Nuteistųjų nepilnamečių išgyvenimų įtaka jų pataisos procesui
5 (100%) 1 vote

Nuteistųjų nepilnamečių išgyvenimų įtaka jų pataisos procesui

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………4

1. Nuteistųjų nepilnamečių išgyvenimų ir krizių rūšys…………………………………………………..7

1.1. Išgyvenimų ir krizių samprata………………………………………………………………………………7

1.2. Nuteistųjų nepilnamečių psichologiniai ypatumai………………………………………………….12

2. Nuteistųjų nepilnamečių pataisos proceso ypatumai ir metodai………………………………….16

2.1. Nuteistųjų nepilnamečių ugdymas ir subjektai………………………………………………………16

2.1.1. Ugdytojo ir ugdytinio santykiai…………………………………………………………………….. …18

2.1.2. Ugdytojo vaidmuo pataisos procese…………………………………………………………………..20

2.2. Kauno NTI – PN taikomos nuteistųjų nepilnamečių pataisos programos………………….25

2.3. Užsienio šalių patirtis nepilnamečių nuteistųjų pataisos procese………………………………29

3. Nuteistųjų nepilnamečių pataisos proceso teisinis reglamentavimas……………………………34

4. Nuteistųjų nepilnamečių išgyvenimų ir poreikių pataisos įstaigoje tyrimas………………….41

5. Išvados ir pasiūlymai…………………………………………………………………………………………….52

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………54

Priedas Nr. 1……………………………………………………………………………………………………………57

Priedas Nr. 2……………………………………………………………………………………………………………58

Priedas Nr. 3……………………………………………………………………………………………………………59

Priedas Nr. 4……………………………………………………………………………………………………………61

Santrauka………………………………………………………………………………………………………………..62

Įvadas

Temos problematika. Vienas iš pagrindinių pataisos sistemos uždavinių yra nuteistųjų asmenybės reugdymas ir rengimas pilnavertiškam gyvenimui laisvėje. Norint pasiekti šių rezultatų reikia, kad pati ugdymo idėja sujungtu kelis esminius dalykus, be kurių šiuolaikiškai suprantamas ugdytinio socialinis brendimas ir ugdymasis butų sunkiai įsivaizduojamas.

„Visu pirma tai pedagoginis optimizmas, reiškiantis tikėjimą ugdytinio potencialu palankiomis jo kognityvinės – intelektinės ir vertybinės – emocinės raidos galimybėmis. Pedagoginis optimizmas pasireiškia tuo, kad visiems ugdytiniams be išlygų siekiama sudaryti kuo palankesnes psichosocialinės raidos ir ugdymosi sąlygas“ [30, p. 25].

Antra, ugdymas suvokiamas kaip kryptinga ir struktūruota ugdytojų (pedagogų, bendruomenės tėvų ir t.t.) bendra veikla, kultūrinė sąveika ir bendradarbiavimas.

Trečia, ugdymas privalo remtis tokiais metodais, kurie atitiktų mokinių galimybes, interesus ir poreikius. Ugdymo metodai turėtu skatinti vaikų aktyvumą, savarankiškumą, atsakingumą bei mokymosi ir socialinės veiklos motyvaciją.

Nepilnamečių pataisos procese turėtų būtinai būti konstruktyvi sąveika tarp ugdytinio ir ugdytojo, kuri apima bendradarbiavimą ir bendrą veiklą. Nuteistųjų pataisos procesas yra bendro ugdymo dalis. Nagrinėdami kaip nepilnamečių įkalinimo įstaigoje vyksta pataisos darbas, analizuodami efektyvios pataisos principus, išgyvenimų įtaką , kitus veiksnius įtakojančius pataisos procesą mes galėsime nors šiek tiek prisidėti prie nuteistųjų nepilnamečių socialinės reabilitacijos tobulinimo.

Temos aktualumas. Yra daug mokslininkų savo darbuose nagrinėjusių nusikalstamo elgesio problemas: A.Čepas, G.Babachinaitė, S.Dvareckas, V.Pavilionis, A.Dapšys, A.Jakovlevas, S.Kuklianskis, F.M.Milkovskis ir kiti. Apie nusikalstamo elgesio motyvaciją, nusikaltėlio asmenybę V.Lunejevo, N.Dubinino, J.Antoniano, V.Justickio, G.Valicko ir kitų autorių darbų, tačiau neradome nuoseklių ir novatoriškų tyrimų nagrinėjančių nepilnamečių nuteistųjų išgyvenimus, kurie yra labai svarbūs jų pataisos procese.

Diplominiame darbe mes nagrinėsime nepilnamečių nuteistųjų socialinę reabilitaciją, kaip vieną iš ugdymo uždavinių, atliksime tyrimą siekdami įrodyti, kad nuteistųjų poreikiai, sukeliantys atitinkamus išgyvenimus ypatingai įtakoja jų elgesį

Šiame diplominiame darbe tirsime nuteistųjų nepilnamečių pataisos galimybes įkalinimo vietose.

Nepilnamečiais laikysime 14-18 metų asmenis, įvardinsime juos “paauglys”, “jaunas žmogus”,” ,,ugdytinis”, “auklėtinis”, „nuteistasis nepilnametis“ ir pan.

Hipotezė- nuteistųjų nepilnamečių poreikiai, sukeliantys atitinkamas emocijas ir išgyvenimus, ypatingai įtakoja jų elgesį, taikant jiems individualias bei grupines pataisos- ugdymo priemones.

Darbo dalykas- veiksniai, skatinantys teigiamas nuteistųjų nepilnamečių emocijas ir įtakojantys
jų elgesio korekciją.

Darbo objektas- nepilnamečių išgyvenimai laisvės atėmimo įstaigoje ir jų įtaka pataisos procesui.

Darbo tikslai:

1. Išnagrinėti nuteistųjų nepilnamečių išgyvenimus, problemas, sunkumus ir jų priežastis, psichologinius ypatumus, reikšmingus nuteistųjų pataisos procese, kurių tenkinimas ir sprendimas padėtų jiems teigiamai pasikeisti, savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, padėtų integruotis bei socialiai adaptuotis visuomenėje;

2. Kaip, atsižvelgiant į nepilnamečių poreikius ir išgyvenimus, tobulinti jų reabilitaciją, išmokant juos suprasti, pažinti savo problemas, bei jas patiems šalinti.

Darbo uždaviniai:

Darbe autorius išsikėlė tokius uždavinius:

1. Išnagrinėti nepilnamečių pataisai reikšmingus elementus:

1) Nepilnamečių nuteistųjų išgyvenimų ir krizių sampratą;

2) Nuteistųjų nepilnamečių psichologinius ypatumus;

3) Nuteistųjų nepilnamečių ugdymo teoriją, subjektus, konstruktyviosios sąveikos svarbą;

4) Nuteistųjų nepilnamečių pataisos proceso teisinį reglamentavimą;

5) Užsienio šalių patirtį nepilnamečių nuteistųjų pataisos procese.

2. Atlikti tyrimą, siekiant nustatyti nuteistųjų nepilnamečių atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose išgyvenimus, parodančius svarbiausius nepilnamečių nuteistųjų poreikius, problemas dėl kurių jie labiausiai išgyvena bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu.

3. Remiantis teorine dalimi, bei atlikto tyrimo duomenimis padaryti pagrįstas išvadas ir pateikti pasiūlymų, kaip tobulinti nuteistųjų nepilnamečių socialinę reabilitaciją, kad šie išmoktų tokių įgūdžių, kurie padėtų jiems pažinti savo sunkumus, problemas ir priežastis, bei jas šalinti, nepažeidžiant įstatymų, tuo pačiu sėkmingai integruojantis į visuomenę.

Tyrimo bazė

Tyrimas atliktas Kauno Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau Kauno NTI-PN), (Technikos 12, Kaunas). Tiriamąją grupę sudaro nuteistieji nepilnamečiai. Tyrime dalyvavo 49 nepilnamečiai berniukai, pataisos namuose atliekantys laisvės atėmimo bausmę paprastojoje ir lengvojoje grupėse. Jų amžiaus vidurkis 17,5 metų. Dauguma jų bausti už vagystes, kiti už plėšimus, chuliganizmą, išžaginimą. Iki nusikaltimo padarymo 32 nepilnamečiai nedirbo ir nesimokė, 12-mokėsi, 5- dirbo. Išsilavinimo vidurkis 7 klasės. Respondentai parinkti atsitiktine tvarka.

Tyrimo metodai- anketavimas, statistiniai, analizė, stebėjimas.

1. Nuteistųjų nepilnamečių išgyvenimų ir krizių rūšys

1.1. Išgyvenimų ir krizių samprata

Niekas nepasirenka nei motinos, nei tėvo tačiau kūrybiškumo savybė būdinga tik žmogui. Ji suteikia jam tam tikrą laisvę elgtis nepriklausomai nuo situacijos ir netgi įveikti genų įtakotas tam tikras asmenybės savybes.

Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais, išgyvenimais, poreikiais, sugebėjimais ir motyvais.[38, p. 118]

Asmenybės elgesys veiklos, pažinimo ir bendravimo procese transformuojasi per konkrečias gyvenimiškosios veiklos sąlygas, per individualias psichologines savybes bei susiformavusias nuostatas.

Asmenybė yra itin sudėtingas fenomenas, todėl yra daug skirtingų požiūrių į asmenybę.

Nemažai tyrinėtojų, linkę nagrinėti asmenybę pagal jos struktūrines dalis:

a) poreikių, motyvacijos ir valios sferą;

b) temperamentą ir charakterį;

c) sugebėjimus.

Požiūris į žmogų yra esminis, nusakantis drauge ir žmonių tarpusavio ryšius. Asmenybė formuojasi bendraudama su žmonėmis. Tuo ji ne tik patenkina poreikį bendrauti, bet ir reguliuoja savo elgesį. Jau ankstyvajame vaiko amžiuje formuojasi suvokimas to, kas leidžiama ir kas draudžiama. Viso to pagrindas yra visuomenės socialinės normos. Su sąvoka „noriu“ atsiranda ir kitos sąvokos „galima“, „negalima“, „reikia“, „privaloma“. Taip formuojasi vidinio ir išorinio pasaulio santykis, išreikštas elgesiu „sau“ ir „kitiems“. Tai yra santykiai, kurių bazėje formuojasi charakterio bruožai: iniciatyva, drąsa, bailumas, atvirumas, uždarumas, melas ir kitos savybės.

Psichologijoje motyvacija – tai poreikis ar troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą.[31, p. 399]

Tenkinant poreikį, emocijos kinta nuo nepasitenkinimo, kančios iki teigiamų emocijų, priklausomai nuo poreikio tenkinimo sėkmingumo. Vadinasi, poreikis yra pagrindinis žmogaus aktyvumo šaltinis.

Amerikiečių psichologas A. Maslou pateikė savitą poreikių klasifikaciją, kurioje atsispindi įvairių žmogaus poreikių ryšys. Autoriaus nuomone, kiekvienas žmogus gimsta turėdamas penkių rūšių poreikius, kurie išsidėstę pagal tam tikrą hierarchiją, egzistuojančią kiekviename žmoguje:

Nuolatos alkanam žmogui Utopija yra ta šalis, kur daug maisto. Jis mano, kad butu laimingas, jei butu tikras, kad niekad nepritruks maisto. Alkanam svarbiausia yra gauti pavalgyti. Visa kita jam nesvarbu. Laisve, meile, bendrumo jausmas, pagarba netenka reikšmes. [38,p.102].

Kai patenkinami žemesnieji poreikiai, tampa efektyvūs esantys aukščiau ir keičia motyvaciją. Skaudžiausiai juntame fiziologinius poreikius – alkį, troškulį, oro bei miego trūkumą.

Kai fiziologiniai poreikiai patenkinti, kyla poreikis jaustis saugiau, veikti
nepavojingoje aplinkoje: noras turėti pastovų darbą, santaupų, būti ramiam dėl ateities, bet mūsų atveju šių poreikių tenkinimas yra komplikuotas, nes:

-nuteistieji yra izoliuoti nuo visuomenės ir dažniausiai bendraudami tarpusavyje vadovaujasi nerašytinėmis taisyklėmis, kurios tikrai neužtikrina asmeninį saugumą;

-vien pati aplinka pataisos namuose nesuteikia pastovios ramybės, nes nekiekvienas nuteistasis turi savo kampelį kur galėtu prisiglausti;

-būti ramiam dėl savo ateities nepilnamečiams nuteistiesiems tikrai sunku būti, nes apklausos tyrimai parodė, kad jie labai pergyvena dėl savo ateities, jie nevisi žino ką veiks ir kaip susiklostys jų gyvenimas kai bus paleisti į laisvę.

Kai patenkinti saugumo poreikiai, žmogus trokšta būti mylimas ir mylėti, būti mėgstamas kitų, priklausyti kokiai nors bendrijai – šeimai, giminei ir pan.

Bent iš dalies patenkinus meilės poreikius, atsiranda poreikis jaustis įvertintam, būti pripažintam visuomenėje, darbe, šeimoje, žmogus nori gerbti save už tam tikrus pasiekimus ir būti gerbiamas kitų.

Pagaliau žmogus pradeda siekti išreikšti save. Tai pastangos aktualizuoti, atskleisti ir efektyviai panaudoti savo potencines galimybes.

Be elgesio motyvų ir poreikių patenkinimo mus labai domina kokius jausmus ir emocijas išgyvena nepilnamečiai nuteistieji, kai jie patenka į pataisos įstaigas, jų adaptacinio periodo išgyvenimai, bei emocijų ir jausmų apraiškos jų pataisos procese.

Emocijos – tiesioginis aplinkos reiškinių ir situacijų išgyvenimas. [37, p. 130] Emocijų apraiškos yra žmogaus vidinio gyvenimo dalis. Ji atitinka tą situaciją, kurioje asmuo šiuo metu yra. Išgyvendamas skaudžius, nemalonius jausmus, žmogus suvokia, kad jame dedasi kažkas ne taip.

Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Palyginti su emocijomis, jausmai yra gana pastovūs.

Nors yra buvę mėginimų teikti šiems žodžiams skirtingas reikšmes, tačiau čia laikysimės labiau paplitusių psichologinėje literatūroje tradicijų, kur jausmai ir emocijos yra sinonimai. Ir vienas, ir kitas šių terminų gali reikšti daugiau ar mažiau sudėtingų santykių išgyvenimus

Jausmai, arba emocijos, yra visai kitokie psichikos reiškiniai nei pažinimo procesai. Jais žmonės negauna naujos informacijos apie daiktus, reiškinius ar jų savybes, o tik išgyvena tam tikrus santykius su pažįstama tikrove. Žmogus negali būti abejingas aplinkos poveikiams, nes vieni jų padeda patenkinti poreikius, yra naudingi, kiti priešingai, kliudo patenkinti poreikius arba net yra kenksmingi fizinei ir dvasinei žmogaus egzistencijai. Mūsų atveju nepilnamečiams teigiamas emocijas gali sukelti artimųjų apsilankymas įkalinimo įstaigoje, geros žinios gavimas iš namų. Antruoju atveju jei vaikas laukia pasimatymo su tėvais ar artimais draugais ir jie neatvyksta, tai jausmai pasireiškia per nepasitenkinimą, liūdesį, baimę ( gal kas atsitiko namuose) ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Vieningos jausmų teorijos psichologijoje dar nėra sukurta. Kelias svarbesnes teorijas apibūdinsime.

Džemso – Langės periferinė jausmų teorija. Pasak šios teorijos, emocijų atvejais pirminis reiškinys yra organizmo fiziologiniai vegetatyviniai pasikeitimai dėl išorės poveikių įtakos (širdies darbo, kraujo apytakos, kvėpavimo, vidaus sekrecijos liaukų darbo, medžiagų apykaitos ir kt.). Emocijos esančios šių pasikeitimų atspindys.

Visai kitokios jausmų teorijos šalininkas, tai rusų mokslininkas P. Simonovas. Jis bandė sukurti informacinę jausmų teoriją. Pasak jo, emocijos atsirandančios dėl informacijos stygiaus (baimė kylanti dėl neapibrėžto pavojaus) arba jos pertekliaus (džiaugsmas laimėjus loterijoje didelę sumą pinigų, kai buvo tikėtasi tik mažos sumos). Emocijų neturinti gerai informuota sistema, ši teorija atkreipia dėmesį į emocijų ryšius su pažinimo lygiais, tačiau ji neaiškina emocijų psichologinių mechanizmų ir nėra teisinga daugelio emocinių išgyvenimų atžvilgiu.

Jausmai yra susiję su įvairiais organizmo pasikeitimais. Kasdieniniai stebėjimai rodo, kad džiaugsmas, sielvartas, pyktis, baimė ir kt. turi savo specifinę išraišką, iš kurios galima apytikriai pažinti, kokius jausmus žmogus patiria. Jausmai reiškiasi veido ir viso kūno judesiais , kalbos intonacijomis . Išsigandęs žmogus pabąla, iš gėdos rausta ir pan. Taip atsitinka dėl veide esančių kraujo indų išsiplėtimo ir susiaurėjimo. Esant stipresniam emociniam susijaudinimui, padidėja kraujo spaudimas, priklausantis nuo širdies darbo pagreitėjimo.

Emocinis susijaudinimas keičia ir virškinimo sistemos veiklą. Patirdamas nemalonių jausmų, žmogus netenka apetito, pradeda justi sunkumą vidurių srityje ir pan.

Toliau kalbėsime apie įvairius nuteistųjų nepilnamečių emocinius ir jausminius išgyvenimus, neišskiriant terminologijos niuansų. Sąvokas „jausminiai išgyvenimai“, „emociniai išgyvenimai“ arba tiesiog „išgyvenimai“ vartosime kaip sinonimus.

Dažnai žmones pyksta ant savęs dėl nepageidaujamų jausmų apraiškų. Daugelis teigiamų išgyvenimų, tokie kaip meilė, džiaugsmas, pagarba yra priimtini. Tačiau baimė, nerimas, pyktis, agresija, atrodo grėsmingi. Manoma, kad geriau jų atsikratyti arba tiesiog nepastebėti.

Iš tikrųjų nėra nei gerų nei blogų jausmų. Jie atitinka tą situaciją,
asmuo šiuo metu yra. Išgyvendamas skaudžius, nemalonius jausmus, žmogus suvokią kad jame dedasi kažkas ne taip.

Psichologijoje dar nėra išsamios jausmų klasifikacijos. Pažymėsime čia pagrindines, dažniausiai psichologinės literatūros išskiriamas jausmų-rūšis.

Pirmiausia jausmai skirstomi į teigiamus ir neigiamus. Teigiami ir neigiami jausmai įtakoja elgesį, ugdymą ir pataisos procesą. Būdinga, kad kiekvieną teigiamą jausmą atitinka neigiamas. Pvz., džiaugsmą – liūdesys, meilę – neapykanta, kovingą pakilimą – baimė ir t.t. Šis reiškinys yra vadinamas jausmų poliariškumu, nes teigiami ir neigiami jausmai užima kraštutines-poliarines padėtis, tarp kurių būna daugybė tarpines padėtis užimančių jausmų.

Teigiamų ar neigiamų jausmų kyla priklausomai nuo jų ryšių su žmogaus poreikiais. Poveikiai, kurie padeda patenkinti poreikius arba juos patenkins ateityje, kelia malonių išgyvenimų. Poveikiai, kurie trukdo patenkinti poreikius arba gali trukdyti ateityje, kelia nemalonių jausmų. Tie patys objektai gali sukelti skirtingos kokybės jausmus priklausomai nuo poreikių.

Stresai yra emocinės būsenos, sukeliamos ekstremalių asmenybei sąlygų (stresorių), pasireiškiančios įtampomis, judesių dezorganizacija, nepasitikėjimu pasirenkant veikimo kryptis, klaidingomis reakcijomis.

Žymus emocinių stresų tyrinėtojas H. Selje rašė, kad reakcijos į Stresorius gali reikštis trimis stadijomis: 1) aliarmo, 2) adaptacijos arba rezistencijos (pasipriešinimo, atsparumo) ir 3) išsekimo.

Aliarmo stadija yra pirminė reakcija į žalingus poveikius. Ji pasireiškia asmenybės humoralinių medžiagų pasikeitimais kraujyje ir limfoje. Kraujas sutirštėja, pakinta jo cheminė sudėtis. Sutrinka žmogaus suvokimas bei objektyvus pavojingos situacijos vertinimas.

Po aliarmo įtampos prasideda apsisaugojimo, susivaldymo, pusiausvyros atstatymo – adaptacijos ir rezistencijos stadija. Adaptacijos stadijose kraujo cheminė sudėtis normalėja, pamažu nyksta buvusi įtampa, žmogus grįžta į įprastą būseną. Jeigu stresoriai veikia ilgai ir stipriai, pasipriešinimo stadija pereina į trečią – išsekimo stadiją. Ilgalaikiai stiprūs stresoriai sukelia nenormalias kūno ir psichikos būsenas, jie dažnai tampa įvairių susirgimų priežastimi.[31, p. 354]

Z. Plužek nurodo, kad stresas žmogui gali sukelti psichologinę krizę. Emocinis stresas kyla dėl atsiradusios grėsmės, pavojaus ir dėl įvairių ekstremalių situacijų.

Pasak Z. Plužek, krizei būdingos keturios fazės: šoko, reakcijos, įveikimo ir naujo orientavimosi.

Šoko fazėje žmogus paprastai išgyvena sumaištį, chaosą, jis paprastai dar nesuvokia kas įvyko ir stengiasi atsiriboti nuo tikrovės.

Svarbūs yra reakcijos fazės požymiai, t.y. kai žmogui išsilieja visi sudėtiniai jausmai: sielvartas, pyktis, kaltė, skausmas ir kt., pats žmogus savotiškai pasišalina iš aplinkinio pasaulio.

Įveikimo fazės metu į tikrovę imama žiūrėti taip, kaip yra iš tikrųjų, stengiamasi prisitaikyti prie naujų sąlygų, reikalavimų.

Naujo orientavimosi fazės metu, žmogus randa būdą kaip susitvarkyti su nelaime. Tuomet jis gali pažvelgti į ateitį kuri turi ir šviesių pusių, o ne vien tik niūrių.

Aiškios ribos skiriančios paminėtas krizės fazes, nėra. Todėl gali būti, kad žmogus vėl išgyvena tuos pačius jausmus ir grįžta prie ankstesnėms krizės stadijoms būdingo elgesio.

Mūsų darbe sukaupta medžiaga parodė, kad nuteistasis nepilnametis, patekęs į įkalinimo įstaigą, patiria didelę emocinę įtampą, kuri sukelia stresą. Jis sutrikdomas, jo pusiausvyra yra pažeidžiama ilgam. Be to nuteistajam stresą gali sukelti bet koks dirgiklis, žadinantis baimę ir nerimą. Įvyksta psichologiniai sutrikimai. Jie gali būti nepastebimi. Tačiau gali pasireikšti pykčio protrūkiais, žiaurumu, savęs žalojimu ar kitais veiksmais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2614 žodžiai iš 8707 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.