Nvo ir viešojo administravimo institucijų saveika
5 (100%) 1 vote

Nvo ir viešojo administravimo institucijų saveika

Turinys

ĮVADAS 3

1. Nevyriausybinių organizacijų samprata 4

2. Nevyriausybinių organizacijų klasifikavimo sistema Lietuvoje 8

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos dėl nevyriausybinių organizacijų 9

4. NVO ir viešojo administravimo institucijų sąveika 10

IŠVADOS 16

LITERATŪRA 17

ĮVADAS

Vienas iš pilietinės visuomenės kūrimosi bruožų yra nevyriausybinių organizacijų atsiradimas, jų gausa ir aktyvi veikla skleidžiant savo idėjas, teikiant paslaugas ar vykdant pelno nesiekiančią veiklą. Nevyriausybinių organizacijų veikla daro įtaką pasaulio parlamentų ir vyriausybių sprendiniams bei verčia juos ieškoti būdų, kaip spręsti sudėtingas problemas.

Nevyriausybinės organizacijos vadinamos ,,pilietinės visuomenės šerdimi ir svarbiu demokratinės valstybės sanklodos ramsčiu. Šios organizacijos dirba, kad pakeistų ir pertvarkytų socialinę ir ekonominę infrastruktūrą. Besivystančios demokratijos sąlygomis svarbus nevyriausybinių organizacijų tikslas yra daryti poveikį valstybinėms valdžios institucijoms ir skatinti visuomenę telktis. Iš to ryškėja viso nevyriausybinio sektoriaus vieta visuomenėje – jis tarpininkas tarp Vyriausybės, valdžios ir verslo struktūrų bei žmonių“ [Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras. Praktinis vadovas Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, Vilnius: 1999]

Aktyvūs visuomenės piliečiai turi teisę organizuotis: kurti draugijas, bendrijas, kurios išreikštų įvairiausius piliečių interesus ir juos gintų. Vadinasi, nevyriausybinės organizacijos mažina visuomenės susipriešinimą bei didina socialinę integraciją. Nevyriausybinės organizacijos taip pat gali įnešti nemažą indėlį informuodamos visuomenę, formuodamos socialinių paslaugų tinklą, skatindamos vyriausybės veiksmų skaidrumą ir keldamos visuomenės sąmoningumo lygį.

Pastaruoju metu pastebima tendencija, kada nevyriausybines organizacijos siekia aktyviai dalyvauti viešojo administravimo veikloje, o iš valdžios institucijų nevalstybinės organizacijos yra pajėgios perimti daugelio viešojo valdymo funkcijų (socialinės apsaugos, sporto, kultūros, švietimo, nusikaltimų prevencijos ir kt.) vykdymą.

Nevyriausybinės organizacijos kartu su valstybės ir savivaldos institucijomis prisideda prie viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvumo augimo bei asmeninės iniciatyvos ir atsakomybės stiprinimo. Pastaruoju metu vis labiau pripažįstama, kad palyginus su vyriausybinėmis struktūromis, nevyriausybinės organizacijos yra geriau pritaikytos atskiriems visuomenės interesams bei poreikiams tenkinti. Jos yra imlesnės naujovėms, energingesnės, dažnai geriau išmano savo srities problemas, todėl joms spręsti reikia mažiau bendruomenės sąnaudų.

Šiame kursiniame darbe yra apžvelgiami nevyriausybinėms organizacijoms būdingi požymiai, atliekamos pagrindinės funkcijos ir tikslai. Aptariamos konstitucinės nuostatos dėl nepelno organizacijų, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo visuomenėje ir privatus jų finansavimas. Kursiniame darbe apibrėžiamas valdžios ir nevyriausybinių organizacijų santykis. Taip pat aptariamas labdaros ir paramos reglamentavimas, kadangi nevyriausybinių organizacijų veikla dažnai susideda iš labdaros ir paramos teikimo skurstantiems žmonėms.

Reikia pažymėti, kad nevyriausybinės organizacijos susiduria su jų teisinio statuso apibrėžimo klausimu, nėra sistemingumo, įstatymiškai reglamentuojant NVO veiklos sritis, tikslus ir kompetenciją valstybinio valdymo srityje. Įvairūs apribojimai ir draudimai trukdo šioms organizacijoms efektyviai vykdyti savo veiklą. Susiduriama ir su vykdomosios valdžios institucijų, ir su visuomenės priešiškumu. Dar silpni NVO ir valstybės valdžios bei valdymo institucijų ryšiai. Todėl svarbu apibrėžti, kokį vaidmenį vaidina nevyriausybinės organizacijos šiandieninėje visuomenėje, teikdamos viešąsias paslaugas bei spręsdamos neigiamų socialinių reiškinių problemas, ypač akcentuojant jų veiklos teisines galimybes ir praktinį įgyvendinimą.

Darbo tikslas – išsiaiškinti, kas yra NVO, apibūdinti nevyriausybinių organizacijų veiklą Lietuvoje bei Lietuvos Respublikos konstitucijos nuostatas, apibrėžti valdžios ir nevyriausybinių organizacijų santykį.

1. Nevyriausybinių organizacijų samprata

Terminas nevyriausybinės organizacijos šiandien labai populiarus. Nors dėl paties termino kyla labai daug diskusijų.

Terminas Nevyriausybinė organizacija kilo iš anglų kalbos termino Non governmental organizacion. Governmental reiškia ne tik vyriausybę kaip ministrų kabinetą, bet ir valstybinę valdžia apskritai. Aiškinantis šio termino reikšmę paaiškėja, kad šis terminas apibrėžia ne visas organizacijas, kurias sukūrė ne viešosios valdžios institucijos, o tik jų dalį. Į nevyriausybinių organizacijų sampratą nepatenka privataus verslo subjektai – įmonės. Nors vertinant kalbiniu požiūriu jos turėtų į tą sąvoką patekti.

Į sąvoką Nevyriausybinė organizacija nepatenka ne tik valstybinės institucijos, bet ir politinės partijos, profesinės sąjungos, įmonės bei religinės bendruomenės. Vartojant žodį nevyriausybinė, norima pasakyt, kad tai nepolitinė, ne pelno, ir ne religinė organizacija. Nors vieningo sutarimo šiuo klausimu
vis gi nėra. Vyrauja ir kita nuomonė, kad profesinės sąjungos ir religinės bendruomenės vis dėlto yra nevyriausybinės organizacijos.

Dabartiniu metu plačiai vartojamas ir trečiojo sektoriaus terminas. Pirmasis sektorius – valdžia, savivalda bei jų institucijos, antrasis – privataus verslo subjektai, o trečiasis – nevyriausybinės organizacijos.

Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje apibūdinamos ir dar vienu terminu – ne pelno organizacija. Teigiamas šio apibūdinimo bruožas, kad jis nurodo ne organizacijos veiklos kryptingumą, o tik aiškiai apibrėžiamus veiksmus. Plačiąja prasme ne pelno organizacijos – tai visos organizacijos, kurios nesiekia pelno ir neduoda kapitalo grąžos jų savininkams, siaurąja prasme – tai tik tos organizacijos, kurias reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintas šių organizacijų ne pelno statusas. Ne pelno organizacijų termino šalininkas R. Šimašius pasisako, kad „teigiamas šio termino bruožas yra toks, kad jis visiškai neaiškina organizacijos veiklos kryptingumo, o pažymi tik aiškiai apibrėžiamus veiksnius – pelno naudojimą“ [Šimašius R. Ne pelno organizacijos: reglamentavimas Lietuvoje ir Vakarų patirtis. Vilnius: NVO informacijos ir paramos centras, 1999. P. 9]

Plačiausiai dabar naudojami du terminai- nevyriausybinė organizacija ir ne pelno organizacija. Šie du terminai tam tikra dalimi apima vienas kitą, nes visos ne pelno organizacijos, be abejo išskyrus valstybines, gali būti vadinamos nevyriausybinėmis, o visos nevyriausybinės organizacijos, išskyrus tas, kurios gali skirstyti pelną, – ne pelno.

Schematiškas terminų ne pelno ir nevyriausybinis sąveikos su trimis sektoriais vaizdas:

1 pav. Terminų „ne pelno“ ir „nevyriausybinis“ sąveika

Taigi, šie terminai nelabai gali būti keičiami vienas kitu ar vartojami kaip sinonimai, jie atspindi tik pagrindinius trečiojo sektoriaus principus, bet nė vienas jų neatspindi jų visumos.

Diskutuojama, ar dera nevyriausybinėmis organizacijomis vadinti kitas ne pelno organizacijas – profesines sąjungas, religines bendruomenes, butų ar sodų savininkų bendrijas ir pan. Politinės partijos ir organizacijos- tikrai nėra NVO.

Lietuvoje veikiantis Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (NIPC) nevyriausybinėmis organizacijomis siūlo vadinti visuomenei naudingą veiklą atliekančias, pelno nesiekiančias, nuo valdžios, politinių partijų ir bažnytinės hierarchijos nepriklausomas ir savanoriškas organizacijas. NVO- tai “laisva piliečių valia įkurta formali ar neformali organizacija, kuri tarnauja visuomenės organizacijos grupių labui, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme” [Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras. Praktikos vadovas Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, 1999m., 3 p.].

Šiame kursiniame darbe sutartiniu nevyriausybinių organizacijų (NVO) terminu vadinsime ir visas veikiančias pelno nesiekiančias ir tiesiogiai valstybės nekontroliuojamas organizacijas, nebūtinai aiškiai formalizuotas, nebūtinai vykdančias nuolatinę ir tęstinę veiklą, įvairiomis formomis išreiškiančias ir ginančias įvairius interesus. Į tokią sampratą telpa ir visuomeninės organizacijos, ir profesinės asociacijos, ir viešosios įstaigos, ir profsąjungos, ir labdaros bei paramos fondai, ir neformalūs klubai, sambūriai, laikinos grupės, virtualios bendruomenės, socialiniai judėjimai.

Nevyriausybinių organizacijų pagrindinis požymis, siekiant jas atpažinti socialinėje sistemoje bei atskirti nuo kitų įstaigų ir organizacijų yra tas, kad jos įkurtos ne valdžios iniciatyva. Nevyriausybinė organizacija – laisva piliečių valia įkurta demokratinė organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ar tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme. Apie ne pelno organizacijas Lietuvos Respublikos (kaip ir kitų valstybių) Konstitucijoje kalbama per žmogaus teisių užtikrinimo prizmę. Teisė laisvai jungtis ar nesijungti į asociacijas laikoma viena iš svarbiausių žmogaus teisių, todėl ji įtvirtinta praktiškai kiekvienos demokratinės valstybės konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnis taip pat nustato šią esminę kiekvieno žmogaus teisę [Lietuvos Respublikos Konstitucija Žin., 1992, Nr. 33-1014]

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje kviečiama kurti „atvirą, teisinę, pilietinę visuomenę“. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų veikla skirta visuomenės labui, jos stengiasi didinti visuomenės sąmoningumą ir neabejingumą svarbioms problemoms. Taigi, NVO mažina visuomenės susipriešinimą bei didina socialinę integraciją. Nemažą indėlį NVO gali įnešti informuodamos visuomenę, formuodamos socialinių paslaugų tinklą, skatindamos vyriausybės veiksmų skaidrumą ir keldamos visuomenės sąmoningumo lygį.

Nevyriausybinėmis organizacijomis būdingi šie požymiai:

 juridinis asmuo;

 prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų;

 nepelno paskirstymo principas (gautas pelnas nėra paskirstomas tarp steigėjų, darbuotojų ar narių, o investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą);

 savivalda;

 savanoriškumas (laisvas narių įstojimas ir išėjimas);

 tarnavimas visuomenės labui.

Nevyriausybinės organizacijos yra apibrėžiamos tokiais parametrais – jos yra
įkurtos laisva valia, nepriklausomai nuo valdžios; jos yra ne pelno – tai yra, gauto pelno neskirsto tarp steigėjų ar narių, o panaudoja organizacijos tikslams siekti; jos yra savanoriškos – t.y., remiasi savanoriška naryste, savanorišku darbu ir savanoriškai duodama parama; jos turi savivaldą ir tarnauja ne siauros asmenų grupės, o visuomenės interesams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1487 žodžiai iš 4758 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.