Nuovargis darbe
3 (60%) 2 votes

Nuovargis darbe

KLAIPĖDOS UNIVESRITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

NUOVARGIS DARBE

(Ergonomikos referatas)

Darbą parengė:SV-1 gr.st. Orinta Jazdauskaitė

Darbo vadovas: prof. Vytolis Kučinskas

Klaipėda, 2003

Turinys

Įvadas 3

I. Nuovargis 4

1.1 Nuovargis ir jo rūšys 4

1.2 Nuovargio požymiai 5

1.3 Nuovargio teorijos 5

1.4 Streso ir nuovargio vystymosi teorijos ir modeliai 6

1.5 Nuovargis ir darbingumas 7

1.6 Stresas darbe padidina susirgimų riziką 8

1.7 Pervargimas 9

1.8 Nuovargio profilaktika 10

II. Interviu apie nuovargį 12

Išvados 14

Literatūra 15

Priedas 16

Įvadas

Dirbdamas bet kokį darbą žmogus patiria nuovargį. Ši būsena neigiamai veikia sveikatą, taip pat darbo rezultatus. Ilgas, sunkus ir įtemptas darbas mažina organizmo darbingumą ir darbo našumą, blogėja savijauta, dėmesys, atmintis, sunkiau susikoncentruoti. Studijuodama vadybą domiuosi savo būsimos profesijos teikiama nauda ir žala. Pradėjusi dirbti norėčiau kuo efektyviau vykdyti savo pareigas. Turėdama teorinių žinių apie nuovargį bandysiu išvengti šios būsenos. Žinoma, neįmanoma visiškai nepatirti darbingumo sumažėjimo, tačiau reikia stengtis kuo mažiau patirti neigiamai sveikatą veikiančių veiksnių.

Taigi šio darbo tikslas- aprašyti žmogaus patiriamą nuovargį darbe.

Teorinės referato dalies uždaviniai:

• Išnagrinėti nuovargį sukeliančius veiksnius;

• Išanalizuoti nuovargio požymius bei poveikį žmogaus sveikatai ir darbingumui;

• Susieti nuovargį ir stresą;

• Pateikti nuovargio mažinimo pasiūlymų.

Praktinės dalies uždaviniai:

• Apklausti dirbantį vadybininką ir sužinoti, kas jam asmeniškai sukelia nuovargį;

• Petikti jo pasiūlymus, kaip būtų galima mažinti nuovargį darbe.

Darbe daugiausia remsiuosi dviejų autorių, kurie mano nuomone sistemingiausiai aprašė

nuovargį, knygomis. Taip pat pateiksiu naujausią informaciją iš interneto.

Atlikusi darbą tikiuosi daugiau sužinoti kaip geriau, efektyviau atlikti vadybininko darbą kuo

mažiau alinant save.

I. Nuovargis

1.2 Nuovargio rūšys

Nuovargis- organizmo darbingumo sumažėjimas po tam tikrą laiką trukusios veiklos (fizinis, protinis, emocinis). Požymiai- pakinta širdies veikla, kvėpavimo, raumenų, nervų sistemos veikla, reakcijos greitis, sutrinka judesių koordinacija, nusilpsta regėjimas, klausa, pablogėja atmintis, dėmesys, sulėtėja mąstymas ir orientacija, kyla neigiamos emocijos ( Kučinskas, 2001, p.160).

Psicologinėje literatūroje skiriamos trys nuovargio rūšys (Kučinskas, 2001, p.120):

• fiziologisnis nuovargis, kai ilgai dirbant sutrinka žmogaus fiziologinės funkcijos. Darbo našumui jis gali neturėti įtakos;

• psichologinis nuovargis, kai pavargimas jaučiamas subjektyviai; jis nebūtinai susijęs su fiziologiniu nuovargiu;

• gamybinis nuovargis, kai mažėja darbo našums, intensyvumas, blogėja darbo kokybė.

Yra ir toks nuovargio skirstymas:1) fizinis, kuris kyla atliekant fizinį darbą; 2) protinis, kuris kyla sprendžiant protinius uždavinius; 3) emocinis, kuris kyla dėl intensyvaus dėmesio, susirūpinimo, baimės padaryti klaidą (Kučinskas, 2001, p.120).

Kalbant apie nuovargio priežastis reikia pasakyti, kad jog jis tieisogiai proporcingas darbo krūviui, t.y. jo pasiskirstymo per darbo laiką, nuo jo pastovumo ir sistemingumo (Kučinskas, 2001, 121p.).

Papildomi nuovargį sukeliantys veiksniai (Lapė, 1980, p.115):

• mikroklimato sąlygos: deguonies trūkumas, per didelė kenksmingų dujų koncentracija, aukšta temperatūra, didesnis už normalų oro drėgnumas, atmosferos slėgio pkitimas ir t.t.;

• oro užterštumas, vibracija, triukšmas, blogas apšvietimas, nepatogi darbo poza ir kt.;

• neapgalvotas darbo ir poilsio režimas, nepakankamas poilsio laikas, poilsiui skirto laiko netinkamas panaudijimas, miego režimo pažeidimas.;

• dažni ar stiprūs išgyvenimai;

• nervų sistemos liguista būklė, anksčiau patirtos traumos, alkoholio vartojimas ir kt.;

netobuli darbo įgūdžiai.

Aš dar pridėčiau nepakankamą poilsį kaip tolesnio nuovargio priežastį. Jei žmogus vieną kartą nepailsi, neišsimiega, jis ir toliau jausis nuvargęs.

Žmogaus psichinių procesų, psichinių būsenų ir kai kurių nuovargio būsenų dirbant analizė rodo, kad jų susidarymo ir kitimo priežastys yra tos pačios. Jas lemia ( Lapė, 1980, p.117):

1) žmogaus individualios savybės: darbo įgūdžiai, žinios, patirtis, jo asmeninės savybės;

2) fizinės aplinkos sąlygos: mikroklimatas, apšvietimas, triukšmas, vibracija, darbo vietos įrengimas ir kt.;

3) darbo organizavimo priemonės: darbo ir poilsio režimas, poilsio organizavimas, mokymas ir kvalifikacijų kėlimo organizavimas;

4) žmonių tarpusavio santykiai.

Todėl ir priemonės darbo našumui didinti turi padėti pašalinti kliūtis, sunkinančias informacijos

suvokimą, sukeliančias nereikalingą emocinę įtampą, stresą, frustraciją, pagreitinančias nuvargimą.

1.2 Nuovargio požymiai

Nuovargio požymiai įvairūs, priklauso nuo atliekamo darbo struktūros ir turinio bei dirbančio žmogaus profesinių ir asmeninių savybių. Tokie požymiai skirstomi į
subjektyvius ir objektyvius (Kučinskas 2001, p.120):

1) Subjektyvūs nuovargio požymiai yra bendro ar lokalinio pavargimo jutimas, bejėgiškumas, pasitikėjimo savimi mažėjimas. Žmogui sauda galūnės ir juosmuo, tirpsta kaklo raumenys kyla noras nutraukti darbą, pakeisti jo ritmą. Gali skaudėti galvą, svaigti, sutrikti regėjimas ir klausa bei atsirasti kitokie pojūčiai.

2) Objektyvūs nuovargio požymiai įvairesni. Tai širdies, kvėpavimo, raumenų, nervų sistemos ir kitų organų funkcijų sutrikimai. Dirbant fizinį darbą, pakinta raumenų sistemos ir kinestezijos analizatorių veikla, dirbant protinį darbą, sutrinka regėjimo ir klausos analizatorių veikla. Atsiranda kvėpavimo bei kraujo apykaitos sistemų pakitimų.

Nuovargio požymis gali būti ir apatija, abejingumas tam, ką darai. Dingsta noras, motyvas kažko siekti, kažką daryti. Tai jau būtų psichologinė problema, kurią kiekvienas sprendžia skirtingai. Vieni tiesiog išeina atostogų, kiti ieško naujos veiklos, dar kiti stengiasi bent trumpam pamiršti tai, kas jiems „kelia depresiją“.

1.3 Nuovargio teorijos

Yra įvairių teorijų, aiškinančių nuovargio esmę. Iš pradžių fiziologai daugiausia tyrė raumenų darbą ir manė, kad nuovargis susidaro dėl pakitimų periferiniame žmogaus veiklos aparate- raumenyse. Buvo sukurta vadinamųjų periferinių, arba humoralinių- lokalinių, nuovargio teorijų, kuriose nuovargis aiškinamas tokiomis priežastimis (Lapė, 1980, p.107):

1)dirbant dėl deguonies stokos raumenyse „išsenka“ raumenų energetiniai resursai arba „uždūsta“ jų ląstelės;

2)audiniai užteršiami medžiagų apykaitos produktais, t.y. „apsinuodija“ vietinis raumens audinys. Kai kurie fiziologai net ieškojo „nuovargio toksino“.

Tačiau tiriant dirbantį žmogų pasirodė, kad raumenyse vykstantys procesai yra tik maža dalis sudėtingų reiškinių, todėl jie tik iš dalies gali pagrįsti nuovargio teorijų teiginius. Pirmiausia, šiose teorijose nurodyti nuovargį sukeliantys faktoriai ima veikti pirmomis darbo minutėmis ( kai pradedami naudoti energijos ištekliai ir atsiranda medžiagų apykaitos produktų ), o tuo tarpu žinoma, kad darbo pradžioje žmogaus darbingumas ir darbo našumas didėja. Šios teorijos nuovargio nesiejo su nervų sistemos veikla. Jau pirmųjų tyrimų duomenys rodė, kad, kylant nuovargiui, vyksta pakitimai ir nervų sistemoje. Vėliau paaiškėjo, kad nuovargis priklauso nuo centrinės nervų sistemos būklės (Lapė, 1980, p.108).

1.4 Streso ir nuovargio vystymosi teorijos ir modeliai

Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Selje. Jo nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak H. Selje, grūdina organizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi “stresas – gyvenimo prieskonis”. Manoma, kad didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą. Dėl emocinės įtampos vystosi pokyčiai visame organizme (www.kompirsveikata.lt):

1. Nervingumas, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti – tai pradiniai visiems mums pažįstami streso simptomai.

2. Daugeliui yra tekę pajusti šių sutrikimų nemalonius fiziologinius pojūčius – širdies plakimą, jėgų susilpnėjimą, nerimą, miego sutrikimus, dažnai varginančius galvos skausmus, ūžimą ausyse, gausų prakaitavimą. Kartais pasireiškia baimės priepuoliai, nesugebėjimas sutelkti minčių, klausytis, atsipalaiduoti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1197 žodžiai iš 3939 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.