savo sąžine.

Vienas iš žymiausių notaro profesijos atstovų, Tarptautinės lotyniškojo notariato sąjungos garbės prezidentas Juan Vallet de Goitisolo yra pasakęs:

„Jeigu notarams trūksta žinių, jie galėtų dirbti daugmaž pakenčiamai. Tačiau be moralės, be sąžiningumo jų darbas būtų neįmanomas“.

1. Notaro profesijos ypatybės

Notaras – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta atlikti atitinkamų įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Jis yra tarsi ,,preventyvus teisėjas“, kuris siekia, kad tarp jo tvirtinamų sandorių šalių nekiltų ginčų dėl jų valios suderinamumo, dėl sandorio sąlygų ar jo teisėtumo. Ypač svarbi jo pareiga – paaiškinti šalims sudaromo sandorio padarinius, išsiaiškinti tikrąją sandorio šalių valią, taip pat garantuoti tvirtinamo sandorio sąlygų teisėtumą. Dėl visų šių notaro teikiamų garantijų didėja žmonių pasitikėjimas notarine dokumento forma, jie skatinami kreiptis pas notarą bet kokiu svarbesniu civilinės apyvartos klausimu, nepaisant to, kad notarinė forma nėra privaloma. Paprastas žmogus nori visada būti saugus jam nežinomoje civilinės teisės sistemoje.

Daugelyje lotyniškojo tipo notariato šalių reikalavimai asmeniui, norinčiam tapti notaru, yra vieni griežčiausių, lyginant su reikalavimais, keliamais kitoms teisinėms profesijoms. Lotyniškojo notariato sistema pradėjo veikti Lietuvoje 1992 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos notariato įstatymui. Lotyniškojo tipo notariatas, grindžiamas civilinės teisės tradicija, egzistuoja per 70 pasaulio valstybių, priklausančių Tarptautinei notariato sąjungai, kurios nariu Lietuvos notarų rūmai tapo 1994 m. vasario 11 d. Šioje sistemoje notaro funkcijų vykdymą valstybė patikėjo privatiems asmenims, griežtai sureguliavusi notarų statusą, reikalavimus notarams, jų veiklos principus, atlyginimų už notarinius veiksmus dydį, profesinę civilinę atsakomybę. Visuomenė suteikė notarui pasitikėjimo kreditą, pasikliaudama jo profesiniu pasirengimu, sąžine bei didžiule galia, kurią skiria valstybė notaro patvirtintam dokumentui. Kadangi visuomenės nariai yra labai menkai teisiškai apsišvietę, viena iš išeičių – kreiptis pas notarą ir gauti išsamią konsultaciją rūpimu klausimu. Taigi labai dažnai pas notarus ateina klientai, bet ne prašydami atlikti notarinius veiksmus, o sužinoti Civilinio kodekso normas bei jų prasmę ir išsiaiškinti, kaip tai susiję su jų interesais. Ypač nuo naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo notarai pradėjo atlikti naują, iki šiol ne tokią pastebimą teisinio švietimo funkciją. Notarams kyla daugiau klausimų negu kitiems teisinių institucijų atstovams, bet ne dėl to kad jie neva mažiau kompetentingi, o dėl to, kad jie pirmieji išklauso kliento problemas ir atsako į jų klausimus. O juk nuo notarų suteiktos konsultacijos priklauso, ar vėliai šalys atliks jų valią atitinkantį notarinį veiksmą ir jį atlikus nekils ginčų. Visuomenė, kaip ir valstybė, pasitiki notarais, nes jie išsaugo gerą vardą kokybiškai teikdami teisines paslaugas klientams ir griežtai laikydamiesi įstatymų, turėdami reikiamų žinių, būdami deramai pasirengę. Būtent dėl to išplėstos notarų funkcijos ir susiaurintos seniūnų, kuriems mūsų valstybėje dar patikėta atlikti tam tikrus veiksmus, funkcijos.Pasitikėjimas notaru pagrįstas jo nepriklausomumu ir bešališkumu, pareiga saugoti profesinę paslaptį, atsakomybe už atliktus notarinius veiksmus, preventyvia
teisėtumo vykdymo funkcija. Notaras, atlikdamas notarinį veiksmą, taiko teisę, šalių valią derindamas su galiojančiais įstatymais , ir dėl to šalys negali pažeisti įstatymo.

2. Etikos kodekso būtinumas

Vienas svarbiausių dalykų, skiriančių vieną profesiją nuo kitos, yra pačių tos profesijos narių sukur¬tas ir įgyvendinamas profesinio elgesio kodeksas. Daugelio užsienio šalių teisininkai jau seniai vado¬vaujasi etikos arba profesinio elgesio kodeksais dėl kelių priežasčių. Visų pirma, aiškus etikos kodeksas kelia teisininko pro¬fesijos vertę, didina klientų pasitikėjimą, stiprina teisi¬ninkų nepriklausomybę. An¬tra, teisininkai, kurdami etikos kodeksus ir vadovaudamiesi jais mažina valdžios kontrolės būtinybę ir savo ruožtu saugo savo nepriklausomybę. Trečioji priežastis tokiam kodeksui atsirasti ir Lietuvoje buvo tai, kad dėl užsienio šalyse galiojančių etikos ko¬deksų užsienio klientai, vers¬lininkai, teisininkai tikisi, jog Lietuvos teisininkai taip pat vadovaujasi panašiu kodeksu, o jo nesant užsieniečiams gali atsirasti kliūčių imantis verslo ar kreipiantis teisinės konsultacijos Lietuvoje. Šias priežastis sustiprina ir profesijos reikalavimai bei finansinė nauda. Dėl išskirtinio teisininko profesijos santykio su teise bei santykiais su klientais, teisininkai privalo turėti atitinkamas elgesio taisykles. Tačiau čia susiduriama su daugybe sunkumų, viena iš jų – ne visada lengva apibrėžti, koks elgesys yra tinkamas. Juo labiau, kad daugelyje šalių jis suprantamas skirtingai.

Akivaizdu, kad teisininkų profesinės etikos kodeksas turi atsižvelgti į kiekvienos teisinės srities teisininkų veiklos ypatybes. Atkreipti¬nas dėmesys, kad Advokatų profesinės etikos kodekso projekte (pir¬mą kartą mūsų šalies istorijoje!) buvo bandoma kompaktiškai susisteminti, kodifikuoti vi¬sų šalies teisininkų etikos pagrindines nuostatos. Bendras visų specialybių tei¬sininkų etikos kodeksas veiksmingiau, kompaktiškiau harmonizuotų ir suderintų kiekvienam teisininkui reikšmingas etikos nuostatas. Pagaliau tokiu kodeksu teisinin¬kui patogiau naudotis praktiškai. At¬skirų specialybių teisininkų etikos taisyk¬lių rinkiniai tik nepagrįstai susmulkintų bendruosius ir nedalomus visoms pagrin¬dinėms teisininkų institucijoms būdingus principus. Tarybiniais laikais iš visų teisinės sistemos darbuotojų grupių etikos kodeksą turėjo tik advokatai. Advokatai, turėdami savo etikos kodeksą ir patys jį įgyven¬dindami, tapo labiau nepriklausomi, pakilo jų prestižas. Dabartinėje Lietuvoje tiek prokurorai, tiek notarai, privalo va¬dovautis etikos kodeksu. Taigi jiems toks kodeksas irgi būtinas.

Reikia įvertinti specialius kiek¬vienos srities darbuotojų santykius ir pareigas, taip pat etikos kodeksus de¬rinti su skirtingais teisinės sistemos grupių poreikiais. Pavyzdžiui, proku¬roro, sužinojusio faktą, padėsianti įrodyti kaltinamojo nekaltumą, pa¬reiga visiškai skirtinga, nei advokato, išsiaiškinusio, kad jo klientas yra tikrai kaltas. Pavyzdžiui, teisėjams ar kitiems valstybės tarnautojams gali būti uždrausta dalyvauti politikoje, tačiau toks ribojimas advokatams netiktų. Kaip pavyzdį, galima pateikti argumentą, kad notarų etikos reikalavimai gali būti tokie patys kaip ir advokatų, tačiau galimos tik notarų veiklai būdingos situacijos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1244 žodžiai iš 4043 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.