Nuovargis
5 (100%) 1 vote

Nuovargis

11213141

TURINYS

Įvadas

I. Nuovargis, jo požymiai ir priežastys

II. Nuovargio pasekmės, gydymas

III. Anketa (ir jos duomenų aptarimas)

Išvados

Literatūra

ĮVADAS

Mano pasirinkta tema tiesiogiai siejasi su manimi. Aš – studentė, ir bent 6 valandas per dieną praleidžiu sėdėdama paskaitose, prie kompiuterio, knygų, užrašų. Turėčiau pasakyti , jog pavargstu, tampu mieguista, dažnai nebeprisiverčiu padaryti tai, ką esu suplanavusi. Net pasilinksminimams nebėra jėgų ir noro… Taigi, galėčiau pasakyti, kad psichologinis nuovargis pasireiškia ne tik darbe, bet ir studijų metu, vaikai dažnai pervargsta mokyklose. Todėl man kilo idėja parašyti referatą apie nuovargį, psichologinį nuovargį, kurį sukelia monotonija, įtampa, netinkamos darbo (taip pat ir mokymosi) sąlygos. Kadangi pati neretai jaučiuosi psichologiškai išsekusi, pavargusi, praverstų žinoti, kaip nuo to apsisaugoti ar, jei jau vėlu, nuovargį gydyti. Iš čia ir išplaukia šio referato uždaviniai:

1. literatūros apie nuovargį apžvalga (išsiaiškinti, kas per reiškinys yra nuovargis, dėl ko jis gali atsirasti, pirmieji nuovargio požymiai);

2. literatūros apie nuovargio gydymą apžvalga (praktiški patarimai, kaip išvengti ar atsikratyti nuovargio);

3. atlikti anketinę apklausą (sužinoti kitų požiūrį į vis plintantį reiškinį – psichologinį nuovargį);

4. pateikti išvadas, rekomendacijas.

Tuo tarpu, temos tikslas – išsiaiškinti, kas per reiškinys yra nuovargis, kaip nuo jo apsisaugoti ir gydytis. Specialistai mano, kad nuovargis – civilizacijos liga. Šiuo metu, kai vyksta spartūs ekonominiai pokyčiai, šalių ekonominis lygis kyla, spartėja gyvenimo ritmas, kompiuterizacijos procesas, keičiasi gyvensenos tradicijos, vis daugiau pasaulio žmonių jaučiasi pavargę ir išsekę. Gydytojai psichoterapeutai nenuleidžia rankų, stengdamiesi padėti prie besikeičiančios aplinkos nespėjantiems prisitaikyti žmonėms. Tačiau gydytojai vieni bejėgiai. Į šį procesą turi būti įtraukti darbo vadovai, ergonomistai, vadybininkai ir kiti specialistai, kurie galėtų pagerinti žmonių darbo sąlygas. Reikėtų nepamiršti ir apie patį darbuotoją – kokių priemonių jis pats turi imtis, kad nepaskęstų darbo rutinoje, atsiribotų nuo neigiamų emocijų?

Taigi, ką reikėtų žinoti apie psichinį nuovargį ir ką reikėtų keisti, kad šis reiškinys netaptų XXI a. epidemija?

NUOVARGIS, JO POŽYMIAI IR PRIEŽASTYS

Nuovargio rūšių klasifikacija labai įvairi. Anglų psichologas J.Tifinas skiria tokias tris nuovargio rūšis:

1. Fiziologinis nuovargis, kai, ilgai dirbant, sutrinka žmogaus fiziologinės funkcijos. Darbo našumui jis gali ir neturėti įtakos.

2. Psichologinis nuovargis, kai pavargimas subjektyviai jaučiamas. Jis nebūtinai susijęs su fiziologiniu nuovargiu.

3. Gamybinis nuovargis, kai mažėja darbo našumas, blogėja darbo kokybė.

Tokia klasifikacija neturi vieningo pagrindo. Gamybinis nuovargis susijęs su žmogaus organizme vykstančiais fiziologinių ir psichinių procesų pakitimais, todėl netikslinga jį atskirti nuo pirmųjų dviejų rūšių nuovargio. K.Platonovas taip pat skiria tris nuovargio rūšis: fizinį, protinį, emocinį (kai reikia intesyvaus dėmesio). Čia nuovargis klasifikuojamas, atsižvelgiant į veiklos komponentus. Panašiu pagrindu nuovargis skirstomas dar į tokias rūšis, kaip (1, p.108-109):

· raumenų nuovargį; čia svarbiausias vaidmuo skiriamas efektoriams;

· sensorinį nuovargį, kur svarbiausi – aferentiniai procesai;

· psichinį nuovargį, kilusį dėl intelektinių procesų.

Šiame darbe bus kalbama apie psichologinį nuovargį, galintį peraugti į emocinę įtampą ar sukelti lėtinio novargio sindromą. Ilgai ir intensyviai dirbantiems , tiksliau – persidirbantiems verslininkams gresia rimta bėda – lėtinio nuovargio sindromas (LNS). LNS pradėtas tirti visai neseniai. Šis reiškinys buvo žinomas prieš daugelį metų, tačiau niekas nelaikė jo liga. Lėtinis nuovargis dažniausiai kamuoja jaunus, daug dirbančius žmones, ypač tuos, kurie siekia itin didelių tikslų, bet jų planai neatitinka galimybių. Lėtinis nuovargis dažniau įveikia moteris, nei vyrus. Normalu, kad jaučiamės pavargę po darbo dienos ar savaitės. Pailsėjus ar gerai išsimiegojus nuovargis praeina. Jeigu ne, metas suklusti. Lėtinį nuovargį gali sukelti protinis (ar fizinis) persitempimas. Pagrindinis lėtinio nuovargio požymis – ilgiau nei 6 mėnesius nepraeinantis nuovargis. Kai kada jis gali trukti ir keletą metų (6, p.34-35). Medikai perspėja, jog numoti ranka į nuovargį pavojinga. “Verslininkai, dirbantys po 12-14 valandų per parą, anksčiau ar vėliau patirs lėtinį nuovargio sindromą (LNS)”- mano psicoterapeutė psichiatrė B.Balčiūnienė, Vilniaus psichikos sveikatos centro Klinikinės psichoterapijos filialo gydytoja. Pasak jos, įvairių tyrimų duomenimis, LNS ištinka 200 žmonių iš 100000. Pasak specialistų, LNS lemia daug veiksnių, toli gražu ne visuomet sindromas, kaip buvo manoma anksčiau, išsivysto po infekcinės ligos. Apie tai, jog atsėlino LNS, gali pasufleruoti įvairūs simptomai. Pasak gydytojos, dažniausiai susirgusieji skundžiasi padidėjusiu nuovargiu po protinio darbo, pacientai pastebi, jog dirba vis neprodukyviau, o atlikti kasdienines užduotis sekasi vis sunkiau.

“Greitas protinis nuovargis
tipiškais atvejais yra aprašomas kaip nemalonus trikdančių asociacijų ir prisiminimų antplūdis, kai vis sunkiau sukoncentruoti dėmesį ir mąstyti produktyviai”- aiškina p. Balčiūnienė. Kitas sutrikimo variantas, sako ji, kai apima kūno silpnumas, žmogus jaučiasi išsekęs, fiziškai pavargęs net po menkiausių pastangų, o šiuos nemalonius pojūčius dar lydi raumenų skausmai ir nesugebėjimas atsipalaiduoti.

Pasak specialistų, LNS rizikos veiksniai yra psichologiniai ir fiziniai stresai. LNS gydymo sėkmę sunku prognozuoti, tačiau, pažymi p. Balčiūnienė, “geresnė išeitis būna tuomet, kai LNS pasireiškia staiga, negu tuomet, kai sindromas susiformuoja laipsniškai”. Gydytoja apgailestauja, kad dėl klaidingo visuomenės požiūrio vengiama ieškoti psichiatrų pagalbos. Tipiškas klaidingas visuomenės požiūris – “per daug dirbu, kada nors pailsėsiu ir praeis”. Tačiau, kai susiformuoja LNS, paprastas poilsis jau nebepadeda: galima miegoti kiaurą dieną, tačiau vos išlipęs iš lovos žmogus vėl jaučia nuovargį, jo nepalieka dirglumas, įtampa, o namiškiai ir vėl girdi skundus, jog “nėra jėgų”.

Gydytoja terapeutė I. Mazgelienė, kalbėdama apie protinį nuovargį, pateikia pavyzdį – M. Golmano tyrimus. M.Golmanas tyrė žmogaus būseną, kai darbas atliekamas mintyse. Asmenys, kurių galūnės buvo amputuotos, turėjo atlikti “jomis ritmingus judesius. Tariamai dirbant, nuvargstama, juntamas skausmas netgi amputuotose galūnėse. Po kelių tokio “darbo” minučių padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Taip buvo įrodyta, jog atliekant tariamą (protinį) darbą, nuvargstama greičiau negu dirbant fiziškai. Taigi, nekreipti dėmesį į psichologinį nuovrgį, jo pirmuosius simptomus išties pavojinga.

Nuovargio požymiai. Nuovargio požymiai labai įvairūs, jie priklauso nuo atliekamo darbo ypatumų bei dirbančio žmogaus savybių. Skiriami (1, p.109):

Ш subjektyvūs nuovargio požymiai (bendro lokalinio pavargimo jutimas, bejėgiškumas, pasitikėjimo savimi sumažėjimas, skauda galūnės ir juosmuo, tirpsta kaklo raumenys, kyla noras nutraukti darbą, pakeisti jo ritmą ir t.t.);

Ш objektyvūs nuovargio požymiai (širdies, raumenų, nervų sistemos ir kitų organų veiklos pakitimai).

Žmogiu nuvargstant, kinta ir tiesiogiai nedalyvaujančios operacijose organizmo sistemos. Tai rodo, jog nuovargis priklauso nuo centrinės nervų sistemos, kuri integruoja ir reguliuoja visas organizmo sistemas ir padeda joms prisitaikyti prie darbo sąlygų. V.Medvedevas teigia, jog centrinės nervų sistemos funkcinės būklės pakitimai yra dvejopi (1, p.109):

1. dėl reguliuojamų sistemų veiklos kitimo;

2. dėl pačių nervinių struktūrų nuovargio.

Vienas iš nuovargio psichologinių požymių yra dėmesio savybių dinamika: jis darosi nepastovus, lengviau atitraukiamas, susiaurėja jo apimtis, pablogėja atmintis ir mąstymas.

Ilgiau trunkantis darbas turi įtakos žmogaus motorikai. Judesiai suletėja arba būna per daug skubūs, neritmingi, sutrinka judesių tikslumas ir koordinacija.

Pagrindinis pervargimo požymis, V.Medvedevo nuomone, yra atskirų darbingumo fazių trukmės kitimas. Kai pervargimas ryškesnis ir chroniškas, darbingumas sumažėja jau darbo pradžioje, o sunkiam pervargimui būdinga tai, kad dirbdama dezorganizacijos būsenoje, kuri neišnyksta ir po poilsio; toks pervargimas reikalauja specialaus gydymo.

Didesnis pervargimas yra nepageidaujamas reiškinys. Pagrindinė jo priežastis būna netinkamas darbo ir mokymo organizavimas. Labai svarbu pastebėti pervargimo pradžią. Tada galima laiku imtis priemonių neleisti jam plėstis. Tai nėra lengva, nes pats žmogus paprastai nesiskundžia, o iš šalies nedidelio pervargimo požymių taip pat nematyti. Darbo efektyvumas sumažėja, tačiau darbo našumas nepakinta. Nustatyti tokį pervargimą gali tik specialistas, nuolat kontroliuojąs darbą, gerai susipažinęs su žmogaus būsenomis, jo darbo ir poilsio sąlygomis. Ryškų pervargimą nustatyti nesunku. Žmogus preiš darbo pradžią jau pavargęs, nesidomi darbu, aplinka, apatiškas, irzlus, neadekvačiai reaguoja į kitų žmonių juokus ir replikas, neturi apetito, jaučia šleikštulį, galvos skausmus ir svaigimą. Sutrinka miegas, vegetatyvinės organizmo funkcijos, sumažėja organizmo atsparumas ir kt. Labai aiškūs darbingumo sutrikimai; pirmiausia jie susiję su darbo kokybe: padažnėja klaidų, kokių anksčiau nepasitaikydavo, suletėja veiksmai ir t.t. Nuovargio laipsnis ir ypatumai priklauso ir nuo žmogaus individualių savybių (1, p.113).

Nuovargio priežastys. Nuovargis visuomet proporcingas krūviui, t.y. kuo didesnis krūvis, tuo greičiau prasideda nuovargis. Be to, yra nemaža kitų veiksnių, kurie turi įtakos nuovargiui kilti ir vystytis. Nuovargis priklauso (1, p.114):

Ш nuo to, ar krūvis statinis ar dinaminis;

Ш nuo krūvio intensyvumo, t.y. jo pasiskirstymo per laiko tarpą;

Ш nuo jo pastovumo ir sistemingumo.

Statinis krūvis labai nuvargina, subjektyvūs nuovargio simptomai darosi ryškesni. Greičiau nuvargstama didėjant krūvio intensyvumui, o mažėjant jam – nuovargis nekinta, tačiau darbo našumas gerokai sumažėja.

K.Platonovas nurodo papildomus veiksnius, kurie patys gali nesukelti nuovargio, tik, sąveikaudami su pagrindiniais, gali jį pagreitinti. Tai (1, p.115):

1. mikroklimato sąlygos: deguonies trūkumas, per didelė
dujų koncentracija, aukšta temperatūra, didesnis už normalų oro drėgnumas, atmosferos slėgio pakitimas ir t.t.

2. oro užterštumas, vibracija, triukšmas, blogas apšvietimas, nepatogi darbo poza ir kt.

3. neapgalvotas darbo ir poilsio režimas, nepakankamas poilsio laikas, poilsiui skirto laiko netinkamas panaudojimas, miego režimo pažeidimas;

4. dažni arba stiprūs išgyvenimai;

5. nervų sistemos liguista būklė, anksčiau patirtos galvos traumos, alkoholio vartojimas ir t.t.

Būtina paminėti ir netobulus darbo įgūdžius. K.Platonovo nuomone, darbo psichologijoje reikėtų laikytis S.Klaputino pateiktos neigiamai žmogaus sveikatą ir darbingumą veikiančių faktorių klasifikacijos. Nurodomi tokie nepalankūs faktoriai (1, p.115):

1. darbo organizavimo:

Ш per ilgas darbo laikas;

Ш per didelis darbo intensyvumas;

Ш neracionalus darbo režimas;

Ш ilga ir priverstinė vienoda kūno poza;

Ш per didelė atskirų organų ir sistemų (lokomotorinio aparato, kvėpavimo organų, centrinės nervų sistemos, jutimo organų) įtampa.

2. paties darbo proceso:

Ш fiziniai veiksniai (nepalankios meteorologinės sąlygos, spinduliavimas, nenormalus atmosferos slėgis, triukšmas ir vibracija);

Ш cheminiai ir fiziniai-cheminiai veiksniai (toksinės medžiagos, gamybinės dulkės, biologiniai faktoriai, infekcijos arba invazijos, nesveiki gyvūnai ir t.t.);

3. darbo vietos sanitarinių sąlygų:

Ш nepakankama kubatūra;

Ш apšildymo trūkumai;

Ш apšvietimo trūkumai;

Ш kiti darbo patalpų įrangos trūkumai;

Ш nepalankios atmosferos poveikio sąlygos, kai dirbama atvirame lauke.

Labai didelį poveikį žmogaus nuovargiui turi darbo monotoniškumas. Monotonija – tai psichinė žmogaus būsena, kuri atsiranda dėl suvokimo ar veiklos monotoniškumo ir pasireiškia mieguistumu, valios ir dėmesio mažėjimu bei nuovargiu (2, p.122). Įvairūs tyrimai padėjo išaiškinti dėl monotoniškumo kylančio nuovargio mechanizmą. I.Pavlovas pastebėjo, kad, kartojantis vienodiems, netgi silpniems dirgikliams (tokie dirgikliai gali būti net pasikartojančios aplinkos sąlygos) smegenų žievė slopinama labai greitai. Tai žinant, buvo numatyti ir kovos su monotoniškumu būdai. Dar I.Pavlovas pastebėjo, kad galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievė gali ilgiau priešintis slopinimo plitimui ir miegui, kai veikia daug ir greitai besikeičiančių dirgiklių. Nuvargstama greičiau, kai tiriamasis seka vieną dirgiklį, ir ne taip greitai, – kai keletą. Pakeitus dirgiklius, padirginus silpnais pašaliniais dirgikliais, nervų sistemos aktyvumas padidėja (nuovargis sumažėja). Stiprūs pašaliniai dirgikliai aktyvumą mažina. Monotoniškumą mažina taip pat ir darbo ritmo keitimas, tik reikia rasti jo keitimo optimalų variantą. Periodiškos poilsio pertraukos paįvairina darbą, nes nustoja veikti su operacijos atlikimu susiję dirgikliai ir juos pakeičia kiti, dažnai nepastovūs aplinkos veiksniai. Aplinkos poveikis žmogui paįvairinamas ir fizinės kultūros pratimais per pertraukas (1, p. 116-117).

Kovai su monotoniškumu kaip pašalinis dirgiklis vis dažniau vartojama muzika. Teigiama muzikos įtaka žmogaus darbingumui žinoma seniai. Ji įvairina veiklos sąlygas, darbą daro ritmingą. Tačiau muzika ne visur naudinga. Darbus, reikalaujančius didelės nervinės įtampos (protinis ir jam artimas darbas), ji gali trukdyti dirbti (1, p.117).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2073 žodžiai iš 4084 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.