Nuotekų valymo stoties rekonstrukcija
5 (100%) 1 vote

Nuotekų valymo stoties rekonstrukcija

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Nuotekos

Išleitas, namų ūkyje ar gamyboje vartotas arba gamintas atsiradęs vanduo,

įskaitant pašalinius vandens, o mišriajame nuotakyne – paviršines

nuotekas.

Dumblas

Vandens ir drumzlių mišinys, išsiskyręs arba išskirtas iš

nuotekų.

Ekvivalentinis gyventojų skaičius (EGS)

Gamybinių nuotekų rodiklis, apskaičiuojamas palyginant gamybinių

ir buitinių nuotekų arba jų teršalų paros kiekius.

Valymo pajėgumas

Didžiausi nuotėkiai ir krūviai, su kuriais susidoroja nuotekų

valykla, paruošdama valytas nuotekas, atitinkančias reikalavimus ištėkiui.

Nuotekų (pri)imtuvai

Vandens telkinys, į kurį suleidžiamas vanduo arba nuotekos.

Valytos nuotekos

Paskutinio nuotekų valymo tarpsnio ištėkis.

Nuotėkis; debitas (O)

Tekalo tūris, nutekantis per laiko vienetą per tam tikrą skerspjųvį.

Koncentracija (C)

Masės ir tūrio santykis, pvz., BDS7 koncentracija nuotekose arba

drumzlių koncentracija dumble.

Biocheminis deguonies suvartojimas (BDSt)

Ištirpusio deguonies, suvartojamo tam tikromis sąlygomis ( per t

parų, esant 20 C temperatūrai, slopinant arba ne nitrifikuojant)

biologiškai skaidant organines ir (arba) neorganines vandens

priemaišas, koncentracija.

Pirminis valymas

Valymo tarpsnis, kuriame iš nevalytų ar apvalytų nuotekų

šalinamos sėdančios medžiagos arba plūdrenos.

Aerobinis nuotekų valymas

Nuotekų švarinimas aerobiniais mikroorganizmais aerobinėmis arba

bedeguonėmis sąlygomis.

Amonifikacija

Azoto junginių virtimas amonio jonais.

Denitrifikavimas

Bakterinis nitratų ir nitritų redukavimas, daugiausia į dujinį

azotą.

Nusodintuvas

Įrenginys nuotekų priemaišoms atskirti svorio jėga, kaip antai: pirminis,

antrinis, tarpinis nusodintuvai.

Dezinfekavimas

Nuotekų arba dumblo apdorojimas ligų sukėlėjų veiklumui sumažinti iki

nustatyto lygio.

Grotos

Įtaisas stambiems nešmenims iš nuotekų srauto nukošti, kaip antai: rankiniu

ar mechaniniu būdu valomi strypai, slankioji juosta, sukamasis skridinys

arba būgnas iš plyšėtų metalinių lakštų ar vielos.

Smulkintuvas

Mechaninis ytaisas stambiesiems nešmenims smulkinti.

Smėliagaudė

Įrenginys smėliui ir panašioms mineralinėms medžiagoms nuo nuotekų

atskirti.

Pirminis nusodintuvas

Nusodinimo rezervuaras, kuriame iš nevalytų ar parengtinai valytų nuotekų

išsiskiria dauguma sėdančiųjų medžiagų.

Biologinė plėvelė

Mikroorganizmų sluoksnelis ar apaugos laikmens paviršiuje

Laikmuo

Tam tikro savitojo paviršiaus inertinė medžiaga, ant kurios auga biologinė

plėvelė.

Aeravimas

Oro arba deguonies įleidimas į skystį.

Deguonies koncentracija

Vandens arba nuotekų tūrio vienete ištirpusio deguonies masė.

Pirminis dumblas

Iš pirminių nusodintuvų išleitos nuosėdos, nesumišusios su kokiu

nors grąžinamuoju dumblu.

Dumblo sausinimas

Tolesnis vandens kiekio dumble mažinimas, paprastai mechaninėmis

priemonėmis.

Dumblo (džiovinimo) aikštelė

Statinys dumblui sausėti, jo drėgmei drenuojantis ir

garuojantis.

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1. lentelė.

Filtrų filtravimo užpildų sluoksnių parametrai ir filtravimo

greitis___________29

2. lentelė

Užpildo iš kvarcinio smėlio plovimo parametrai_________________________30

3.lentelė

Savikainų nuotakų skaičiuojamieji pripildymai, minimalūs nuolydžiai ir

minimalūs nuotakų

greičiai__________________________________________________________31

4. lentelė.

Dumblo amžiaus ( θ ) priklausomybė nuo dumblo mišinio temperatūros ( τ

)___41

5.lentelė.

Denitrifikacijos greičio priklausomybė nuo dumblo

maitinimo sąlygų ir dumblo mišinio temperatūros________________________43

6. lentelė.

Nitrifikuoto dumblo mišinio recirkuliacijos koeficiento (Rndm)

priklausomybė nuo azoto pašalinimo efekto (EN)_________________________44

7. Lentelė.

Vidutinės aktyviojo dumblo indekso reikšmės priklausomai

nuo vidutinės aktyviojo dumblo apkrovo (A)_____________________________46

8. Lentelė.

Dumblo koncentracijos antrinių nusodintuvų dugne priklausomainuo dumblo (J) ir dumblo tankinimo trukmės

(tt)_________________________47

Lentelė Nr. 9

Vandens tiekimo tinklų ir įrenginių specifikacija

__________________________51

10. lentelė

Išlaidos eksplotaciniam personalui _____________________________________52

Lentelė Nr.11

Išlaidos amortizaciniams atskaitymams

Skaičiavimai atliekami lentelėje________________________________________57

Lentelė Nr.12

Ekonominis – socialinis efektyvumo įvertinimas___________________________57

PAVEIKSLŲ SARAŠAS

1. pav. Pasvalio miesto

žemėlapis______________________________________21

2. pav. Vandens gerinimo įtrenginių technologinė

schema_________________________28

3 pav.

TURINYS

Įvadas________________________________________________________ 9

GAMTOS APSAUGA______________________________________________ 11

1.1. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika ir jos įgyvendinimas

Lietuvoje.11

1.2.Pagrindiniai ES teisiniai aplinkos apsaugos

reikalavimai_________________11

1.3. ES ir Lietuvos aplinkos apsaugos teisės derinimas.

Derybos aplinkos apsaugos srityje._____________________________________ 11

1.4. ES finansinė parama įgyvendinant aplinkos apsaugos

tikslus_____________ 12

1.5. Lietuvos įsipareigojimai perkeliant ES vandens apsaugos sektoriaus

direktyvų

reikalavimus._______________________________________________________13

2. Lietuvos Respublikos nacionalinė darnaus vystymosi

strategija_____________ 14

2.1. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai ir principai

_____________________ 15

3. Aplinkos monitoringas.____________________________________________ 19

3.1. Aplinkos monitoringo samprata, tikslai ir

uždaviniai____________________ 19

3.2. Lietuvos vandens ištekliai ir jų

apsauga.______________________________ 20

4.Lietuvos paviršinio vandens kokybė __________________________________ 22

4. 1.Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti_______________________

22

VANDENRUOŠA __________________________________________________245. VANDENS GERINIMO ĮRENGINIŲ KOMPLEKSO____________________24

SKAIČIUOJAMOJO NAŠUMO NUSTATYMAS_________________________24

6. VANDENS GERINIMO ĮRENGINIŲ KOMPLEKSO

TECHNOLOGINĖS SCHEMOS PARINKIMAS _________________________ 25

6.1. Greitieji filtrai__________________________________________________ 26

6.2. Filtrų praplovimas ______________________________________________ 26

6.3. Dumblo šalinimas_______________________________________________ 27

6.4. Vandens dezinfekavimas__________________________________________27

7. GREITŲJŲ FILTRŲ SKAIČIAVIMAS _______________________________28

7.1. Filtrų ploto skaičiavimas _________________________________________

29

INŽINERINIAI TINKLAI____________________________________________ 31VAMZDYNŲ SKERSMENŲ PARINKIMAS ____________________________ 31

VANDENVALA ____________________________________________________33

VALYMO ĮRENGINIŲ SCHEMOS PARINKIMAS _______________________ 33MECHANINIO VALYMO ĮRENGINIAI______________________________ 34

Grotos __________________________________________________________

34

Smėliagaudės

____________________________________________________34

Pirminiai

nusodintuvai______________________________________________34

BIOCHEMINIO VALYMO ĮRENGINIAI _____________________________39

Bendras biologinis fosforo ir azoto šalinimas

____________________________39Įrenginių su aktyviuoju dumblu su

denitrifikacija_________________________41

Anaerobinės

kameros_______________________________________________41Aeracinės kameros( nitrifikatoriai

)____________________________________41

Anoksinės kameros ( denitrifikatoriai

)_________________________________ 42

1. ANTRINIAI NUSODINTUVAI___________________________________ 47

IŠVALYTO NUTEKAMOJO VANDENS DEZINFEKAVIMAS____________50DUMBLO PERDIRBIMAS_________________________________________ 50

DARBO SAUGA__________________________________________________ 51

TECHNINIAI – EKONOMINIAI SKAIČIAVIMAI _______________________52

IŠVADOS________________________________________________________59

ANOTACIJA_____________________________________________________

60

АННОТАЦИЯ ____________________________________________ 61

LITERATŪRA ____________________________________________________

62PRIEDAI__________________________________________________________6

3

ĮVADAS

Vanduo – viena svarbiausių gyvybės žemėje egzistavimo sąlygų.

Žmogaus gyvenimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas be vandens. Vanduo

naudojamas praktiškai visose gyvenimo srityse, todėl galimybė naudotis

švariu vandeniu yra ypatingai aktuali . Tokį poveikį dar labiau pagilina

suvokimas, kad panaudotas vanduo yra grąžinamas atgal į žemę ar valdens

šaltinius. Tokiu būdu vandens tiekimas susiduria su dvigubu švaraus vandens

poreikiu. Todėl būtina kuo nuosekliau išvalyti kanalizuotą vandenį,

panaudotą tiek pramonėje, tiek ir buityje.

Praktikoje valymams naudojami įvairūs filtrai, įvairios vandens

valymo technologijos. Šis darbas ir skirtas vandens valymo problemoms

nagrinėti. Darbe esminis dėmesys skiriamas Pasvalio miesto paviršinio

vandens valymui, vandens kokybės gerinimui.

Ši tema įgalino sujungti į visumą ir susisteminti įvairius

techninius procesus ir juose naudojamus įrenginius, įsigilinti į jų darbą

ir sąnaudas, ieškoti ir parinkti patį optimaliausią sprendimą projektuojant

vandens valymo įrenginius, parenkant jų matmenis, tipus.

Šio projekto rašymas – tai kūrybinis procesas, kurio metu įgijau

daugiau žinių, praplėčiau akiratį daugeliu čia nagrinėjamų klausimų ir dar

labiau pralavinau savo įgūdžius atlikdamas grafinius darbus. Be to, ši tema

dar labiau priimtinesnė, kadangi šiuo metu, Lietuvai įstojus į ES,
ji ypač

aktuali ir naudinga.

Darbo tikslas – rekonstruoti vandens valymo įrenginius Pasvalio

miesto vandens valymo stotyje, kurie turėtų užtikrinti stabiliai gerą

išvalyto vandens kokybę pagal Lietuvoje galiojančius standartus, mažesnes

investicijas bei pakankamai pigią eksploataciją.

Įgyvendinti tikslus siekiau naudodamasis įvairia literatūra,

sistemindamas sistemindamas bei lygindamas informaciją apie praktikoje

taikomus įvairius metodus ir pateikdamas mano manymu optimaliausiusesamoje

situacijoje variantus.

Vienas iš darbo tikslų – kad projektuojamos vandens valymo

stoties kokybiniai rodikliai neviršytų Lietuvos higienos normos HN 24;2003

“ Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų”.

Visą šį darbą atlikau vadovaudamasis metodiniais nurodymais.

Atlikęs visus reikalingus skaičiavimus, parinkau įrenginius, įrenginių

dydžius, skersmenis, parinkau statiniams vietą pagal teritorijos aukščius

ir nubraižiau vandens valymo įrenginių aukščių schemą, genplaną.

Atliekant šį diplominį darbą, buvo pademonstruotos šios

profesines kompetencijas:

2 Gebėjimą rinkti informaciją apie aplinkos būklę ir ją

įvertinti;

2.1. Gebėjimą vertinti vandens kokybinius ir kiekybinius

rodiklius;

2.2.Gebėjimą valdyti vandenvalos technologinį procesą;

2.3. Įvertinimą procesų, vykstančių vandenvalos

įrenginiuose;

2.4. Gebėjimą suprijektuoti vandenvalos įrenginius;

2.5. Gebėjimą įvertinti verslo aplinką ir turimas

galimybes;

2.6. Gebėjimą parinkti ir įvertinti vandenvalos

įrangimus;

2.7. Aplinkosauginių programų rengimą.

2.8. Įvertinti procesus, vykstančius vandenruošos

įrenginiuose

Pasvalio mieto vandens valymo stotyje ne visi

vandens valymo yrenginiai savo funkcijas atlieka gerai.

Esami pirminiai nusodintuvai dėl savo blogo stovio

nebeatlieka pilnai savo funkcijų, jie yra pasenes. Todėl

šiame baigiamajame darbe yra projektuojami nauji pirminiai

vertikaliniai nusodintuvai. Taippat esamas aerotankas yra

senos konstrukcijos, o be to neturi azoto ir fosforo

šalinimo, todėl šiame darbe projektuojamas naujas

aerotankas su azoto ir fosforo šalinimu. Taipogi nėra

kokybiškos ir efektyvios dumblo sausinimo sistemos. Todėl

projektuoju vertikalinius tankintuvus bei centrifugas.

APLINKOS APSAUGA

Pasvalio administracinis rajonas plyti šiaurės Lietuvoje. Tai

tipiškas Respublikos šiaurinės dalies lygumų (Žiemgalos, Mūšos – Nemunėlio

žemumos) rajonas-derlingų upių slėnių kraštas, stokojantis vietovaizdžių su

skirtinga orografija, geologija bei hidrografija. Tai sąlygoja gana

skurdžią gamtinių sąlygų (gamtinės įvairovės) gamą. Tik pietrytinėje rajono

dalyje, Žaliosios girios pakraščiais bei kai kurių upių slėniuose,

aptinkama didesnė gyvosios gamtos kompleksų įvairovė. Pagal užimamą plotą

Pasvalio rajonas yra vienas mažiausių šalyje. Linkuvos gūbrys ir Mūšos bei

jos intakų – Mažupės, Tatulos, Lėvens, Pyvesos – slėniai kiek paįvairina

monotonišką lygumų kraštovaizdį. Šio rajono žemės – vienos derlingiausių

Respublikoje (vyrauja derlingi priemolio ir molio dirvožemiai), todėl jos

labai intensyviai naudojamos. Žemės ūkio naudmenos užima 96387,5 ha (75%)

visos rajono teritorijos. Net 60 proc. žemės ūkio naudmenų sudaro ariama ar

kitaip dirbama žemė. Miškai užima tik 20896,8 ha (16,2 proc.), pelkės –

423,9, keliai – 2238,1, užstatytos teritorijos – 3346,9 ha. Taigi apie 80

proc. rajono teritorijos yra urbanizuota. Tai vienas labiausiai urbanizuotų

ir sukultūrintų rajonų Lietuvoje su išvystytu žemės ir miškų ūkiu. Todėl

natūralių gamtinių plotų Pasvalio rajone yra išlikę daug mažiau negu

vidutiniškai Respublikoje. Vietoj kadaise plytėjusių turtingų gyvūnų ir

augalų rūšių pievų bei pelkių šiandien randame nusausintas, žemės ūkio

naudmenomis paverstas lygumas. Nėra didesnių vandens telkinių bei natūralių

pelkių, tik upių slėniuose bei pamiškėse išliko kiek didesni natūralių

pievų ploteliai.

[pic]

Rajone gyvena 34 tūkst. žmonių, iš jų 8,6 tūkst. – Pasvalyje,

apie 1,5 tūkstančio – Joniškėlyje. Dauguma gyventojų įsikūrę

kaimuose ir nedideliuose miesteliuose, vadinamuose bažnytkaimiuose.

Tokie maži miesteliai dabar tapę seniūnijų centrais. Pasvalys yra

rajono centras.

Miestas įsikūręs karstinių reiškinių zonoje, kuri apima šiaurės

rytų pakraštį tarp Mūšos ir Apaščios upių. Čia po žeme slūgso gipso

sluoksniai, kuriuos lėtai tirpdo gruntinis vanduo. Ilgainiui

susidaro požeminės tuštumos, jos vis didėja ir įgriūva – atsiranda

smegduobės. Per pastaruosius dešimtmečius Pasvalyje jų atsirado net

kelios. Dėl karstinių reiškinių mieste sutrūkinėjo kai kurių naujų

sienos, kelis statinius teko nugriauti, dėl smegduobių ne

kartą buvo išsekęs Šilo ežerėlis. Šitaip Pasvalyje siautėja

nematoma požemių stichija.

Pasvalio rajone registruotos 647 įmonės. Jų pasiskirstymas

parodytas grafike:

 

[pic]

 

 

Įmonių skaičius pagal veiklos sritis:

 

[pic]Pasvalio miesto vandenvalos įrenginiai priklauso UAB „Pasvalio

vandenys“, kurie pastatyti 1977 m. kairiajame lėvenio krante,

žemiau miesto. Į nuotekų valyklą iš miesto nuotekos atiteka dviem

vamzdžiais. Stambūs nešmenys sulaikomi grotose. Taip prakošus

nuotekos sulaikomos nuo įvairių plaukiojančių atliekų, kurios

anksčiau patekdavo į lėvens upę.1. pav. Pasvalio miesto žemėlapis. [pic]

1, 2, 3, 4, – stebimieji grežiniai (vandens paėmimo taškai).

1. – stebimasis grežinys nuotekų priėmimo vietoje;

2. – stebimasis grežinys nuotekų išleidimo vietoje;

3. – stebimasis grežinys aukščiau miesto;

4. – stebimasis grežinys žemiau mieto.

A – Pasvalio miesto vandens valymo stotis.

I – griežto rėžimo juosta

II – II-oji juosta

Upės lėvuo ilgis yra 149 km., baseino plotis 1588 km

2.

Dabartinė ir pagrindinė problema Pasvalio miesto

vandens valymo stotyje yra tai azoto ir fosforo nepakankamas

išvalymas. Fosforo ir azoto pašalinama iš nutekamojo vandens tik

maža dalis. Todėl į upę Lėvuo patenka daug šių kenksmingų

medžiagų. Kitos kenksmingos mežiagos yra išvalomos iki normatyvų.

Taigi po, mano manymu, tinkamos Pasvalio miesto valymo įrenginių

rekonstrukcijos šių kenksmingų aplinkai medžiagų išleidžiamas

kiekis turėtų žymiai sumažėti. Todėl bus būtina reguliariai

stebėti upės Lėvuo vandens kokybė.

Mėginiai iš Lėvens upės turėtų būti imami keturiose

vietose, kas mėnesį.

VANDENRUOŠA

Pasvalio vandentiekio tiekiamame vandenyje

yra per didelė geležies (Fe) koncentracija. Dabartiniais

apskaičiavimais Fe koncentracija vandenyje 1,2 mg/l, todėl

vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų pagal geležies

kiekį. Siekiant išvalyti vandenį nuo geležies, manau, kad

reikėtų pastatyti vandens valymo filtrus. Labiausiai tiktų

slėginiai filtrai.

5. VANDENS GERINIMO ĮRENGINIŲ KOMPLEKSO

SKAIČIUOJAMOJO NAŠUMO NUSTATYMASVandens poreikį rodo dabartinis vandens suvartojimas.

Būtina įvertinti perspektyvinį vandens poreikį. Jis gali

keistis dėl vartotojų skaičiaus didėjimo, dėl gamybos ar

paslaugų sektoriaus plėtimosi. Pastačius vandens kokybės

gerinimo įrenginius galima prognozuoti padidėjusį vandens

suvartojimą, nes bus tiekiamas geresnės kokybės vanduo.

Vandens atsarga būtina gaisrų gesinimui, technologinės įrangos

išjungimo atveju dėl remonto, profilaktikos ar filtrų plovimo, vandens

suvartojimo netolygumui kompensuoti ir avariniais atvejais, kai reikalingas

didesnis vandens kiekis dėl gedimo skirstomajame tinkle.

Jei žinomi kelių metų suvartojamo vandens kiekiai, reikia

atkreipti dėmesį į pagrindinius duomenis: minimalus vandens poreikis (m3/h,

m3/d); vidutinis metų vandens poreikis (m3/h, m3/d); maksimalus vandens

poreikis (m3/h, m3/d). Remiantis šiais skaičiais galima rasti reikalingą

vandens gerinimo įrenginių komplekso našumą.

Neturint vandens poreikio ir poreikio kaitos duomenų, įrenginių

komplekso skaičiuojamasis našumas (m3/d) nustatomas iš formulės:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2086 žodžiai iš 6942 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.