Nusikalstamumas Lietuvoje tendencijos rodikliai ir kt
5 (100%) 1 vote

Nusikalstamumas Lietuvoje tendencijos rodikliai ir kt

1121

TURINYS

ĮVADAS 3

NUSIKALSTAMUMAS 4

STATISTINIAI DUOMENYS 5

NUSIKALTIMŲ RŪŠYS 7

NUSIKALSTAMUMO PRIEŽASČIŲ APIBŪDINIMAS 8

NUSIKALSTAMUMO RAIDOS LIETUVOJE PROGNOZĖS 8

NUSIKALSTAMUMO ŽALA IR PASEKMĖS 9

NUSIKALSTAMUMAS RELIGINIU ASPEKTU 10

NUSIKALSTAMUMO LYGĮ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS 11

IŠVADOS 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Nusikalstamumas kelia pavojų ne tik konkrečiam asmeniui, bet kenkia visos šalies socialinei, ekonominei, teisinei raidai, paneigia svarbiausius bendruomeninius santykius. Todėl demokratinėje teisinėje valstybėje veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Vienas svarbiausių požymių, pagal kuriuos galima spręsti apie valstybės brandą, yra tai, kaip aktyviai ieškoma šios problemos sprendimo būdų, kaip užtikrinamas asmens ir visuomenės saugumas.

TIKSLAS. Šio darbo tikslas remiantis informacija ir literatūra išanalizuoti nusikalstamumo rūšis, rodiklius, tendencijas ir kt. Lietuvoje.

UŽDAVINIAI:

1. Statistinių duomenų analizė Lietuvoje ir Baltijos valstybėse.

2. Nusikalstamumo priežasčių analizė bei prognozės.

3. Žalos bei pasekmių analizė įvairiais aspektais.

4. Nusikalstamumo prevencinės veiklos apžvelgimas.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS:

NUSIKALSTAMUMAS– tai sudėtinis socialinis – teisinis, masinis reiškinys kurio pagrindą sudaro visuma įstatymo baudžiamųjų veiklų.

(Pagal S. Maksimovą)

NUSIKALTIMAS – yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veikla, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Kriminologija (ats. red. prof. J. Bluvšteinas)

NUKENTĖJUSYSIS – asmuo, kuriam nusikalstama veikla padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

Kriminologija (ats. red. prof. J. Bluvšteinas)

NUSIKALSTAMUMAS

Visus 30 metų nusikalstamumo lygį veikė aibė įvairiausių veiksnių. Keitėsi įstatymai ir kriminalinė politika. Vyko didelės kampanijos ir buvo kovos su nusikalstamumu atoslūgių. Keitėsi kriminalinės justicijos vadovai, nusikaltimų registracijos reikalavimai. Visa tai negalėjo nedaryti poveikio nusikalstamumo lygiui. Veikiant vieniems iš tų veiksnių nusikalstamumas didėjo, veikiant kitiems – mažėjo. Nemažesnę reikšmę turėjo ir įvykę socialiniai – ekonominiai procesai: gyvenimo lygio pokyčiai, gyventojų migracija, švietimas ir t.t. Nusikalstamumas svyruoja, bet jis neperžengia tam tikrų ribų. Vyrauja tam tikra nuoseklaus nusikalstamumo didėjimo tendencija. Visuotinė nusikalstamumo didėjimo tendencija turi svarbiausią reikšmę nusikalstamumo lygiui Lietuvoje. Svarbus įvykis mūsų šalyje buvo nepriklausomybės atkūrimas. Po 1990 metų nusikalstamumo raida tapo visiškai kitokia. Galima teigti, kad iki 1990 metų buvo „socialistinio“ nusikalstamumo, o po 1990 metų prasidėjo kitas – „kapitalistinio“ nusikalstamumo laikotarpis.

(Justickis V. „Kriminologija“)

Nusikalstamumo struktūros samprata skirta nusikalstamumo sąvokos turiniui patikslinti. Kokių gi tikslų siekiame nagrinėdami nusikalstamumo struktūrą? Patikslinti nuomonę apie nusikalstamumą ir parodyti nusikalstamumo „karštus taškus“ ir „silpnas vietas“.

Kokie nusikaltimai? Didžiausią dalį sudaro nusikaltimai nuosavybei, po to seka visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, asmens gyvybei, sveikatai , laisvei ir orumui. Kaip daromi nusikaltimai? Apie trečdalį nusikaltimų padaromi grupėmis. Kur daromi? Miestuose ir kaimuose. Tačiau kaimo gyventojai yra mažiau linkę daryti nusikaltimus. Vis daugiau nusikaltimų padaroma viešosiose vietose . Didžiausias nusikalstamumas yra Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio regionuose. Tačiau didžiausias nusikalstamumo regionas yra – Jonava, Kėdainiai, Šakiai. Mažiausias nusikalstamumas tuose regionuose, kuriuose nėra didelių mastų, neišvystyta pramonė. Kas dažniausiai daro nusikaltimus? Recidyvistai – asmenys, anksčiau darę nusikaltimus. Vis daugiau nusikaltimų padaro anksčiau jau nusikaltę asmenys. Kas 8 – 10 nusikaltėlis yra nepilnametis. Kokios būsenos jie padaromi? Daugiau kaip ketvirtį visų nusikaltimų padaro neblaivūs asmenys. Alkoholio vaidmuo labai prieštaringas dabartinėje visuomenėje. Jis vaidina svarbų vaidmenį bendraujant, organizuojant laisvalaikį. Narkomanų padaryti nusikaltimai, rodo, kaip giliai visuomenės gyvenime įsišaknija, dar pavojingesnis pakaitalas už alkoholį – narkotikai ir jų provokuojami nusikaltimai. Svarbi charakteristika – kovos su nusikalstamumu kaina. Mūsų šalyje ši kaina vis didėja. Kovai su nusikalstamumu skiriama daugiau lėšų negu žemės ūkiui, švietimui ar sveikatos apsaugai.

Nusikalstamumui būdingi tam tikri dėsningumai. Jam būdinga vidinė tvarka, reguliarumas ir pasikartojimas. Nusikalstamumą apibūdina jo paplitimas, dinamika ir struktūra. Nusikalstamumo paplitimas turi du rodiklius – būklę ir lygį. Būklę atspindi absoliutus nusikaltimų, padarytų per tam tikrą laikotarpį valstybėje ar atskiram regione, skaičius. Lygį parodo, padarytų nusikaltimų ir valstybės gyventojų skaičiaus, santykis. Dinamika atspindi būklės ir lygio pasikeitimas per tam tikrą laiką. Nusikalstamumui būdinga erdvės – laiko struktūra. Struktūra galima atskleisti, imant kaip pagrindą jį suderinančių veikų pavojingumo visuomenei laipsnį. Pagal šį kriterijų skiriami tokie struktūriniai elementai: sunkūs nusikaltimai,
mažiau pavojingi ir nekeliantis didesnio pavojaus visuomenei nusikaltimai. Nusikalstamumo struktūra galime nagrinėti kaip nusikalstamumo kėsinimosi objektas. Struktūrą galima aprašyti, būtina aptarti.

{Bluvšteinas J. „Kriminologija“}

STATISTINIAI DUOMENYS

Lentelė užregistruoti nusikaltimai Baltijos šalyse

2000m. 2001m. 2002m.

Estija 57799 58497 53293

Latvija 50199 51082 49329

Lietuva 82370 79265 72646

Nusikalstamumo lygis Baltijos šalyse

(10000 gyventojų tenka užregistruotų nusikaltimų)

2000m. 2001m. 2002m.

Estija 419,8 428 391,5

Latvija 211,3 215 208,5

Lietuva 235,4 227,7 208,6

2003 m. tarp Baltijos valstybių daugiausia užregistruotų nusikaltimų, skaičiuojant 100 000-ių gyventojų, teko Estijoje (3952), mažiausia – Latvijoje (2226), Lietuvoje – 2289.Daugiausia asmenų nuteisė Estijos teismai, kur 100 000-ių gyventojų teko 736 nuteisti asmenys, Latvijos 584, Lietuvos – 508. 2003 m. daugiausia nuteistų ir atliekančių bausmę asmenų buvo Estijos įkalinimo įstaigose, kur 100 000-ių gyventojų teko 321, mažiausia Lietuvoje (194). Tarp nuteistų asmenų Estijos įkalinimo įstaigose kalėjo 3,4 procento nepilnamečių, Lietuvos – 1,8 procento.

(http://www.nplc.lt/)

Žemiau pateikta schema parodo mums keturias stambias nusikaltimų rūšių grupes. Daugiausia įvykusių nusikaltimų – tai turtiniai nusikaltimai, o konkrečiau – vagystės. 2003 m. Lietuvoje užregistruota 44220 vagystės atvejų, tai daugiau negu pusė visų įvykdytų nusikaltimų (55,9 %)- per metus. Vagysčių iš gyvenamųjų patalpų ir transporto priemonių kiekis yra beveik vienodas. Jeigu apžvelgsim transporto priemonių vagysčių atvejus, įvykdytus per pastaruosius porą metų, tai pastebėsim, kad jų kiekis kito nežymiai. 2001 m. Lietuvoje buvo užregistruota 8647 vagystės atvejų, 2002 m. jų sumažėjo 13 %, o 2003 m. vėl padidėjo 11 % (iki 8573).

Transporto priemonių vagysčių skaičius irgi per pastaruosius metus pasilieka stabilus – kiekvienais metais jų įvykdoma apie 8 – 9 tūkstančius. Tačiau drąsiai galime teigti, kad Lietuvoje pastebimas tolygus plėšimų ir sukčiavimų augimas. Plėšimų, kaip ir sukčiavimų, nuo 2001 m. iki 2004 m. pradžios padaugėjo beveik vienu procentu. Čia yra vienodas nusikaltimų augimas kiekvienais metais: jų įvykdoma kasmet 8 procentais daugiau negu praėjusiais metais.

Jeigu pradėsim nagrinėti bendrą vagysčių kitimą, tai pastebime, kad vagysčių kiekvienais metais įvykdoma vis mažiau, pradedant nuo 2001m. kai vagysčių buvo užregistruota apie 53 tūkst. iki 2003 m. pabaigos vagysčių sumažėjo beveik 9 %, t.y. iki 44 tūkstančių užregistruotų atvejų per metus.

Smurtinių nusikaltimų dalis bendrame fone nėra tokia didelė, kaip turtinių, tačiau yra užregistruotas skaičius, kuris leidžia daryti išvadas, kad vis dėlto smurto Lietuvoje yra ir, deja, jo nemažėja. 2003 m. Lietuvoje užregistruota iš viso 1123 smurtinių nusikaltimų, tai yra 15 % daugiau, negu 2002 m., bet šešiais nusikaltimais mažiau negu 2001 m. Iš smurtinio pobūdžio nusikaltimų, daugiausia įvykdyta veikos, kurios rezultatu tapo sunkūs sveikatos sutrikdymai – 473 nusikaltimai. 2003 m. iš tokio pobūdžio nusikaltimų mažiausiai įvykdyta išžaginimų ir pasikėsinimų (278 nusikaltimai), bet tas faktas nelabai mus džiugina, nes išžaginimų, palyginus su praėjusiais 2002 m. padaugėjo beveik 50%.

Kaip atrodo situacija Lietuvos finansų sistemoje? Pagal nusikaltimų skaičių finansų sistema užima trečią, priešpaskutinę vietą tarp visų įvykusių 2003 m. nusikaltimų. Didžiausią finansinių nusikaltimų dalį sudaro netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas arba perleidimas apyvarton -apie 62 % bendro finansinio nusikaltimų kiekio. Aplaidus apskaitos tvarkymas, lyginant su 2002 m., pasikeitė nežymiai – padaugėjo 20 procentų, o apgaulingo apskaitos tvarkymo (dviguba buhalterija) atvejų užregistruota dvigubai daugiau nei 2002 m.

Nors statistika rodo, kad narkomanų Lietuvoje kiekvienais metais vis daugėja, nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis 2003 m. sumažėjo beveik trim procentais. Didžiausią dalį kitų nusikaltimų sudaro kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai ir viešosios tvarkos pažeidimai, jų per pastaruosius metus padaugėjo atitinkamai 25 ir 27 procentais. Mažiausiai 2003 m. užregistruota kontrabandos – vos 102 nusikaltimai, jų sumažėjo dvigubai.

(http://www.nplc.lt/)

Užregistruoti nusikaltimai pagal rūšis

NUSIKALTIMŲ RŪŠYS

šioje schemoje pateikiamos nusikaltimų rūšys



NUSIKALSTAMUMO PRIEŽASČIŲ APIBŪDINIMAS

Aukštas nusikalstamumo lygis ir vis dar pastebimas nuteistųjų laisvės atėmimo bausme skaičiaus augimas verčia aiškintis šių reiškinių priežastis.

Duomenų analizė rodo, kad nusikalstamumo priežastys ir dinamika paklūsta bendriems socialiniams dėsniams. Teisės pažeidimų skaičių lemia:

• sudėtinga šalies ekonominė padėtis,

• blogas teisėsaugos darbas,

• nemažos gyventojų dalies žemas pragyvenimo lygis,

• alkoholis,

• netinkamas vaikų auklėjimas šeimoje,

• narkotikai,

• skurdas,

• bedarbystės laipsnis,
neužimtumas,

• valstybės siūlomų adaptavimosi priemonių grįžusiems asmenims iš įkalinimo vietų neefektyvumas ir pan.

(http://www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=39612)

Mūsų nuomone, nusikalstamumo priežastys slypi šeimoje bei visuomenėje. Todėl reikalinga švietėjiška veikla,ugdymas dorovinių bei moralinių vertybių.

NUSIKALSTAMUMO RAIDOS LIETUVOJE PROGNOZĖS

Natūralu manyti, kad ilgalaikė visuotinė nusikalstamumo didėjimo tendencija šalyje išliks. Pagrindinės prielaidos: 1} prognozė, pagrįsta visuotinės tendencijos pastovumo prielaida. Galime teigti, kad ilgalaikė, mažiausiai 30 metų, nusikalstamumo didėjimo tendencija išliks ir ateityje. Galime prognozuoti gana greitą nusikalstamumo didėjimą: 2006 m. 100000 gyventojų teks 267 nusikaltimo, 2007 m. – 279 ir t.t. 2010m., esant tokiai tendencijai, šis rodiklis pasieks 339. 2} prielaida – prognozė pagrįsta pastaraisiais nepriklausomybės metais susiformavusios tendencijos prielaida. Vadovaudamiesi šia prielaida galime teigti, kad 100000 gyventojų 2005 metais teko – 301,8, o 2010 metais teks – 390 nusikaltimų. Ši prognozė daug grėsmingesnė. Palyginę prognozes, pagrįstas įvairiomis prielaidomis, matome, kad: 1} jos nėra labai skirtingos, 2} visos kartu jos numato nusikalstamumo ribas ateityje.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1564 žodžiai iš 2935 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.