Nuosavo kapitalo apskaita
5 (100%) 1 vote

Nuosavo kapitalo apskaita

ĮVADAS 3

1. NUOSAVO KAPITALO SAMPRATA IR SUDĖTIS 4

2. KAPITALO APSKAITA 7

3. REZERVŲ APSKAITA 14

3.1. Perkainojimo rezervo apskaita 14

3.2. Privalomojo rezervo paskaita 16

3.3. Rezervo savoms akcijoms įsigyti apskaita 17

3.4. Kitų rezervų apskaita 18

4. NEPASKIRSTYTO PELNO (NUOSTOLIŲ) APSKAITA 19

5. NUOSAVO KAPITALO STRAIPSNIŲ PARODYMAS FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE 29

IŠVADOS 33

LITERATŪRA 35

PRIEDAI 37

ĮVADAS

Kapitalo sąvoka siaurąja prasme – tai savininkų nuosavybė arba nuosavas kapitalas. Teisės aktuose nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Kapitalo kaip apskritai nuosavybės fenomenas buhalterinėje apskaitoje yra labai sudėtingas, nes ši kategorija ne tik neapčiuopiama, bet ir gana abstrakti. Kapitalo apskaitos operacijos vykdomos palyginti retai, o jų registravimas buhalterinėje apskaitoje reikalauja labai gero ne tik buhalterinio, bet ir juridinio pasirengimo. Todėl labai svarbu teisingai taikyti teisės aktų nuostatas nuosavo kapitalo apskaitai.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujieji Verslo apskaitos standartai. Šie Apskaitos instituto parengti standartai bus privalomi ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, savo veikla siekiantiems pelno. Tai reiškia, kad 2004 metų (ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių) įmonių finansinė atskaitomybė turės būti parengta pagal Verslo apskaitos standartus. Verslo apskaitos standartu “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita” įvedama nauja finansinės atskaitomybės forma. Visas šis apskaitos pertvarkymas yra visų pirma susijęs su atskaitomybės formų, kurios buvo derinamos su Europos Sąjungos direktyvomis, pasikeitimu. Pataisytasis LR akcinių bendrovių įstatymas, taip pat pradėjęs galioti nuo š.m. sausio 1d., įnešė nemažai naujovių į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reglamentavimą. Joje daug pakeitimų, susijusių su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimu ir registravimu, akcininkų teisėmis ir pareigomis, bendrovių organais, kapitalu, finansine atskaitomybe, auditu, pelno paskirstymu, bendrovių reorganizavimu, atskyrimu, pertvarkymu ir likvidavimu. Daugelis pakeitimų padaryti siekiant suderinti Akcinių bendrovių įstatymą su Civiliniu kodeksu bei Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyvomis, kiti – siekiant išspręsti praktines įstatymo taikymo problemas ar supaprastinti galiojusias normas. Buhalteriams daugiausia nerimo kelia šiame įstatyme įteisinti pakeitimai, susiję su pelno skirstymu bei nuosavo kapitalo formavimu, finansinės atskaitomybės tvirtinimu.

Taigi šiame darbe iškelta problema yra nuosavo kapitalo apskaitos pokyčių, įsigaliojus naujosioms nuostatoms, įvertinimas bei aptarimas. Darbo tikslas – apžvelgti bei susisteminti nuosavo kapitalo apskaitos pokyčius, atsižvelgiant į naująjį pavyzdinį sąskaitų planą.

1. NUOSAVO KAPITALO SAMPRATA IR SUDĖTIS

Pagal 8 Verslo apskaitos standartą, nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. LR buhalterinės apskaitos įstatymas turtą įvardija kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, o įsipareigojimas apibrėžiamas kaip prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Turtas apskritai yra turtas tiek, kiek jis kam nors priklauso, kitaip sakant, ar turi savininką. Turto be savininko nebūna, kaip nebūna ir nuosavybės be realaus turto. Tai tarsi dvi vienos monetos pusės: viena rodo turto kiekį, kita – šio turto priklausomybę. Tai išreiškiama fundamentine apskaitos lygybe: TURTAS = NUOSAVYBĖ. Apskaitininkai visuomet stebi ne tik kaip keičiasi pats turtas, bet ir kaip kinta jo priklausomybė. Dėl įmonės veiklos nuolat kinta turto sudėtis, keičiasi ir savininkai. Tačiau apskaitos lygybė niekada nepažeidžiama, nes kiekvienas turtas visuomet turi savininką, kuriuo gali būti nebūtinai įmonės savininkai, bet ir jos kreditoriai. Taigi fundamentinėje apskaitos lygybėje nuosavybės kategorija yra kur kas bendresnė: ji skirstoma į savininkų nuosavybę ir skolintąją nuosavybę. Savininkų nuosavybė kitaip vadinama nuosavu kapitalu, o skolinta – įsipareigojimais.

Kapitalo kaip apskritai nuosavybės fenomenas buhalterinėje apskaitoje yra labai sudėtingas, nes ši kategorija ne tik neapčiuopiama, bet ir gana abstrakti. Juolab sudėtinga savininkų nuosavybės rodiklius išmatuoti ir tiksliai bei teisingai atspindėti finansinėje atskaitomybėje. Kapitalo apskaitos operacijos vykdomos palyginti retai, o jų registravimas buhalterinėje apskaitoje reikalauja labai gero ne tik buhalterinio, bet ir juridinio pasirengimo.

Savininkų nuosavybė atspindima trečiojoje pavyzdinio sąskaitų plano klasėje. Čia parodomas kapitalas, rezervai bei nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavybės padidėjimas buhalterinėje apskaitoje registruojamas nuosavybės sąskaitų kredite, o sumažėjimas – debete. Todėl šios sąskaitos vadinamos kreditinėmis arba pasyvinėmis. Nuosavybės sąskaitų likutis yra kreditinis. Prie šio
likučio laikotarpio pradžioje pridėjus kredito apyvartą, atėmus debeto apyvartą, gaunamas likutis laikotarpio pabaigai.

Gana sunku suprasti sudėtingą ryšį tarp būtino laisvojoje rinkoje finansinės apskaitos kūrybinio prado ir šios apskaitos rūšies reglamentavimo tam tikrų valstybių ar netgi tarptautiniu mastu. Pirma, finansinė apskaita, atspindinti labai įvairią ir sudėtingą įmonių ūkinę veiklą, negali būti absoliučiai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose įmonėse, nes niekas negalėtų nusakyti visų įmanomų aplinkybių, kurias gali tekti atspindėti įmonių apskaitininkams. Antra, jie privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kaip apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėti įmonių turtą, nuosavybę bei veiklos rezultatus. Kaip turi būti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais, nurodo 8-asis Verslo apskaitos standartas “Nuosavas kapitalas”. Jame nustatoma, kaip turi būti registruojamos apskaitoje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, padidinimu, sumažinimu ar sudėties pasikeitimu. Kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį nustato 4-asis verslo apskaitos standartas “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita”. Šis standartas nurodo įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos sudarymo tvarką ir pavyzdinę šios ataskaitos (išskyrus konsoliduotos) formą.

1.1. lentelė. Nuosavo kapitalo sudėtis.

Eil. nr. Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Pagal 8 VAS “Nuosavas kapitalas” 4 straipsnį

1. apmokėto įstatinio kapitalo dydis apmokėta įstatinio kapitalo dalis

2. akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis) akcijų priedai

3. perkainojimo rezervas perkainojimo rezervas (rezultatai)

4. privalomasis rezervas privalomasis rezervas

5. rezervas savoms akcijoms įsigyti rezervas savoms akcijoms įsigyti

6. kiti rezervai kiti rezervai

7. nepaskirstytasis rezultatas − pelnas (nuostoliai) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

Aukščiau pateiktoje 1.1. lentelėje parodyta nuosavo kapitalo sudėtis pagal naująjį LR akcinių bendrovių įstatymą bei pagal 8-ąjį Verslo apskaitos standartą “Nuosavas kapitalas”. Pažymėtina, kad nuosavam bendrovės kapitalui priskiriamas ne visas įstatinis kapitalas, o tik apmokėtoji jo dalis. Taip pat pagal naująsias nuostatas dotacijos, negrąžintinos subsidijos bei atidėtosios išlaidos nebepriskiriamos bendrovės nuosavam kapitalui. Dotacijos (subsidijos) ir kitas negrąžintinai gautas turtas pagal savo ekonominę prasmę turi ir nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimo požymių. Todėl finansinėje atskaitomybėje dotacijos (subsidijos) priskiriamos įsipareigojimams, tačiau balanse įrašomos į atskirą eilutę.

Taigi nuosavo kapitalo apskaita apima kapitalo (apmokėtos įstatinio kapitalo dalies, akcijų priedų), rezervų (perkainojimo, privalomojo, rezervo savoms akcijoms įsigyti bei kitų rezervų) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) apskaitą. Tolesniuose skyriuose ir bus analizuojami šių apskaitų aspektai.

2. KAPITALO APSKAITA

Naujajame pavyzdiniame sąskaitų plane sąskaitų grupę Nr. 30 “Kapitalas” sudaro keturios pagrindinės sąskaitos:

• Nr. 301 “Įstatinis pasirašytasis kapitalas”;

• Nr. 302 “Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)”;

• Nr. 303 “Akcijų priedai”;

• Nr. 304 “Savos akcijos (-)”.

Įstatinis kapitalas pirmiausia formuojamas įmonės veiklos pradžioje, ją steigiant, kai įnešamas turtas, reikalingas įmonės veiklai pradėti, o turto įnešėjas tampa įmonės turto savininku arba bendrasavininkiu. Steigiant naują įmonę, pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka, ir apskaitomas sąskaitoje Nr. 301 “Įstatinis pasirašytasis kapitalas” ta suma, kuriai pasirašytas, t.y. ši suma įrašoma į sąskaitos Nr. 301 kreditą. Neapmokėta pasirašytų akcijų dalis registruojama sąskaitoje Nr. 302 “Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)”, kuri yra kontrarinė įstatinio kapitalo sąskaitai. Ši sąskaita taip pat kredituojama neapmokėtų pasirašytų akcijų suma.

Įstatinį kapitalą sudaro pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. Įmonė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Visos akcijos pagal jų savininkų teises į turtą bei jų galimybes dalyvauti bendrovės valdyme skirstomos į dvi dideles grupes. Tai paprastosios ir privilegijuotosios akcijos. Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Bendrovės, kuri išleidžia privilegijuotąsias akcijas, įstatuose turi būti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis procentais, skaičiuojant nuo akcijos nominalios vertės. Privilegijuotosios akcijos gali būti su kaupiamuoju arba su nekaupiamuoju dividendu, su balso teise ar be balso teisės. Tai nustatoma bendrovės
įstatuose nurodant akcijų klases. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į dividendą įgyvendinama tik po to, kai yra įgyvendintos atitinkamos privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės. Bendrovė, jeigu tai yra nustatyta jos įstatuose, gali išleisti darbuotojų akcijų statusą turinčių paprastųjų akcijų emisiją. Ši emisija negali būti išleidžiama, kol nepasibaigęs akcijų, pasirašytų bendrovės steigimo metu, apmokėjimo terminas. Teisę įsigyti darbuotojų akcijų turi tokias akcijas išleidusios bendrovės darbuotojai, išskyrus darbuotojus, kurie yra šios bendrovės stebėtojų tarybos ar valdybos nariai arba bendrovės vadovas. Taigi jei išleidžiamos kelių klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė sąskaitoje Nr. 301 “Įstatinis pasirašytasis kapitalas” turi būti registruojama atskirai. Atsižvelgiant į šias akcijų klases, pavyzdiniame sąskaitų plane yra išskirtos trys subsąskaitos:

• Nr. 3011 “Paprastosios akcijos”;

• Nr. 3012 “Privilegijuotosios akcijos”;

• Nr. 3013 “Darbuotojų akcijos”.

Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais. Tada daromi tokie buhalteriniai įrašai:

D Nr. 272 (jei grynais) arba D Nr. 271 (jei į sąskaitą banke);

K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).

Tačiau galima jas apmokėti ir akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Pastaraisiais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Nepiniginiais įnašais negali būti išimtas iš civilinės apyvartos turtas, taip pat darbai ir paslaugos. Tuo atveju, kai už išleistas akcijas apmokama turtu (įskaitant ir finansinį), akcijų pardavimo kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei. Verslo apskaitos standartai šią vertę apibrėžia kaip sumą, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti/parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tokiu atveju atliekami tokie įrašai:

D Nr. 11X0 (jei nematerialus turtas) arba D Nr. 12X0 (jei materialus turtas), arba D Nr. 16 (jei finansinis turtas) ir pan.;

K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).

Kaip minėta, neapmokėtų akcijų suma registruojama įstatinio pasirašytojo kapitalo sąskaitai kontrarinėje pasirašyto, bet neapmokėto kapitalo sąskaitoje. Šiuo atveju atliekamas buhalterinis įrašas:

D Nr. 272 (jei grynais) arba D Nr. 271 (jei į sąskaitą banke);

D Nr. 302;

K Nr. 3011 (jei paprastosios) arba K Nr. 3012 (jei privilegijuotosios).

Reikia pabrėžti, kad nuo š.m. sausio 1 d. įsigaliojus Verslo apskaitos standartams, nėra numatyta pareikalautus iš akcininkų įmokėti įnašus už pasirašytas akcijas registruoti sąskaitoje Nr. 25 “Kitos per vienerius metus gautinos sumos” (kaip buvo nurodyta ankstesniame Pavyzdiniame sąskaitų plane).

Pagal naująjį Akcinių bendrovių įstatymą, visos bendrovių akcijos yra vardinės. Jos pagal jų savininkams suteikiamas teises skirstomos į klases. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Paprastosios akcijos sudaro pagrindinę bendrovės akcijų dalį, privilegijuotosios gali sudaryti ne didesnę kaip 1/3 įstatinio kapitalo dalį. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos. Nominali akcijos vertė turi būti išreikšta litais be centų. Į antrinę apyvartą jos gali būti išleidžiamos tik visiškai jas apmokėjus emisijos kaina. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytinojo pelno rezervų Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų ar perkainojimo rezervo, privilegijuotųjų ir paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises gauti naujų akcijų.

Nors, kaip minėta, akcijos nebūtinai perleidžiamos už nominaliąją vertę, pastaroji (nors ir nelabai svarbi pirkėjui) turi didelę reikšmę apskaitininkams, analizuojantiems, kaip keičiasi akcijų kursas. Visose sąskaitos Nr. 301 “Įstatinio pasirašyto kapitalo” subsąskaitose apskaita vedama įvertinus akcijas nominaliąja jų verte. Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos (išleidimo, pardavimo) kaina yra didesnė už akcijų nominaliąją vertę. Skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir tų pačių akcijų emisijos kainos vadinamas akcijų nominaliosios vertės perviršiu ir apskaitoje registruojamas sąskaitoje Nr. 303 “Akcijų priedai”. Šioje sąskaitoje apskaityta suma gali būti mažinama, t.y. sąskaita Nr. 303 debetuojama, išlaidomis, tiesiogiai priskiriamomis akcijų išleidimui. Įmonės savininkai iš šios sąskaitos gali didinti įstatinį kapitalą bei mažinti (dengti) įmonės nuostolius.

Bendrovė turi teisę įsigyti savas akcijas įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tikslu yra išskiriama sąskaita Nr. 304 “Savos akcijos (-)”, kuri yra kontrarinė “Įstatinio pasirašyto kapitalo” sąskaitai. Bendrovės įsigyjamų savų akcijų bendra nominali vertė kartu su kitų jau turimų savų akcijų nominalia verte negali būti didesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo. Be to, bendrovė negali įsigyti savų akcijų, jeigu tokiu atveju jos nuosavas kapitalas
taptų mažesnis už įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Įmonė gali įsigyti savas akcijas, jeigu joje yra sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti, kurio dydis yra ne mažesnis už įsigyjamų savų akcijų įsigijimo verčių sumą. Bendrovė, įsigijusi savų akcijų, neturi teisės naudotis jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, nustatytomis Akcinių bendrovių įstatyme.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrovių teisės direktyvas ir įvertinus veikiančių bendrovių finansinę būklę, pakeistas bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio reikalavimas – bendrovės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo. Tai kritinė nuosavo kapitalo suma, t.y. leistina nuosavo kapitalo mažėjimo riba. Kaip minėta anksčiau, nuosavą kapitalą sudaro apmokėto įstatinio kapitalo dydis. Galima išeitis iš šios pavojingos situacijos – sumažinti nuostolius akcininkų įnašais. Šis skirtumas tarp nuosavo ir įstatinio kapitalo dažniausiai būna daug mažesnis negu susidarę nuostoliai. Nuostoliai gali būti dengiami mažinant įstatinį kapitalą, jeigu jis netaps mažesnis už minimalią ribą, nurodytą Akcinių bendrovių įstatyme.

Įstatinio kapitalo didinimas yra vienas iš svarbiausių nuosavo kapitalo formavimo klausimų. Klausimas ar didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų, dažniausiai iškyla eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Tačiau įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo klausimai nebūtinai turi būti sprendžiami šio susirinkimo metu. Reikia nepamiršti, kad priimtas akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą savaime nereiškia, kad turi būti daromi kažkokie įrašai įstatinio kapitalo sąskaitoje. Buhalteriniai įrašai daromi tik tada, kai įstatymų numatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai. Jei pakeisti įstatai dar neįregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti didinamas:

• išleidžiant naujas akcijas;

• padidinant išleistų akcijų nominalią vertę.

Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn. Pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems nuosavybės teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, dieną, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo 57 straipsnyje nustatytas išimtis. Jeigu bendrovės, turinčios skirtingų klasių akcijas, įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant vienos klasės akcijų emisiją, kitos klasės akcijų turintys akcininkai pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų įgyja po to, kai šia teise pasinaudojo tos klasės, kurios akcijos yra išleidžiamos, akcijų turintys akcininkai. Kai per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašytos ne visos akcijos, įstatinis kapitalas gali būti didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, sprendime buvo numatyta tokia galimybė.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2713 žodžiai iš 8470 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.