Nusikalstamumas Lietuvoje tendencijos rodikliai ir kt
5 (100%) 1 vote

Nusikalstamumas Lietuvoje tendencijos rodikliai ir kt

TURINYS

ĮVADAS 3

NUSIKALSTAMUMAS 4

STATISTINIAI DUOMENYS 5

NUSIKALTIMŲ RŪŠYS 7

NUSIKALSTAMUMO PRIEŽASČIŲ APIBŪDINIMAS 8

NUSIKALSTAMUMO RAIDOS LIETUVOJE PROGNOZĖS 8

NUSIKALSTAMUMO ŽALA IR PASEKMĖS 9

NUSIKALSTAMUMAS RELIGINIU ASPEKTU 10

NUSIKALSTAMUMO LYGĮ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS 11

IŠVADOS 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Nusikalstamumas kelia pavojų ne tik konkrečiam asmeniui, bet kenkia visos šalies socialinei, ekonominei, teisinei raidai, paneigia svarbiausius bendruomeninius santykius. Todėl demokratinėje teisinėje valstybėje veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Vienas svarbiausių požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie valstybės brandą, yra tai, kaip aktyviai ieškoma šios problemos sprendimo būdų, kaip užtikrinamas asmens ir visuomenės saugumas.

TIKSLAS. Šio darbo tikslas remiantis informacija ir literatūra išanalizuoti nusikalstamumo rūšis, rodiklius, tendencijas ir kt. Lietuvoje.

UŽDAVINIAI:

1. Statistinių duomenų analizė Lietuvoje ir Baltijos valstybėse.

2. Nusikalstamumo priežasčių analizė bei prognozės.

3. Žalos bei pasekmių analizė įvairiais aspektais.

4. Nusikalstamumo prevencinės veiklos apžvelgimas.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS:

NUSIKALSTAMUMAS– tai sudėtinis socialinis – teisinis, masinis reiškinys kurio pagrindą sudaro visuma įstatymo baudžiamųjų veiklų.

(Pagal S. Maksimovą)

NUSIKALTIMAS – yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veikla, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kriminologija (ats. red. prof. J. Bluvšteinas)

NUKENTĖJUSYSIS – asmuo, kuriam nusikalstama veikla padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

Kriminologija (ats. red. prof. J. Bluvšteinas)

NUSIKALSTAMUMAS

Visus 30 metų nusikalstamumo lygį veikė aibė įvairiausių veiksnių. Keitėsi įstatymai ir kriminalinė politika. Vyko didelės kampanijos ir buvo kovos su nusikalstamumu atoslūgių. Keitėsi kriminalinės justicijos vadovai, nusikaltimų registracijos reikalavimai. Visa tai negalėjo nedaryti poveikio nusikalstamumo lygiui. Veikiant vieniems iš tų veiksnių nusikalstamumas didėjo, veikiant kitiems – mažėjo. Nemažesnę reikšmę turėjo ir įvykę socialiniai – ekonominiai procesai: gyvenimo lygio pokyčiai, gyventojų migracija, švietimas ir t.t. Nusikalstamumas svyruoja, bet jis neperžengia tam tikrų ribų. Vyrauja tam tikra nuoseklaus nusikalstamumo didėjimo tendencija. Visuotinė nusikalstamumo didėjimo tendencija turi svarbiausią reikšmę nusikalstamumo lygiui Lietuvoje. Svarbus įvykis mūsų šalyje buvo nepriklausomybės atkūrimas. Po 1990 metų nusikalstamumo raida tapo visiškai kitokia. Galima teigti, kad iki 1990 metų buvo „socialistinio“ nusikalstamumo, o po 1990 metų prasidėjo kitas – „kapitalistinio“ nusikalstamumo laikotarpis.

(Justickis V. „Kriminologija“)

Nusikalstamumo struktūros samprata skirta nusikalstamumo sąvokos turiniui patikslinti. Kokių gi tikslų siekiame nagrinėdami nusikalstamumo struktūrą? Patikslinti nuomonę apie nusikalstamumą ir parodyti nusikalstamumo „karštus taškus“ ir „silpnas vietas“.

Kokie nusikaltimai? Didžiausią dalį sudaro nusikaltimai nuosavybei, po to seka visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, asmens gyvybei, sveikatai , laisvei ir orumui. Kaip daromi nusikaltimai? Apie trečdalį nusikaltimų padaromi grupėmis. Kur daromi? Miestuose ir kaimuose. Tačiau kaimo gyventojai yra mažiau linkę daryti nusikaltimus. Vis daugiau nusikaltimų padaroma viešosiose vietose . Didžiausias nusikalstamumas yra Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio regionuose. Tačiau didžiausias nusikalstamumo regionas yra – Jonava, Kėdainiai, Šakiai. Mažiausias nusikalstamumas tuose regionuose, kuriuose nėra didelių mastų, neišvystyta pramonė. Kas dažniausiai daro nusikaltimus? Recidyvistai – asmenys, anksčiau darę nusikaltimus. Vis daugiau nusikaltimų padaro anksčiau jau nusikaltę asmenys. Kas 8 – 10 nusikaltėlis yra nepilnametis. Kokios būsenos jie padaromi? Daugiau kaip ketvirtį visų nusikaltimų padaro neblaivūs asmenys. Alkoholio vaidmuo labai prieštaringas dabartinėje visuomenėje. Jis vaidina svarbų vaidmenį bendraujant, organizuojant laisvalaikį. Narkomanų padaryti nusikaltimai, rodo, kaip giliai visuomenės gyvenime įsišaknija, dar pavojingesnis pakaitalas už alkoholį – narkotikai ir jų provokuojami nusikaltimai. Svarbi charakteristika – kovos su nusikalstamumu kaina. Mūsų šalyje ši kaina vis didėja. Kovai su nusikalstamumu skiriama daugiau lėšų negu žemės ūkiui, švietimui ar sveikatos apsaugai.

Nusikalstamumui būdingi tam tikri dėsningumai. Jam būdinga vidinė tvarka, reguliarumas ir pasikartojimas. Nusikalstamumą apibūdina jo paplitimas, dinamika ir struktūra. Nusikalstamumo paplitimas turi du rodiklius – būklę ir lygį. Būklę atspindi absoliutus nusikaltimų, padarytų per tam tikrą laikotarpį valstybėje ar atskiram regione, skaičius. Lygį parodo, padarytų nusikaltimų ir valstybės gyventojų skaičiaus, santykis. Dinamika atspindi būklės ir lygio pasikeitimas per tam tikrą laiką. Nusikalstamumui būdinga erdvės – laiko struktūra. Struktūra galima atskleisti, imant kaip pagrindą jį suderinančių veikų pavojingumo visuomenei laipsnį. Pagal šį kriterijų skiriami tokie struktūriniai elementai: sunkūs nusikaltimai,
mažiau pavojingi ir nekeliantis didesnio pavojaus visuomenei nusikaltimai. Nusikalstamumo struktūra galime nagrinėti kaip nusikalstamumo kėsinimosi objektas. Struktūrą galima aprašyti, būtina aptarti.

{Bluvšteinas J. „Kriminologija“}

STATISTINIAI DUOMENYS

Lentelė užregistruoti nusikaltimai Baltijos šalyse

2000m. 2001m. 2002m.

Estija 57799 58497 53293

Latvija 50199 51082 49329

Lietuva 82370 79265 72646

Nusikalstamumo lygis Baltijos šalyse

(10000 gyventojų tenka užregistruotų nusikaltimų)

2000m. 2001m. 2002m.

Estija 419,8 428 391,5

Latvija 211,3 215 208,5

Lietuva 235,4 227,7 208,6

2003 m. tarp Baltijos valstybių daugiausia užregistruotų nusikaltimų, skaičiuojant 100 000-ių gyventojų, teko Estijoje (3952), mažiausia – Latvijoje (2226), Lietuvoje – 2289.Daugiausia asmenų nuteisė Estijos teismai, kur 100 000-ių gyventojų teko 736 nuteisti asmenys, Latvijos 584, Lietuvos – 508. 2003 m. daugiausia nuteistų ir atliekančių bausmę asmenų buvo Estijos įkalinimo įstaigose, kur 100 000-ių gyventojų teko 321, mažiausia Lietuvoje (194). Tarp nuteistų asmenų Estijos įkalinimo įstaigose kalėjo 3,4 procento nepilnamečių, Lietuvos – 1,8 procento.

(http://www.nplc.lt/)

Žemiau pateikta schema parodo mums keturias stambias nusikaltimų rūšių grupes. Daugiausia įvykusių nusikaltimų – tai turtiniai nusikaltimai, o konkrečiau – vagystės. 2003 m. Lietuvoje užregistruota 44220 vagystės atvejų, tai daugiau negu pusė visų įvykdytų nusikaltimų (55,9 %)- per metus. Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų ir transporto priemonių kiekis yra beveik vienodas. Jeigu apžvelgsim transporto priemonių vagysčių atvejus, įvykdytus per pastaruosius porą metų, tai pastebėsim, kad jų kiekis kito nežymiai. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruota 8647 vagystės atvejų, 2002 m. jų sumažėjo 13 %, o 2003 m. vėl padidėjo 11 % (iki 8573).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 935 žodžiai iš 2935 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.