Obligacijos įsigijimas ir pardavimas
Turinys:
Įvadas 3
Obligacijų išleidimas akcinėse bendrovėse Įstatyme 3
Bendrovių obligacijos 5
Obligacijų rūšys 5
Euroobligacijos 6
Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai 6
VP apyvarta 7
Pirminė VP apyvarta 7
Pirminės viešosios VP apyvartos ypatybės 7
Tarpininko vykdoma pirminė viešoji VP apyvarta 8
Antrinė VP apyvarta 8
VP viešosios apyvartos tarpininkai 8
Viešosios apyvartos tarpininko pasirinkimo kriterijai 8
Tarpininkavimas platinant vertybinius popierius 8
Tarpininkų sindikatų struktūra ir tikslai 9
IŠVADOS 10
LITERATŪRA: 11
Įvadas
Obligacija – serijomis leidžiamas vertybiniai popieriai , teikiantis jo savininkui pajamas dažniausiai obligacijos galiojimo metu periodiškai mokamų palūkanų forma, taip pat suteikiantis ir kitas kreditoriaus teises, nurodomas obligacijoje. Pasibaigus terminui skolininkas turi grąžinti kreditą, išpirkdamas obligaciją už joje nurodyta nominaliąją vertę. Paprastai obligacijos – vidutinialaikiai (1-10 metų) arba ilgalaikiai (dažniausiai 10-20 metų) vertybiniai popieriai.
Akcinės bendrovės gali leisti ir ilgalaikio termino viešosios apyvartos vertybinius popierius – obligacijas. Tačiau daugelyje valstybių reikalavimai AB, norinčių leisti obligacijas, dydžiui, būklei ir viešumui yra griežtesni negu kitoms AB. UAB obligacijų emituoti negali, nes šios bendrovės yra nepakankamai viešos.
Obligacijų laikytojai, kaip ir kiti AB kreditoriai, neturi sprendžiamojo balso valdant AB, tačiau jų investicijos apsuagotos geriau negu akcininkų.
Kadangi obligacijoms mokamos palūkanos įskaitomos į AB savikainą (taigi jos turi pirmenybę prieš visų rūšių akcijų dividendus, mokamus iš pelno), AB, pritraukdamos kapitalo santykinai daugiau obligacijomis, o ne akcijomis, moka mažesnį pelno mokestį. Tačiau tokia AB yra labiau prasiskolinusi ir todėl – rizikingesnė. Įstatymai saugantys obligacijų laikytojų interesus, draudžia AB leisti obligacijas, kurių bendra nominali vertė būtų didesnė už įstatinį kapitalą ir patikimos įmonės, banko ar valstybės bendrovei teikiamas garantijas.
Obligacijų emisija oficialiai griežtai kontroliuojama. Tai sudėtinga procedūra, nors moderniose finansų rinkose patyrę finansų tarpininkai sugeba išplatinti dideles žinomų bendrovių obligacijų emisijas labai greitai.
Nors obligacijų emisijai reikia didelio bendrovės viešumo ir nemažų sąnaudų, leisdama šios vertybinius popierius AB gali sukoncentruoti žymiai didesnį ilgalaikį kapitalą, negu galėtų gauti bankuose tradicinių kreditų forma. Tokių lėšų bankai suteikti negali, nes įstatymai , ribodami bankų riziką, riboja kreditų, kuriuos bankas gali suteikti vienam skolininkui, apimtis.
Obligacijos pagal kreditoriams mokamų pajamų formas gali būti: 1)Fiksuotosios palūkanų normos obligacijos pagal kurias emitentas įsipareigoja mokėti fiksuotąsias palūkanas kaip tam tikrą obligacijų nominalo procentą. 2)Kintamosios palūkanos normos obligacijos pagal kurias emitentas įsipareigoja mokėti palūkanas, apsklaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jos būna mokamos. Paprastai fiksuotųjų arba kintamųjų normų palūkanos mokamos 1-2 kartus per metus. 3)Pelno obligacijos leidžia pretenduoti į dalį AB pelno, jeigu toks būna. Dažniausiai palūkanos iš AB savikainos už tokias obligacijas nemokamos. Investuojant į šes obligacijas rizika negauti pajamų panaši į akcininkų rizika.4)Neatkarpinės obligacijos neteikia akivaizdžių periodiškų palūkanų, tačiau iki jų išpirkimo termino jos parduodamos kaip vekseliai- diskontuojant nominalą.
Obligacijų išleidimas akcinėse bendrovėse Įstatyme
55 straipsnis. Obligacijos
1. Bendrovės obligacijos yra terminuotos skolos vertybinis popierius, pagal kurį bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai. Šie įsipareigojimai turi būti nurodyti sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje.
2. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime išleisti obligacijas ir obligacijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodyta obligacijos nominali vertė, metinių palūkanų dydis, fiksuota obligacijos išpirkimo data, nuo kurios obligacijos savininkas įgyja teisę gauti iš bendrovės pinigų suma, kuria sudaro obligacijos nominali vertė ir metinės palūkanos.
3. Tos pačios emisijos obligacijos jų savininkams suteikia vienodas teises.
4. Sprendimą išleisti obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma. Įstatuose gali būti numatyta, kad sprendimą išleisti obligacijos priima valdyba (jei valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas). Sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas šio Įstatymo 56 straipsnyje (Konvertuojamosios obligacijos) nustatyta tvarka.
5. Obligacijų savininkas turi tokias pat teises kaip ir kiti bendrovės kreditoriai.
6. AB prieš išleisdama viešai platinamas obligacijas turi sudaryti sutartį su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (apie tai pažymima obligacijų prospekte). Šia sutartimi vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas įsipareigoja ginti tam tikros emisijos obligacijų
savininkų interesus santykiuose su akcine bendrove, o akcinė bendrovė įsipareigoja jam už tai atlyginti. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas privalo taip ginti obligacijų savininkų teises ir teisėtus interesus,kaip jis gintų savo teises ir teisėtus interesus, būdamas visų šios emisijos obligacijų savininkas. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės.
7. Daugiau kaip ½ vienos konkrečios emisijos obligacijų turintys obligacijų savininkai turi teisę:
a) nušalinti jų interesus ginantį VP viešosios apyvartos tarpininką ir reikalauti, kad AB sudarytų sutartį su jų siūlomu viešosios apyvartos tarpininku;
b) nurodyti jų interesus ginančiam VP viešosios apyvartos tarpininkui, kad AB padarytas pažeidimas, susijęs su viešai platinama konkrečia obligacijų emisija, yra neesminis it todėl nereikia tam tikrų veiksmų jų interesams ginti (ši nuostata netaikoma AB padarytiems pažeidimams, susijusiems su obligacijų išpirkimu ir palūkanų mokėjimu.)
8. tais atvejais, kai AB išleidžiamos obligacijos yra užtikrintos turto įkeitimu, įkaito turėtojo teisės visų obligacijų savininkų naudai įgyvendina vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas. Tretieji asmenys obligacijų savininkui tiesiogiai ar per VP viešosios apyvartos tarpininką gali laiduoti ar garantuoti už AB prievolių, atsirandančių dėl obligacijos išleidimo, įvykdymą. Šių prievolių ar jų dalies neįvykdžius, gautas iš trečiųjų asmenų lėšas VP viešosios apyvartos tarpininkas privalo perduoti obligacijų savininkams.
9. Jeigu obligacijos savininkas ar jo VP sąskaitas tvarkantis VP viešosios apyvartos tarpininkas per 3 metus nuo obligacijų pasirašymo sutartyje nurodytos obligacijų išpirkimo datos nepateikia reikalavimo išpirkti obligacijas, obligacijos savininkas praranda šio reikalavimo teisę.
10. Obligacijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašais jų savininkų asmeninėse VP sąskaitose. Obligacijų ir jų apyvartos apskaitai taikomi nematerialioms akcijoms nustatyti reikalavimai.
11. UAB draudžiama obligacijas platinti viešai.
56 straipsnis. Konvertuojamos obligacijos
1. Bendrovės gali išleisti konvertuojamąsias obligacija, kurios, pasibaigus jų išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į šios bendrovės akcijas.
2. Sprendimą išleisti Konvertuojamąsias obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Kai bendrovėje yra skirtingų klasių akcijų, sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas priimamas jeigu jam balsuodami atskirai pritaria kiekvienos klasės akcininkai. Jei sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas nurodoma , kad išleidžiamos konvertuojamosios obligacijos gali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas, šiam sprendimui priimti būtinas ir nesuteikiančių balsavimo teisės privilegijuotųjų akcininkų savininkų sutikimas, priimtas balsuojant atskirai šių akcijų savininkams.
3. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas yra kartu ir sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias gali būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, nominalių verčių sumai.
4. Sprendime išleisti konvertuojamąsias obligacijas iš šių obligacijų pasirašymo sutartyje, be kita ko , turi būti nurodyta:
a) konvertuojamų obligacijų nominali vertė, jų suteikiamos teisės;
b) akcijų, į kurias keičiamos konvertuojamos obligacijos, klasė, skaičius,nominali vertė ir suteikiamos teisės;
c) santykis, kuriuo konvertuojamos obligacijos keičiamos į akcijas. Šis santykis turi būti toks, kad konvertuojamų obligacijų emisijos kaina būtų nemažesnė už akcijų, į kurias jos keičiamos, nominalia vertę.
d) laikotarpis, per kurį konvertuojamosios obligacijos keičiamos į akcijas;
e) palūkanos ir jų mokėjimo tvarka;
f) obligacijų išpirkimo data;
5. Bendrovė, kurios įstatinis kapitalas nevisiškai apmokėtas, neturi teisės leisti konvertuojamųjų obligacijų.
6. Pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konvertuojamųjų obligacijų, gali bendrovės akcininkai proporcingai nominaliai vertei akcijų kurios jiems nuosavybes teise priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas dieną, išskyrus šio Įstaymo 57 straipsnyje (bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų įsigijimas pasinaudojant pirmumo teise) nustatytas išimtis
7. Dokumentas, patvirtinantis sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Bendrovių obligacijos
Bendrovių obligacijos – tai įmonių išleisti skolos vertybiniai popieriai, už kurių išpirkimą įmonės atsako visu savo turtu. Šie vertybiniai popieriai išleidžiami iki 30 metų laikotarpiui, rekomenduojama minimali investicijų suma – 10 000 Lt. Antrinėje rinkoje galima įsigyti Lietuvos ir užsienio įmonių skolos vertybinių popierių.