Objektyvumas
5 (100%) 1 vote

Objektyvumas

Turinys:

1. Objektyvumo samprata;

2. Everette E.Dennis objektyvumo aiškinimas;

3. David Randall objektyvumo aiškinimas;

4. Objektyvumas JAV ir dabar;

5. Išvados;

6. Literatūros sąrašas;

Objektyvumas (lot. Objectivus – susijęs su daiktu), nešališkumas, vienas iš žurnalistinės veiklos principų, kurio esmę sudaro siekimas išreikšti tiesą, parodyti tikrovę be išankstinio nusistatymo, nepriklausomai nuo rašančiojo interesų ir simpatijų. Pažindamas ir atspindėdamas tikrovę, žurnalistas negali visiškai išvengti subjektyvumo, tačiau turi stengtis išlikti neutraliu, nepalaikyti kurios nors pusės. Norint parašyti ar pasakyti apie ką nors objektyviai, dera pateikti kelis požiūrius, kelias nuomones apie tą patį dalyką, leisti pačiam skaitytojui ar klausytojui pasirinkti. Objektyvus žurnalistas išdėsto konkrečius, patikrintus faktus, praneša apie tai, kas vyksta, palieka ribą tarp objektyvios tikrovės ir subjektyvios nuomonės, tarp tikro įvykio ir jo komentaro.

Žurnalistikos enciklopedija. V., 1997 – p. 364Tokį objektyvumo apibrėžimą pateikia „Žurnalistikos enciklopedija“. Objektyvumą dar kitaip galime pavadinti nešališkumu. Rodos, kad perskaičius ir klausimų jokių neturėtų kilti, tačiau kad ir kaip aiškiai būtų apibrėžta objektyvumo sąvoka, žurnalistinėje visuomenėje nuolat kalbama apie šį reiškinį, o daugelis publikacijų apibūdinamos kaip šališkos ar subjektyvios. Tad kodėl objektyvumas tebėra ginčytina sąvoka?

„Pokalbių apie žurnalistiką“ autoriai sako, kad JAV objektyvumas yra svarbiausias žurnalistinės veikos principas, kuris dažnai asocijuojamas su „apverstos piramidės“ principu (naujienos pateikiamos mažėjimo tvarka). Tačiau knygos autoriai nesutaria, ar objektyvumas yra įmanomas, ar ne. John C.Merrill teigia, kad žurnalistinis objektyvumas yra neįmanomas. Pasak jo „visų reporterių objektyvumą riboja kalbos išraiškos silpnumas, be to, jų darbą sąlygoja patirtis, fizinė būklė, išsilavinimas ir daugelis kitų faktorių. Reporteris nepradeda savo darbo būdamas tuščias kaip popieriaus lapas, ant jo „nugula“ tikrovės įvykiai. Galbūt rašydamas jis nori atsikratyti išankstinių nuostatų, išlaikyti pusiausvyrą, rašyti išsamiai ir sąžiningai, tačiau tai paprasčiausiai neįmanoma.“ Tačiau daktaras Andrius Vaišnys knygoje „Profesionalioji žurnalistika. Įvadas“ sako, kad intuicija, patirtis tarnauja objektyvios informacijos organizavimui. Subjektyvu tėra tik tai, kokius žmones pasirenkame (jei turime tokią galimybę) informacijos šaltiniais, kaip išdėstome pastraipas, kad publikacija sukeltų norimą efektą, kokiu loginiu ryšiu sujungiame pastraipas.

Kitas „Pokalbių apie žurnalistiką“ autorius Everette E.Dennis sako, kad objektyvumas žurnalistikoje yra įmanomas. Pasako jo, objektyvumas tėra „informacijos pateikimo metodas ir stilius“. Objektyvumas turi tris pagrindines savybes

1. Atskirti faktus ir nuomones.

2. Pateikti emociškai neutralų aprašymą.

3. Siekti teisingumo ir pusiausvyros, suteikti galimybę pasisakyti abiem pusėms, kad auditorija susidarytų išsamų vaizdą.

Visgi, kad ir kaip paprastai skambėtų objektyvumo sąvoka, kad ir kaip paprasta atrodytų laikytis šios nuostatos, tačiau lietuviška (ir ne tik) spauda kenčia nuo šališkumo, nuo faktų išskyrimo iš konteksto, paslėptos reklamos, stengimosi suformuoti nuomonę, emocingų publikacijų. Būtent taip pasireiškia objektyvumo trūkumas.

Lietuvoje nėra kokybinės spaudos (quality press). Tačiau užsienyje būtent šioje spaudoje nerasime jokių subjektyvių, šališkų publikacijų. Tai nurodo ir šios spaudos pavadinimas – kokybinė. Rimčiausias lietuvių kandidatas tapti pirmuoju kokybinės spaudos atstovu Lietuvoje – „Lietuvos Rytas“.

Mažiausiai objektyvumo rasime vadinamoje bulvarinėje arba geltonojoje spaudoje (yellow press). Šioje spaudoje įmanoma viskas, čia dažniausiai niekas nesilaiko žurnalistinės ir apskritai etikos. Keista, bet net ir tokia spauda nesulaukia daugybės šaukimų į teismą, nes bulvarinę spaudą į teismą paduoti galima tik už konkretų teiginį. Lietuviškasis bulvarinės spaudos variantas – „Vakaro žinios“ ir „Ekstra žinios“.

Everette E.Dennis siūlo tris būdus, kaip siekti objektyvumo:

1. Strateginis planas rengiant reportažą;

2. sisteminis priemonių naudojimas informacijai rinkti ir apdoroti;

3. aiškios medžiagos pateikimo formos.

Strateginis planas, pasak Everette E.Dennis, reikalingas, nes naujienų rinkimas ir rengimas gali būti grindžiamas racionaliai. Štai tokį strateginį planą siūlo rašytojas Ronald Buel:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 655 žodžiai iš 1297 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.