NUOTEKU VALYMAS
Pramoneje,buityje panaudoti vandenys, turintys tarsos priemaisu, vad. Nuotekomis. Nepakankamai isvalytos nuotekos pavojingos vandens telkiniams. Nuotekos yra vandens telkiniu eutrofikacijos priezastimi. Zmonija siekia sumazinti nuoteku isliejima nuo19a. Yra daug valymo budu. Pirminis arba mechanins valymas. Nuot. Beveik pilnai isvalomos nuo juose neistirpusiu neorg. Medziagu. Mechanino valymo metu sulaikoma didesne dalis neorg. medziagu(nafta riebalai).Daznai naudojami cheminio valymo metodai (dazniausiai valant pramonines nuotekas) Daznai pilnai nuotekas isvalo antrinis arba biologinis valymas. Biolobinis valymas esti aerobinis arbaesant nepaprastam org-u medz. kiekiui-anaerobinis.Nuotekos valomos beveik gamtinemis salygomis, yrengtuose biologiniuose telkiniuose. Esant nedidialiam nuot. Kiekiui, naudojami biofiltrai. Anaerobinis valymas atliekamas hermetiskuose irenginiuose.
Dirvozemis ir jo reiksme
Dirvoz. Ypatingas sausumos ekosistemu gamtinis kunas, per kuri vyksta medz. ir energijos apytaka. Dirv. turi derlingumo sav; nuo kurio priklauso daugelio augalu egzist. bei zmonijos maisto istekliu gamyba.Dirv. ekositemose atlieka specifinius ekologinius veiksnius, nuo kuriu priklauso sistemos stabilumas.Dirv. derlingumas priklauso nuo jame esanciu org. junginiu, kuriu visuma sudaro humusa.Pati dirvozemi sudaro daug komponentu, kurie klasifikuojami i 4 fazes. 1-kietoji dirv. dalis, 2-dujine faze (ja sudaro oras), 3 – skystoji faze, kuria sudaro vanduo, 4 –gyvoji faze. Gyvieji organizmai butina dirv. susiformavimo salyga. Dirv. pavirsutiniuse sluoksniuse yra sukaupta didele biomase, kuria sudaro augalu saknys, bakterijos, kirmeles, sliekai.
Anropogenins povekis dirv.
Sio poveikio pradzia zemdirbystes atsiradimas., kai zmonija pradejo auginti kulturinius javus. Pirmaja sio poveikio salyga tapo derlingumo savybes praradimas, vad. dirv. issekimu. Del antrop. priezasciu stipreja dirv. erozija. Jos metu suardomas pavirsinis dirv. sluoksnis ir dirv. daleles pernesamos i kitas vietas. Erozija budingesne sausringesnio ir sausesnio klimato krastams. Vejo erozijai atsirasti reikia stipraus vejo augalines dangos nebuvimo ir faunos. Vandens erozija skirstoma i linijine (kai dirv. pavirsiuje formuojasi vaga, kuri gileja ir pleciasi ), plokstumine (kai vandens srautas nuteka zemyn pl-ma.Tokia atveju nuo slaitu nuplaunamas dirv. iki dirvodariniu uolienu). Dirv. patiria ir tarsos poveiki. Daug dirv. , tinkamo zemes ukiui, netenkama pleciantis miestams, tiesiant kelius, uzliejant sausumos plotus ir kt.