Oda ir jos prieziūra
4 (80%) 2 votes

Oda ir jos prieziūra

Odos sandara

Oda-ne tik mūsų kūno danga,ji atlieka daug kitų sudėtingų funkcijų:saugo organizmą nuo išorės poveikio, pažeidimo,padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir vandens kiekį organizme, šalina medžiagų apykaitos atliekas.Oda mus saugo nuo neigiamo aplinkos poveikio-nuo perkaitimo ir atšalimo, radioaktyvių saulės spindulių,vandens ir įvairių cheminių medžiagų, kurios tam tikromis aplinkybėmis supa mūsų kūną.Oda pakankamai tvirta, tačiau ji ir minkšta, ir elastinga.

Oda susideda iš dviejų sluoksnių:paviršinio-epidermio ir giliojo-tikrosios odos.Odoje yra tam tikrų darinių (plaukų, nagų, prakaito ir riebalinių liaukų).Epidermis-tai daugiasluoksnis plokščias epitelis iš kelių eilių ląstelių.Jo pamatinio sluoksnio ląstelės geba daugintis, po pasidalijimo jos slenka link paviršinių sluoksnių (vidutiniškai jos pasiekia paviršinį epidermio sluoksnį per 3-4 savaites).Epidermio paviršinis sluoksnis vadinamas raginiu, jo ląstelės plokščios,ragėja pleiskanoja ir nukrinta.Raginio sluoksnio ląstelių citoplazmoje gausu baltyminio komplekso-keratino.Delnų ir padų raginis sluoksnis ypač storos, tuo tarpu kitų kūno vietų-daug plonesnis.Epidermyje apstu pigmentinių ląstelių (melanocitų)ir pigmentų granulių (nuo jų kiekio priklauso odos spalva), o taip pat ir imuninių ląstelių-makrofagų, todėl oda saugo mus nuo bakterijų ir virusų.

Po epidermiu yra tikroji oda (derma), susidedanti iš paviršinio-spenelinio ir gilesnio-tinklelinio sluoksnių.Spenelinis

sluoksnis banguotas, jo iškilumai ir įdubos atitinka epidermio bangeles.Tikrosios odos speneliai nevienodai giliai įsiterpia į epidermį.Ten, kur mechaninis odos poveikis didesnis-speneliai didesni (paduose ir delnuose nuo jų priklauso savitas kiekvieno žmogaus odos linijų piešinys, matomas pirštų atspauduose).Tinkleliniame sluoksnyje yra tankus kolageninių ir elastinių skaidulų tinklas.Skaidulų kryptis lemia odos linijų ir raukšlių kryptį.Tikroje odoje yra riebalų ir prakaito liaukų, plaukų, susidedančių iš šaknies ir stiebo, kraujagyslių ir nervų, plaukuotose vietose-dar ir lygiųjų plaukus šiaušiančių raumenų.Nervų galūnėlės įsiterpia ir į epidermį, bet kraujagyslės išsiraizgo tik tikrojoje odoje.Plaukai išlenda virš odos, liaukų latakėliai atsiveria epidermio paviršiuje.

Prakaito liaukos yra dvejopos:ekrininės ir apokritinės.Ekrininės-tai vamzdinės liaukos, kurių sekrecinės dalys susiraičiusios giliai tikrojoje odoje ar poodyje, jos atsiveria epidermyje į prakaito porą.Šios visoje odoje išplitusios liaukos svarbios šilumos reguliacijai.Jų veikla priklauso nuo aplinkos sąlygų ir nervų sistemos būklės (jas inervuoja vegetacinė nervų sistema).Nervinės įtampos metu ar padidėjus aplinkos temperatūrai,prakaito išskiriama dažniausiai gerokai daugiau.

Skalpo sandara

Apokrininės prakaito liaukos yra didesnės už ekrinines, šakotos, jų latakai atsiveria į plauko šaknį.Šios liaukos išsidėsčiusios tik tam tikrose kūno vietose:pažastyse ,krūties spenelyje, lyties organų srityje, apie išangę.Jos pradeda funkcionuoti tik lytinio brendimo metu, išskiria klampaus sekreto ir tam tikro kvapo medžiagų, pasižyminčių lytiniais skirtumais.

Riebalų liaukų yra visoje kūno odoje, tačiau daugiausia jų-plaukuotoje galvos, veido, nugaros ir krūtinės srityje.Jų ištekamieji latakėliai atsiveria į plaukų maišelius (burnos kampučiuose, krūties spenelyje, lyties organų srityje jos atsiveria epidermio paviršiuje).Riebalų liauka daugiasluoksniu plokščiu epiteliu išklotu latakėliu išskiria sekreto-odos riebalų (sebum).Jie sutepa plaukus,minkština odą.Riebalų liaukų veiklą įtakoja ir lytiniai hormonai.

Epidermyje ir tikroje odoje gausu nervinių galūnėlių-lietimo ir spaudimo, šilumos ir šalčio, niežulio ir skausmo receptorių, kurie svarbūs apsauginėms reakcijoms.

Plaukai ir nagai-tai suragėję epidermio dariniai.Nago plokštelė susideda iš žvynelių,kuriuose gausu keratino,ji nekraujuoja, nes neturi nei nervų skaidulų.Nago kūnas-tai plokštelės dalis, kurios neužkloja oda.Vienas nago kraštas laisvas, o kitas (nago šaknis) įsiterpia į odos raukšlę, vadinamą nago guoliu ir nugrimzta į tikrąją odą.Nagas auga, dauginantis guolio ląstelėms.Labiausiai nago paviršiuje esančios ir artėjančios link nago paviršiuje esančios ir artėjančios link nago

Laisvojo krašto ląstelės suragėja, užsipildo keratinu.Kai pažeidžiamos nago guolis,nago augimas sutrinka, jis gali nukristi.

Nago formą lemia genetiniai faktoriai.Sveikas nago kūnas rausvas,nes po juo yra kraujagyslių.Greta nago šaknies yra maitinis pusmėnulis (lanula), pro kurį nepersišviečia giliau esantis kapiliarų tinklas (čia nago plokštelė storesnė ir nevisiškai

suragėjusi).Odos raukšlelė,užslenkanti ant nago plokštelės,vadinama antnagiu.

Plaukai dengia beveik visą kūną,išskyrus delnus ir padus.Skiriami švelnūs, ploni, trumpi kūno dangos gyvaplaukiai

ir storesni, ilgesni, labiau pigmentuoti tam tikrų kūno vietų plaukai-skalpo(jų esti apie 120 000), ant akių, pažastų, lyties organų, vyrų-dar ir barzdos, kartais krūtinės bei nugaros.Gyvaplaukių gausa ir kitų vietų
plaukuotumas priklauso

nuo lyties, rasės, paveldėtų veiksnių.

Plaukas turi laisvą stiebą ir odoje esančią šaknį.Plauko stiebas

Susideda iš suragėjusio epidermio ląstelių, kuriuose yra keratino.

Plokščios epidermio ląstelės lyg čerpės užkloja viena kitą.Stiebo viduje yra šerdis, čia tarp suragėjusių ląstelių yra oro tarpelių (gyvaplaukiai šerdies neturi).Šerdį supa žievė,kurioje yra pigmento granulių.Melanino kiekis lemia plauko spalvą (pigmentas būna juodas,rudas,geltonas).Plaukai žyla dėl to, kad senstant trinka pigmento gamyba, tarp ląstelių daugėja oro tarpelių.

Plauko šaknis yra plauko maišelyje, kuris yra įsiterpęs į odą.Į šį maišelį atsiveria riebalų liaukos, čia tvirtinasi ir plauko šiaušiamieji raumenys.Jeigu šalta arba žmogus susijaudina, išsigąsta, šie raumenukai susitraukia ir pašiaušia plaukelius,oda tampa panaši į ,,žąsies odą’’.Šaknis baigiasi stormeniu-svogūnėliu (čia gausu kraujagyslių ir nervų).Kai svogūnėlio ląstelės dalijasi,plaukas auga.Pažeidus plauko šaknį,

Toje vietoje plaukas gali daugiau nebeataugti.

Plaukai auga cikliškai.Paūgėjas plaukas po tam tikro laiko pereina į ramybės būvį,kurio metu plaukai iškrenta (plauko stormuo atsiskiria, netenka spalvos ir pasislenka aukštyn, sudarydamas vadinamąją plauko kolbą;apačioje besiformuo- jantis naujas plauko svogūnėlis išstumia senąjį plauką).Papra-stai 10-15proc.plaukų visada yra ramybės būvyje.Trinkdami galvą galime pastebėti išslinkusių plaukų, kurių vienas galas panašus į kolbą ar kuoką.Plauko svogūnėlio ląstelės dauginasi labai greitai.Galvos plaukai per mėnesį vidutiniškai paauga apie 1,25cm.

Plaukų forma priklauso nuo jo stiebo skerspjūvio:tiesių plaukų stiebo skerspjūvis apvalus, banguojančių, garbanotų plaukų-ovalo,susiraičiusių ir tankių plaukų-dažniausiai elipsės arba inksto pavidalo.Plaukų tankis ir forma priklauso nuo paveldėtų veiksnių,rasės.Indėnų,eskimų,daugelio europiečių plaukai tiesūs,negroidų-garbanoti.Plaukai dažniausiai slenka įvairių ligų metu,o taip pat senstant.Vyrai linkę labiau plikti nei moterys (tai lemia skirtingų hormonų veikla).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1133 žodžiai iš 3638 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.