Nugaros skausmą įtakojantys veiksniai bei slaugos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Nugaros skausmą įtakojantys veiksniai bei slaugos ypatumai

NUGAROS SKAUSMĄ ĮTAKOJANTYS

VEIKSNIAI BEI SLAUGOS YPATUMAI

Santrauka

Dėl stuburo skausmų žmonės kentėjo visais laikais. Apie tai liudija rankraščiai, piešiniai, seni laidojimai. Tai labai dažna žmonių liga, kurią sukelia labai daug priežasčių. Net 80% žmonių kada nors savo gyvenime patiria bent vieną nugaros skausmo epizodą.

Norint išaiškinti nugaros skausmo atsiradimo priežastis svarbu gerai žinoti stuburo anatomiją ir fiziologiją, susipažinti su pači a problema, jos rizikos faktoriais.

Literatūrinėje dalyje (apžvalgoje) pateiktos naujausios žinios apie nugaros skausmus, diagnostikos būdus, slaugos ypatumus.

Tikslui pasiekti atliktas tyrimas, naudotas metodas – anketinė apklausa. Anketa (anoniminė), ją sudaro 20 klausimų, į kurias atsakė 30 respondentų. Tyrimas vyko Mažeikių PSPC, jame sutiko dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys.

Išanalizavus tyrimo rezultatus, išaiškėjo, kad dauguma respondentų yra jauni, darbingo amžiaus žmonės. Taip pat nustatyta, kad didelė dalis nugaros skausmų kamuojamų respondentų turi viršsvorį, daugiau moterys. Dauguma dirba sunkų fizinį darbą ir jiems nugarą skauda pastoviai. Gana didelė dalis respondentų pažymėjo, kad jiems neatlikti informatyvūs tyrimai. Susirūpinimą kelia ir tai, kad šie žmonės nedaro nugaros raumenis stiprinančios mankštos arba daro ją nereguliariai, labai mažai sportuoja.

Gavus tokius rezultatus, galima teigti, kad nugaros skausmo atsiradimui ypač didelę reikšmę turi:

• didelis kūno svoris;

• sunkus fizinis darbas;

• mažas fizinis aktyvumas;

Taip pat reikia pažymėti, kad yra paveldimumo ryšys. Dėl pastovių nugaros skausmų blogėja gyvenimo kokybė. Išaiškintas slaugytojo vaidmuo, bendruomenės narių nugaros skausmų profilaktikos mokyme.

Kelta hipotezė – nugaros skausmas, tai labai dažna žmonių liga, kurią sukelia labai daug priežasčių ir dėl kurios pablogėja gyvenimo kokybė – pasitvirtino.

Turinys

Įvadas 1

1. Literatūros analizė: 2

1.1. Skausmo sąvoka 2

1.2. Stuburo anatominiai ypatumai ir fiziologija 2

1.3. Nugaros skausmą sukeliančios priežastys 3

1.4. Nugaros skausmo klinikinis įvertinimas 4

1.5. Nugaros skausmo tyrimas 5

1.6. Nugaros skausmo gydymo ir slaugos ypatumai 6

1.7. Nugaros skausmo prevencija 8

2. Tyrimo metodika ir organizavimas 9

3. Tyrimo rezultatų analizė 9

4. Tyrimo išvados 15

5. Pasiūlymai ir rekomendacijos 15

6. Naudotos literatūros sąrašas 16

7. Priedai: 17

7.1. Anketa – priedas Nr. 1 17

7.2. Gydomosios mankštos pratimai nugaros skausmų prevencijai – priedas Nr. 2 19

1. Literatūros analizė

1.1. Skausmo sąvoka

Skausmas yra sudėtinis pojūtis. Skausmo išgyvenimą įtakoja daugelis veiksnių, esančių pačiame žmoguje ir aplink jį. Šie veiksniai gali arba sustiprinti skausmo pojūtį, arba susilpninti. Tam tikras skausmo dirgiklis gali sukelti įvarius skausmo išgyvenimus skirtingiems žmonėms, o ir skausmo laipsnis kinta, priklausomai nuo situacijos.

Jaučiant nugaros skausmą žmogui būdingas nusivylimas ir irzlumas. O esant nepakankamai jo organizmo veiklai, ypač jei eilę metų pasikartojantis judesių suvaržymas ir skausmas nugaroje stiprėja ir priverčia gydytis. Iš esmės žmogui budingas dvejopas požiūris į stuburo ligas. Pirmuoju atveju jis keičia neigiamo poveikio aplinkybes: tai gali būti tiek gamybinė veikla, tiek poilsis, iš dalies aktyvaus sporto su didelėm apkrovom nutraukimas. Antruoju atveju žmogus pasiryžęs kęsti nuolat pasikartojančius skausmus nugaroje, prisitaikyti prie situacijų, susitaikyti su diskomfortu. Dėlto iškylančios problemos visada individualios, sąlygojamos daugybės fiziologinių ir psichologinių faktorių. Iškyla būtinybė nustatyti skausmo atsiradimo priežastis: ar tai netinkama kūno padėtis, ar tai suerzinimas, ar tai prislėgta emocinė būsena. Nustatyti skausmo atsiradimą stubure pačiam būna sunku, ypač jei jo priežastis psichologinė. Tuo atveju naudinga pasitarti su specialistu, galinčiu įvertinti problemą iš šalies.

Supratimas apie stuburo funkcionavimą, ištvermę, sugebėjimas prisitaikyti ir fantazija – svarbūs faktoriai, kai kalbama apie ligos įveikimą.

1.2. Stuburo anatominiai ypatumai ir fiziologija

Nugaros anatominė sandara. Žmogaus nugara yra tam titras audinių kompleksas. Šie audiniai yra gerai aprūpinami krauju, o pagrindinė jų paskirtis – apsaugoti nugaros srityje esančią itin svarbią nervų sistemos dalį. Nugaros kaulai ir kremzlės sudaro tamprų stiebą, kurio konstrukcija palaiko ištisas raiščių, raumenų ir sausgyslių tinklas, o kartu ir didžiulį lankstumą. Kalbant inžinerijos terminais, tai nepaprastai sudėtinga tiksliai apskaičiuotų parametrų konstrukcija – kaip tik dėl šių savybių šis inžinerijos kūrinys labai jautriai reaguoja į perkrovas, neišlaiko per didelės įtampos ir lengvai susidėvi.

Stuburas. Jis susideda iš 24 tarpusavyje sujungtų slankstelių, kryžmens ir uodegėlės. Žmogus turi septynis kaklo, dvylika krūtinės ir penkis juosmens slankstelius. Kryžkaulį sudaro penki suaugę slanksteliai, uodegėlę – keturi penki nedideli suaugę slanksteliai. Ji
yra paslankesnė negu kryžkaulis. Krūtinės slanksteliai skiriasi nuo kitų tuo, kad jie susijungia su šonkauliais, sudarančiais kartu su krūtinkauliu krūtinės ląstą. Slanksteliai išsidėstę netiesiogiai vienas virš kito, bet sudaro eilę charakteringų išlinkimų. Kaklo srityje stuburas paprastai išlinkęs į priekį (kaklo lordozė), krūtinės priešingai – išlinkęs atgal (krūtinės kifozė), juosmens sritis taip pat išlinkusi į priekį (juosmens lordozė). Tie išlinkimai sudaro spyruokliuojantį – amortizuojantį aparatą, sušvelninantį smūgius ir tuo būdu apsaugantį galvos smegenis nuo pažeidimų einant, bėgant ir šokinėjant.

1.3. Nugaros skausmą sukeliančios priežastys

Šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolat sukelia didelę psichinę ir fizinę įtampą. Organizmo nuovargis ir stresas pirmiausia paliečia judamąjį aparatą tai yra kaulų – raumenų sistemą. Vis daugiau žmonių skundžiasi nugaros skausmu, kuris pastaraisiais metais tampa tiesiog epidemija: apie 80% suaugusių žmonių per savo gyvenimą bent kartą patiria vidutinio stiprumo nugaros skausmą. Dažniausiai jį sukelia stuburo raiščių bei sąnarių dirginimas, uždegimas ar patempimas keliant sunkų daiktą ar tiesiog nefiziologiškai apkraunant stuburą (pvz., kasdien sėdint prie kompiuterio).

Daugumos žmonių raumenys silpni. Jei kas ir ryžtasi juos sustiprinti kurį nors savaitgalį, tai tokia treniruotė dažnai būna be tinkamo apšilimo, ypač intensyvi ir neretai – netgi žalinga.

Kadangi nugaros skausmas pasitaiko labai dažnai, jį sukeliančios priežastys taip pat labai įvairios, būtent:

1. Netaisyklinga laikysena. Bet kuri kūno padėtis, trikdanti fiziologinius stuburo linkius ir nugaros raumenų balansą, sukelia stuburo raiščių įsitempimą, vėliau – nuovargį. Nusilpę raumenys nesugeba išlaikyti stuburo taisyklingoje padėtyje, todėl stuburo slankstelių sąnariai nuolat perkrauti. Tai sukelia ankstyvą sąnarių degeneraciją ir stuburo skausmą.

2. Didelė fizinė įtampa. Dažnai nekreipiamas dėmesys į nedidelį stuburo skausmą, atsiradusį ką nors sunkiai stumiant ar ilgai sėdint vienoje padėtyje. Tačiau būtent jis yra pirmas ženklas, jog reikia mažinti stuburo apkrovą ar priešingai, keik pasimankštinti.

3. Trauminiai sužalojimai. Dažniausiai kyla autoavarijų, gamybinių traumų ar intensyvaus sporto metu. Net ir sugijus slankstelio lūžiui, nugaros skausmas gali išlikti visą gyvenimą.

4. Stuburo degeneracija (“senėjimas”). Skausmas atsiranda dėl tarpslankstelinių diskų, sąnarių ar raumenų pokyčių. Dažniausiai skauda apatinę stuburo dalį, nes šios struktūros apkraunamos labiausiai. Skausmas gali plisti į sėdmenis, šlaunį, tačiau retai nusileidžia žemiau kelių. Stuburo degeneracijos metu kartais formuojasi stuburo kanalo stenozė (susiarėjimas). Stuburo nervai, esantys kanalo viduje, spaudžiami, todėl negali tinkamai funkcionuoti. Tuomet gali atsirasti tirpimas, silpnumas, sunkumo jausmas kojose ir greitas nuovargis, kuris išryškėja einant ir palengvėja sėdint, pasilenkus į priekį (tokioje padėtyje praplatėja stuburo kanalas). Laikui bėgant nueinama vis mažesnis atstumas, o kojų jėgai atgauti prireikia vis daugiau laiko.

5. Tarpslankstelinio disko ligos. Skausmas esant tarpslankstelinio disko išvaržai būna dėl nervinių šaknelių spaudimo ir dirginimo. Šios šaknelės sudaro sėdmeninį nervą, kuriuo nerviniai impulsai plinta į koją. Todėl dirginant nervines šakneles skausmas plinta į blauzdą, pėdą, būna jutimo bei refleksų sutrikimų. Dažnai nugaros skausmo nebūna arba jis vargina žymiai mažiau negu kojos.

6. Stuburo struktūros pokyčiai. Nugaros skausmą sukelia stuburo iškrypimas, spondilitas (ankilozinis ar psoriazinis), Reiterio sindromas, osteochondrozė, įgimta stuburo patologija ( pvz., spina bifida). Dažniausiai ši patologija nustatoma rentgenologiniu tyrimu.

7. Emocinė įtampa. Stresas sukelia raumenų įtampą. Esant nuolatiniam raumenų įtempimui sutrinka kraujotaka ir mityba, atsiranda raumenų atrofija ir skausmas.

8. Slankstelių lūžis dėl osteoporozės. Pagrindinis lūžio rizikos veiksnys – maža kaulinė masė tai yra ta kūno svorio dalis, kurią sudaro kaulai – svoris. Kaulų audinys keičiasi visą gyvenimą. Todėl kaulų masės stiprinimu reikia rūpintis nuo jaunystės: maiste turi būti pakankamas kalcio keikis; gera hormonų veikla (pvz., jei kiaušidės pašalintos iki 45 metų amžiaus); pakankamas fizinis aktyvumas.

9. Kitos priežastys. Raumenų patempimas, pilvo organų ligos (inkstų, kasos, tulžies pūslės, ginekologinės), onkologinės ligos (metastazės į stuburą, mielominė liga), stuburo slankstelio infekcija (osteomelitas), menstruacijos, neštumas, pogimdyminis periodas.

Tačiau dažniausiai (net 70% atvejų) nugaros skausmų priežastis lieka neaiški. Dažniau stuburą skauda žmonėms , kurie nutukę, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos, nuolat būna psichinėje įtampoje. Dažnai nugaros skausmai neigiamai veikia sergančiojo psichiką, sukelia nuolatinę įtampą, slegia, o tai savo ruožtu skatina sprando, nugaros, juosmens raumenų įsitempimą, kuris dar labiau didina skausmą. Susidaro “užburtas ratas”, skausmas tampa lėtiniu net nesant tam ryškios priežasties.

1.4. Nugaros skausmo

klinikinis įvertinimas

Audinių pakenkimo atveju specialūs pakenkimo receptoriai (nociceptoriai) generuoja impulsus, kurie per nervus keliauja į nugaros smegenis. Ten vyksta pirminis šių impulsų apdorojimas. Priklausomai nuo aplinkybių, šie impulsai gali būti koduojami kaip “skausmas” ir perduodami į galvos smegenis, o gali būti nuslopinti ir sustabdyti nugaros smegenyse. Pvz., krepšininkas gali būti traumuotas rungtynių metu, bet nejausti jokio skausmo, nes žaidimo įkarštyje ši informacija apie pakenkimą laikoma “nesvarbi”. Tik po žaidimo, kai emocinė įtampa atslūgsta informacija apie pakenkimą gali būti praleista į galvos smegenis ir sportininkas pajaus skausmą.

Iš kitos pusės, nugaros smegenis gali stiprinti ir transformuoti pakenkimo signalus. Taip atsitinka žmonėms, ilgą laiką kenčiantiems nuo skausmų. Tuomet jau nėra tiesioginio ryšio tarp pakenkimo apimties ir skausmo stiprumo. Kartais “skausminiai” signalai gali būti generuojami nugaros smegenyse be jokios matomos priežasties. Psichologinė žmogaus būklė gali turėti nepaprastai didelę įtaka skausmo suvokimui.

Kalbant apie nugaros skausmus negalima nepaminėti, kad skausmo kaip reiškinio supratimas pasikeitė. Pastarųjų metų skausmo neurofiziologiniai ir klinikiniai tyrinėjimai parodė ne tik daug sudėtingesnę nei buvo manyta skausmo impulsų perdirbimo sistemą, bet ir atskleidė paties skausmo įtaka nervų sistemai – neuroplastinių procesų skausmo suvokimas priklauso ir nuo tuo metu esančios skausminės impulsacijos iš periferijos, ir nuo pakitimų nervų sistemoje, sukeltų ankščiau patirto skausmo.

Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas neuropatinio skausmo tyrinėjimui. Nors nocicepcinis (sukeltas audinių pažeidimo) ir neuropatinis (sukeltas nervų sistemos pažeidimo) skausmas turi daugelį bendrų fiziologinių mechanizmų, vis dėlto kai kurie specifiniai fenomenai ir mechanizmai būdingi tik neuropatiniam skausmui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1764 žodžiai iš 5807 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.