Nusikalstamos veikos sudėties analizė
5 (100%) 1 vote

Nusikalstamos veikos sudėties analizė

11213141

TURINYS

ĮVADAS 3

I. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS 4

I.1.Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka 4

I.2. Nusikalstamos veikos sudėties samprata kitų šalių baudžiamosios teisės teorijoje. 5

II. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES STRUKTŪRA 7

II.1. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji elementai ir požymiai. 9

II.2. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji elementai ir požymiai. 11

III. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖČIŲ RŪŠIŲ KLASIFIKAVIMAS 12

IV. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES REIKŠMĖ 14

IŠVADOS 16

NAUDOTA LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Nusikalstamumas – šiandien labai aktuali problema. Demokratinių valstybių pagrindinis tikslas yra visuomenės gerovė – asmenų teisių ir laisvių apsauga, garantavimas, teisingumas šalyje ir t.t. Neveltui Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 1 str. pirmojoje dalyje yra įtvirtinta baudžiamojo įstatymo paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Bet kas yra tos nusikalstamos veikos ir kaip jas atskirti vieną nuo kitos?

Žmogaus elgesį visus jo veiksmus, jų tarpe ir pavojingus visuomenei, apsprendžia bei kontroliuoja sąmonė ir valia. Sąmonė ir valia – pagrindinės psichinės žmogaus funkcijos. Bet kas nutinka, jei šios funkcijos sutrinka ir negali veikti visu pajėgumu? Žmogus nevaldo savęs, nesuvokia savo veiksmų galimų pasekmių. O kas, jei toks asmuo nusižengia visuomenės saugomoms vertybėms? Ar visuomenė gali pasmerkti šį asmenį? Arba dar blogiau, jei asmuo, kurio psichika sutrikusi, įvykdo baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, ar toks asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir būti nubaustas?

Šiame darbe bus bandoma apibrėžti nusikalstamą veiką, apibūdinti jos sudėtį ir tuo atskirti nusikalstamas veikas nuo tų veikų sudėčių. Darbe bus įvardijama nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties samprata, atskleidžiami jų požymiai ir tų požymių ypatumai.

Nusikalstamos veikos sudėties samprata ir jos konkrečių požymių atskyrimas lemia ir pagrindinio teisinio principo – nekaltumo prezumpcijos įgyvendinimą. „Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu “. Tačiau, kad tai būtų teisingai bei teisėtai įrodyta, turime suprasti, kas tai yra nusikalstama veika, kokia jos sudėtis ir požymiai, turime teisingai suvokti baudžiamąją atsakomybę, kuri ir yra pagrindas nuteisti asmenį padariusį nusikalstamą veiką, bet tik tuomet, kai bus įrodyta nusikalstamos veikos sudėtis.

Darbo objektas – nusikalstamos veikos sudėtis, jos samprata, atskleidimas ir reikšmė.

Galime išskirti šiuos darbo uždavinius:

1. Pateikti nusikalstamos veikos sudėties sampratą;

2. Bendrais bruožais aptarti nusikalstamos veikos sudėties struktūrą;

3. Aptarti nusikalstamos veikos sudėčių požymius, ypatumus.

Šis darbas yra teorinio pobūdžio, kuriame medžiagą bandoma aptarti tyrimo, analizavimo ir palyginimo aspektu, naudojant įvairią literatūrą. Rašant darbą vadovaujamasi šiuo metu galiojančiais teisiniais norminiais aktais, įvairia literatūra.

I. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIS

I.1.Nusikalstamos veikos sudėties sąvoka.

Tam, kad galėtume konkretų veiksmą apibrėžti kaip nusikalstamą, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje, t.y. faktą, kad asmens poelgis turi visus įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymius. Tik nusikalstamos veikos sudėties nustatymas suteikia teisę pavadinti veiką nusikalstama, o asmenį, padariusį veiką, vadinti nusikaltėliu. Kol tai nėra įrodyta, negalima veikos vadinti nusikalstama, o ją padariusio asmens – nusikaltėliu. Todėl dabar pabandysime trumpai apžvelgti ir išsiaiškinti, kas gi yra nusikalstamos veikos sudėtis.

Nusikalstamos veikos sudėties sampratos atskleidimas nėra paprastas dalykas, nes pasaulinėje baudžiamosios teisės teorijoje iki šiol nėra vieningos nuomonės, ką apima nusikalstamos veikos sudėties samprata. Pats išsireiškimas „nusikaltimo sudėtis”, kaip teigia profesorius V.Piesliakas, – „tai mokslinė abstrakcija, teisės mokslo išradimas, įrankis išvadai apie nusikaltimą padaryti” .

Lotyniškas išsireiškimas corpus delicti, reiškiantis sąvoką „nusikaltimo sudėtis”, vėlyvųjų viduramžių laikotarpiu buvo ne materialinės, o procesinės teisės kategorija. Ši sąvoka tuo metu reiškė požymių visumą, kuri rodė, kad yra padaryta nusikalstama veika, ir tai buvo pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą. XVIII a. pabaigoje sąvoka „nusikaltimo sudėtis” buvo priskirta materialinei baudžiamajai teisei.

Tačiau dar ir šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl nusikalstamos veikos sudėties sampratos. Viena iš tezių, aiškinama siaurinamai, nusikaltimu laiko tik materialų įstatymo draudžiančios veikos padarymą arba įstatymo nustatytos pareigos nesilaikymą, t.y. nusikaltimas suprantamas kaip fizinis veikimo arba neveikimo aktas, o nusikaltimą padariusio asmens teorijoje atmetami visi psichologinio pobūdžio klausimai – tiek susiję su nusikaltėlio sąmone (kalte), tiek su aplinkybėmis, atleidžiančiomis nuo atsakomybės ar ją lengvinančiomis (psichikos sutrikimas ir pan.) . Kitoje tezėje, nusikaltimui apibūdinti vartojama sudėtinė sąvoka, kuri apima
ir materialų elgesį, ir dvasinę būseną. Beveik visur pirmenybė teikiama pastarajai tezei.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje teisinių valstybių pritariama antrajai tezei. Pokario Lietuvoje, kad veika būtų pripažinta nusikalstama reikėjo dviejų sąlygų :

1) veika turėjo būti aiškiai nustatyta baudžiamajame įstatyme arba esminiai jos požymiai būti panašūs į nustatytos įstatyme;

2) teisiamojo kaltė teismo būtų įrodyta, kiekviena abejonė – teisiamojo naudai .

Taigi buvo pripažįstama ir psichinė nusikaltimo pusė. Ir šiuo metu Lietuvoje pripažįstama nusikaltimo sudėtis apima ne tik objektyvius nusikaltimo požymius, bet ir subjektyviuosius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-490-01, teigiama, kad „baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka įstatyme numatytų objektyvių nusikalstamos veikos požymių. <…>baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėtis, į kurią be objektyviųjų įeina ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai (pakaltinamumas, kaltė, tikslas, motyvas)” .

Taigi žmogaus veikla turi net tik išorinę matomą, bet ir nematomą, tačiau žmogaus poelgiui vertinti svarbią subjektyviąją pusę. Vargu ar būtų pateisinama, jei vertinant žmogaus poelgius į ją nebūtų atsižvelgiama. Juk žmogus, savo poelgiu sukėlęs pavojingas pasekmes, gali jų visai nenorėti ar siekti visai kitų pasekmių. Todėl būtų neteisinga poelgį vertinti tik pagal objektyviuosius požymius.

Reikėtų paminėti, kad iki įsigaliojant dabartiniam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, Lietuvos baudžiamojoje teisėje buvo vartojama „nusikaltimo sudėties” sąvoka. Dabartinis kodeksas nusikaltimą laiko tik viena iš nusikalstamos veikos formų (kita nusikalstamos veikos forma – baudžiamasis nusižengimas), todėl šiuo metu išskiriama „nusikalstamos veikos sudėtis”, apimanti abi nusikalstamos veikos formų sudėtis.

Taigi nusikalstamos veikos sudėtis yra pavojingos veikos priešingumo teisei juridinė išraiška. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo konstatavimui būtina nustatyti faktą, jog konkretaus asmens poelgyje yra visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir uždraustos veikos požymiai, t.y. būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėties buvimą kaltininko veikoje. Tam nepakanka įvertinti tik išorinę (matomą) asmens padarytos veikos pusę, bet reikia įvertinti to asmens santykį su jo daroma veika, atkreipti dėmesį ir į vidinę padarytą veikos pusę.

I.2. Nusikalstamos veikos sudėties samprata kitų šalių baudžiamosios teisės teorijoje.

Kalbant apie nusikalstamos veikos sudėtį kaip vieną iš baudžiamosios teisės institutų, tai jis nėra išskirtinis Lietuvos baudžiamosios teisės reiškinys. Norint išsamiau pateikti jo sampratą, reikia pasidomėti ir kaip ji suprantama kitų valstybių baudžiamosios teisės teorijoje. Kaip minėta prieš tai, dar iki XVIII amžiaus nusikalstamos veikos sudėtis buvo suprantama tik kaip procesinis pagrindas baudžiamajam persekiojimui pradėti. Dabar, kaip ir Lietuvoje, šis terminas laikomas baudžiamosios atsakomybės pagrindu ir suprantamas daug platesne prasme. Tačiau įvairių valstybių teisės teorijoje nusikalstamos veikos sudėties samprata nėra suvokiama vienodai. Pirmieji, kurie pradėjo analizuoti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties sampratą baudžiamosios teisės mokslo instituto prasme, buvo vokiečių mokslininkai. Būtent Vokietijoje šis institutas buvo labiausiai nagrinėtas. Čia, kaip ir Lietuvoje, nusikalstamos veikos sudėtį sudaro subjektyvūs ir objektyvūs požymiai. Tačiau į subjektyviuosius požymius kaltės požymis įeina tik iš dalies. Be kaltės, kuri suprantama kaip tyčia ar neatsargumas, dar išskiriamas ir kaltumas. Tuo ir pasireiškia pagrindinis skirtumas, kad Vokietijos baudžiamojoje teisėje kaltė yra dar vienas baudžiamosios atsakomybės pagrindas šalia nusikalstamos veikos sudėties – tai kaltumas. Čia veika gali būti priešinga baudžiamajai teisei, bet nekalta, o šiuo aspektu asmuo nebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. JAV, Anglijoje ir kitose bendrosios teisės sistemos valstybėse taip pat ši sudėtis apima dvi nusikalstamos veikos puses – objektyviuosius požymius (actus reus) ir subjektyviuosius požymius (mens rea), tačiau čia subjekto amžiaus bei nusikaltimo objekto požymių šie terminai neapima. Lietuvos baudžiamosios teisės mokslas sampratą apie baudžiamajame įstatyme numatytos veikos sudėties sampratą perėmė iš Rusijos bei buvusių TSRS valstybių teisės. Juk ir iki 2002 gegužės 1 d. galiojo senasis Baudžiamasis kodeksas, parengtas remiantis tuometinės Tarybų Sąjungos baudžiamosios teisės nuostatais. Tik pastaraisiais metais rengiant naujojo BK projektus, bandoma kurti savuosius baudžiamosios teisės principus ir sampratą, bei keisti teisinės minties raidą.

II. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDĖTIES STRUKTŪRA

Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienintelis baudžiamosios atsakomybės pagrindas ir ją reikia įrodyti tiriant nusikaltimą ar kitą nusikalstamą veiką. Norint įrodyti, kad padaryta veika yra nusikalstama, reikia žinoti, kas sudaro nusikalstamos veikos sudėtį, ką konkrečiai reikia nustatyti ją įrodinėjant. Trumpai apžvelgsime, kas sudaro nusikalstamos veikos sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis, tai tam tikra objektyvių ir
subjektyvių požymių visuma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Tradiciškai nusikalstamos veikos modelis skirstomas į dalis, kurios vadinamos nusikalstamos veikos elementais. Kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudaro atitinkamų požymių visuma, kurie kiekvienas apibūdina vieną iš nusikalstamos veikos pusių.

Dar visai neseniai buvo manoma, kad nusikalstamos veikos sudėtis susideda iš keturių elementų: nusikalstamos veikos objektas, nusikalstamos veikos objektyvioji pusė, nusikalstamos veikos subjektas, nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė.

Tačiau šiuo metu galioja nuomonė, kad nusikalstamos veikos sudėtis – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma . Nusikalstamos veikos požymiai skirstomi į pagrindinius ir papildomus. Ši klasifikacija labai svarbi įrodinėjant nusikalstamas veikas. Prie pagrindinių nusikaltimo sudėties požymių priskiriami tie nusikaltimo sudėties požymiai, kuriais įstatymų leidėjas remiasi aprašydamas kiekvieno nusikaltimo sudėties požymius, taigi jie yra būdingi kiekvienai nusikaltimo sudėčiai ir privalo būti įrodinėjami tiriant kiekvieną nusikaltimą . Tuo tarpu papildomi sudėties požymiai yra būdingi ne visoms nusikalstamoms veikoms, todėl tiriant bylas ne visuomet įrodinėjami.

Tradiciškai nusikalstamos veikos modelis skirstomas į dalis, kurios vadinamos nusikalstamos veikos elementais. Kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudaro atitinkamų požymių visuma, kurie kiekvienas apibūdina vieną iš nusikalstamos veikos pusių. Taigi nusikalstamos veikos sudėtis susideda iš atitinkamų struktūrinių vienetų, kuriuos būtina išsiaiškinti nagrinėjant pačią nusikalstamos veikos sudėtį.

Dažnai nusikalstamos veikos elementai ir požymiai yra maišomi. Pabandysime atskirti šias sąvokas. Nusikalstamos veikos sudėties elementai – tai tam tikro lygio abstrakcija, tai būtinos, sudedamosios jo vieningos struktūros dalys, apibūdinamos tam tikrais požymiais. Vadinasi, tie elementai įrodinėjami ne tiesiogiai, o per konkrečius požymius, kurie įstatymo leidėjo naudojami nusikalstamos veikos sudėčiai aprašyti. Vadinasi, požymis – tai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties struktūrinis vienetas, įeinantis į pačią nusikalstamos veikos sudėtį. Jis būtinai priskiriamas kuriam nors nusikalstamos veikos sudėties elementui. Taigi kiekviena nusikalstama veika yra „objektyvaus ir subjektyvaus, tai yra veikos ir veiką darančio asmens vienybė”. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai kaip tik ir apibūdina išorinę ir vidinę nusikalstamos veikos pusę. Tarp nusikalstamos veikos sudėties požymių galima išskirti atskiras požymių grupes, apibūdinančias ir vidinę, ir išorinę nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo puses. Šias požymių grupes galima būtų pavadinti nusikalstamos veikos sudėties elementais . Galima daryti išvadą, kad elementai – tai konkrečių požymių grupės, kurios individualizuoja juos. Požymiai padeda išskirti baudžiamajame įstatyme numatytų veikų sudėčių specifines, ypatingas savybes.

Įrodinėjant nusikalstamą veiką, reikia įrodinėti konkrečius jos požymius, kurie sudaro nusikalstamos veikos elementus. Taip įrodinėjami visi elementai. Taigi, pirmiausia reikėtų išskirti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties elementus. Tai pabandysime pavaizduoti schema:

Iš schemos matome, kad baudžiamajame įstatyme numatytos veikos sudėtį sudaro šie du požymai: nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai ir elementai bei nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai ir elementai. Ši tendencija, kad pirmenybė pradėta teikti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiams nei elementams yra naujo etapo Lietuvos baudžiamojoje teisėje pradžia.

Nusikalstamos veikos elementai turi būti matomi ir pačioje nusikalstamoje veikoje. Ir jei bent vieno iš šių minėtų elementų nėra, tai veika negali būti pripažinta nusikalstama ir asmuo, padaręs ją, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nusikalstamos veikos elementai yra skirstomi pagal savo požymius į dvi grupes. Tačiau patys elementai taip pat turi savo konkrečių požymių, kurie skiriami irgi į dvi grupes: tai pagrindiniai ir fakultatyvūs. Bent trumpai apibūdinsime bei paanalizuosime jų požymius bei atskirsime vieną nuo kito.

II.1. Nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji elementai ir požymiai.

Tai matomoji nusikalstamos veikos pusė. Remiantis šios pusės požymiais mes galime atskirti vieną nusikalstamą veiką nuo kitos, be to, pagal tai mes galime nustatyti ar veika yra pavojinga ar ne. Kaip ir minėta, šią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviųjų elementų ir požymių visumą sudaro nusikalstamos veikos objektas, objektyvioji pusė ir subjektas. Trumpai juos aptarsime.

a) Nusikalstamos veikos objektas. Kiekviena visuomenė turi savitą ir skirtingą vertybių sampratą, kurios yra ginamos ir saugomos tų valstybių įstatymų. Vertybės visuomenėje pažeidžiamos ne visa veika, o tik tokia, kuria šis asmens poelgis joms kelia pavojų ir daro žalą. Įrodinėjant nusikalstamos veikos objektą, jį išskirti reikėtų dviem požiūriais, tai :

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2347 žodžiai iš 4513 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.