Nyderlandų revoliucijaPirmoji buržuazinė revoliucija 1566–1579 m. įvyko Nyderlanduose. Kodėl būtent čia? XVI a. Nyderlandai ūkiniu atžvilgiu buvo labiausiai išsivysčiusi Europos valstybė. Joje ryškiausiai matėsi kapitalistinių santykių formavimasis (ypač šiaurinėje dalyje). Prie išsivystymo prisidėjo tai, kad po geografinių atradimų Nyderlandai atsidūrė prie pagrindinių prekybos kelių. Antverpenas tapo pasaulinės prekybos uostu.
Nyderlanduose vystėsi tokios pažangios pramonės šakos, kaip tekstlė, metalurgija, laivų statyba, ginklakalyba. Netgi didžioji dalis žemės (apie 75%) Nyderlandų Šiaurėje priklausė buržuazijai, kuri ją supirkinėdavo iš nusigyvenusių valstiečių ir feodalų. Šiose žemėse būdavo kuriami pavyzdiniai ūkiai su samdomąja darbo jėga.
Pietų Nyderlandai vystėsi daugiau senuoju keliu. Čia pagrindinį vaidmenį dar vaidino žemvaldžiai. Tolimesnį ūkio vystymąsi stabdė ne tik feodaliniai santykiai, bet ir tai, kad Nyderlandai buvo atsilikusios feodalinės Ispanijos kolonija. Ispanija, siekdama pasipelnyti iš turtingų Nyderlandų, buržuaziją apkrovė milžiniškais mokesčiais. Darėsi nenaudinga ką nors turėti ir ką nors veikti. Masiškai užsidarinėjo manufaktūros, prekybos kontoros. Nyderlanduose kilo visuotinis nepasitenkinimas tokiu Ispanijos plėšikavimu, tačiau įvykių raidą paspartino prasidėjusi Europoje reformacija.
Nyderlanduose išplito kalvinizmas. Ispanija, būdama aršiu katalikišku kraštu, pradėjo žiaurų susidorojimą su protestantais. Susidorojimas būdavo vykdomas itin žiauriai, inkvizicija gavo didžiules teises. Tai sukėlė tokį pasipiktinimą, kad 1566 m. kilo vadinamasis šv. paveikslų maištas: žmonės veržėsi į katalikų bažnyčias, niokojo jas, plėšė šventus paveikslus…