Nuo džordžo būlio george boole iki bilo geitso bill gates žvilgsnis į kompiuterių istoriją ir būlio algebros vaidmenį
5 (100%) 1 vote

Nuo džordžo būlio george boole iki bilo geitso bill gates žvilgsnis į kompiuterių istoriją ir būlio algebros vaidmenį

Turinys

1. Įvadas

2. Būlio algebros vaidmuo kompiuterių istorijoje

3. Kompiuterių istorijos faktai

4. Personalinių kompiuterių atsiradimas

5. Literatūra

Įvadas

Personalinis kompiuteris (PK) yra galinga elektroninė skaičiavimo mašina (ESM), kuri ne tik padeda spręsti įvairius sudėtingus uždavinius, organizuoti verslą, tvarkyti finansus, įdomiai praleisti laisvalaikį, ji tapo vienu iš pagrindinių globalinės informacijos sistemos elementų. Elektroniniu paštu laiškas abonentą pasiekia per kelias minutes. Tokį kompiuterį mes pažįstame šiandien. Nieko jau nestebina “kompiuteriniai stebūklai”. Bet retas žmogus dirbdamas personaliniu kompiuteriu žino jo atsiradimo istoriją ir raidos etapus. Taigi, pasistengsime apžvelgti sudėtingą kompiuterio kelią nuo idėjos mokslininko galvoje iki šių dienų, kai kompiuteris yra neatsiejama gyvenimo dalis.

Būlio algebros vaidmuo kompiuterių istorijoje

Kompiuterio idėja žmogaus smegenyse užsimezgė su pirmais skaičiavimais. Kuo sudėtingesnį skaičiavimą reikėjo atlikti, tuo opesnė buvo šio proceso supaprastinimo problema. Pirmieji bandymai sukurti skaičiavimo mechanizmą prasidėjo dar prieš mūsų eros pradžią. Anų laikų technikai toks uždavinys buvo labai sudėtingas. Daugybė mokslininkų ir matematikų ruošdavo dirvą kompiuterinei imperijai. Tarp jų B.Paskalio ir G.Leibnico vardai, kurie laikomi skaičiavimo technikos istorijos didvyriais.

1854 m. anglų matematikas Dž.Būlis (1815-1864) išleido knygą „Mąstymo dėsniai“, kurioje išdėstė teiginių logiką, vėliau gavusią Būlio algebros vardą. Jo sukurtoji logikos algebra, vadinama Būlio algebra, – skaitmeninių įtaisų formalaus aprašymo priemonė. Šiuolaikinėje mašinų informatikoje ji užima neeilinę vietą. Kompiuteryje visa informacija cirkuliuoja dviejų lygių elektroninių signalų pavidalu, pavyzdžiui, įtampa artima maitinimo įtampai ir artima nuliui. Todėl kompiuteryje visi veiksmai atliekami pagal dvejetainę skaičiavimo sistemą, o jo elementų veikimas yra aprašomas naudojant Būlio algebrą. Taigi, XIX amžiuje gyvenęs mokslininkas aprašė XXI amžiuje tebenaudojamų aukščiausiųjų technologijų elementų veikimo logiką. Jos pagrindą sudaro dvi binarinės operacijos: konjunkcija (“ir”) ir disjunkcija (“arba”) ir viena įnarinė operacija (“ne”). Visa esmė Bulio algebros slypi jos paprastume. Pasirodo, kad bet kokią operaciją galima išreikšti formulės pavidalu, kuri susideda tik iš konjunkcijų, disjunkcijų ir neigimo. Skaičiavimas elektroninėse skaičiavimo mašinose vyksta būtent tokių loginių elementų pagalba. Loginiai elementai kompiuteryje realizuoja elementarias operacijas su Bulio kintamaisiais. Išvesties signalai kompiuteryje tai viso labo tik elementarios bulinės funkcijos (elementarių bulinių operacijų rezultatai) nuo įvesties signalo. Elementarių loginių elementų grandinė sudaro kombinacinę schemą. Kombinacinė schema vienareikšmiškai sutampa su Bulio algebros formulėmis, todėl jos pagalba galima realizuoti bet kokią bulinių funkcijų sistemą. Mikroelektronikos pasiekimai leidžia gaminti vis sudėtingesnes schemas. Dar XX amžiaus 60-taisiais metais kiekvienas loginis elementas buvo renkamas iš kelių fizinių elementų (tranzistorių, diodų, varžų ir t.t.) bet jau aštuntajame dešimtmetyje integrinės schemos talpino tūkstančius loginių elementų.

Kompiuterių istorijos faktai

XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje vokiečių inžinierius K.Cūzė sukūrė nedidelį kompiuterį kelių elektromagnetinių relių pagrindu. Bet dėl Antrojo Pasaulinio Karo šis kompiuteris ilgai nebuvo žinomas. H.Aikenas 1943 m. JAV sukūrė galingesnį kompiuterį “Mark-1”. Tai buvo skaičiavimo įtaisas iš elektromagnetinių relių, o valdymo programa užkoduojama perfojuostoje. Sukurtas kompiuteris skaičiavimus atlikdavo šimtus kartų greičiau negu žmogus ir buvo realiai naudojamas kariniams tikslams. Bet elektromagnetinės relės veikdavo gana lėtai ir nepatikimai, todėl Dž.P.Eckertas ir Dž.Močli (Pensilvanijos universitetas) JAV kariškių pavedimu dar karo metais sukūrė pirmąjį elektroninį bendrosios paskirties kompiuterį ENIAC (Electronic Numerical Integrator and Calculator), informacija apie kurį buvo paskelbta tik 1946 m. Šis kompiuteris buvo skirtas artilerijos šaudymo lentelėms skaičiuoti. U formos kompiuteris buvo 24 metrų ilgio, 2,5 m. aukščio ir svėrė apie 30 tonų. Viso kompiuteryje buvo panaudota 18000 elektroninių lempų. Tai buvo programuojamas kompiuteris. Tiesa, programavimas buvo atliekamas rankiniu būdu, atitinkamai sujungiant kabelius ir nustatant perjungėjus. Duomenys buvo įvedami naudojant perfokortas. Skaičiavimams reikalingų programų „įvedimas“ trukdavo net visą dieną. 1944 m. Dž. fon Neimanas buvo pakviestas dirbti prie ENIAC projekto. Siekdami supaprastinti programavimą, projekto autoriai parengė atmintyje saugomos programos panaudojimo idėją. Šis pasiūlymas buvo paskelbtas ir davė pradžią plačiai žinomai sąvokai „Fon Neimano kompiuteris“.

Pirmuoju kompiuteriu, kuriame programa saugojama jo atmintyje, laikomas 1949 m. M. Uilkso realizuotas EDSAC (Electronic Delay Storage Automatic Calculator) projektas Kembridže.

Pirmuoju komerciniu kompiuteriu laikomas UNIVAC I (1951 m.). Jis kainavo apie 1 mln dolerių. Tokių kompiuterių
buvo pagaminta 48.

Ketvirtajame – penktajame dešimtmečiuose kompiuteriai buvo kuriami elektroninių lempų pagrindu. Todėl kompiuteriai buvo labai dideli. Be to jie buvo labai brangūs ir nepatikimi. Elektroninės lempos dažnai perdegdavo. Bet 1948 metais buvo sukurtas tranzistorius – miniatiūrinis ir pigus elektroninis elementas. Tranzistorius pakeitė elektroninė lempa. Tai leido sumažinti kompiuterio dydį šimtais kartų ir padidino jo patikimumą. Pirmieji tokie kompiuteriai atsirado XX amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 803 žodžiai iš 1537 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.