Odos ligos
5 (100%) 1 vote

Odos ligos

1121

Turinys:

Atopinis dermatitas …………………………………………………………………………………………2

Žvynelinė/Psoriazė …………………………………………………………………..4

Spuogai (Acne) ……………………………………………………………………….6

Celiulitas ……………………………………………………………………………………………………….8

Paprastoji pūslelinė ……………………………………………………………………………………….10

Egzema ………………………………………………………………………………………………………..11

Literatūra ……………………………………………………………………………13

Odos ligos šiandieninėje visuomenėje yra gana dažnas reiškinys, jų atsiradimui didelę įtaką turi netik paveldimumas ar silpnas imunitetas, bet ir netinkamas gyvenimo būdas. Todėl šiame referate toliau bus pateiktos dažniausiai sutinkamos odos ligos, jų atsiradimo priežastys, gydimo principai bei jų profilaktika.

Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas (susijęs su įgimta alergija odos uždegimas) –tai lėtinė odos liga, pasireiškianti uždegimu, niežėjimu ir atsirandančiais išbėrimais. Paskutiniais dešimtmečiais visame pasaulyje sergamumas atopiniu dermatitu padidėjo kelis kartus. Tai siejama su aplinkos užterštumo didėjimu, chemijos pramonės vystymusi ir didėjančiu jos produktų naudojimu buityje, mitybos įpročių kitimu. Lietuvoje šia liga serga 9-17% vaikų.

Ligos priežastys

Didelę reikšmę turi paveldimumas. Nustatyta, kad paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu). Apskaičiuota, jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika išauga iki 80 % Tačiau, jei šeimoje ir nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, 10-15 % išlieka tikimybė, kad vaikas gali sirgti alergine liga.

Atopinį dermatitą gali sukelti įvairūs veiksniai. Kūdikiams ir mažiems vaikams labai svarbūs maisto alergenai. Dažniausiai alergizuoja karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, kviečiai, žuvis, soja. Atopinį dermatitą gali paūminti ore esantys alergenai: kontaktas su namų aplinkos alergenais (namų dulkių erkės, pelėsis, naminiai gyvūnai) bei išoriniais aplinkos alergenais (žiedadulkėmis, sezoninių grybelių sporomis). Odos uždegimą didina įvairūs cheminiai ir fiziniai dirgikliai: skalbimo priemonės, muilas, vilnoniai, sintetiniai drabužiai, tabako dūmai (vaikų pasyvus rūkymas), staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita, kai kurie medikamentai. Stresas pablogina šios ligos eigą.

Simptomai

• Dažnos odos infekcijos

• Niežėjimas

• Šlapias bėrimas

• „Sausas“ bėrimas

• Odos sukietėjimas, sustorėjimas

• Odos sausumas

• Paryškėjęs odos piešinys

• Vokų patamsėjimas

• Maisto netoleravimas

• Tuštinimosi pakitimai

Atopinio dermatito pasireiškimo tipai

Skiriami du pažeidimo tipai. Pirmasis, būdingesnis mažiems vaikams (iki 2 metų), kai dažniau pažeidžiami veidas, kakta, skruostai, ausų kaušeliai ir oda už ausų kaušelių, liemuo, rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai. Šie pažeidimai labiau šlapiuoja.

Antrasis tipas – vaikų, paauglių ir suaugusiųjų (2-14-30 metų). Dažnesni kaktos, vokų, lūpų, kaklo šonų, sprando, tiesiamųjų plaštakų paviršių, rankų ir kojų lenkiamųjų paviršių (alkūnių, pakinklių, riešų, čiurnų) pažeidimai. Šiuo atveju būdingesnė ,,sausoji‘‘ ligos forma – atsiranda mazgelių, sustandėjimų patynimų nukasymų.

Pagal eiga liga dar skirstoma į lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos.

Gydymas

Labai svarbu pašalinti ligą sukeliantį alergeną. Todėl reikšminga dieta, ypač vaikams, ir aplinkos kontrolė.

Odos barjeriniai funkcijai atkurti naudojami neutralūs tepalai – emolientai.

Gydant labai svarbu slopinti uždegimą. Tam gydytojas gali skirti hormonų, vietiškai ar geriamųjų. Sunkiais atvejais tenka gydyti ir imunosupresantais (ciklosporinas A).

Tačiau daugeliu atveju uždegimą galima nuslopinti vietiniais nehormoniniais imunomoduliatoriais. Jais reikia pradėti gydyti iškart tik atsiradus pirmiesiams atopinio dermatito simptomams. Tai apsaugo nuo ligos prograsavimo, palengvina ligos eigą pagerina ligos kontrolę.

Jei yra stiprus niežulys, vartotini antros kartos antihistamininiai vaistai.

Atsiradus bakterinėms komplikacijoms, gydoma antibiotikais. Paaugliams ir suaugusiesiems galima taikyti foto terapiją.

Profilaktika

Ji labai svarbi norint išvengti šios ligos. Pradedama jau nėštumo laikotarpiu, svarbi tinkama nėščiosios dieta ir darbo sąlygos. Vėliau reikšminga ir naujagimį maitinančios moters bei kūdikio dieta. Iki 6 mėnesių kūdikis turi gauti tik motinos pieno, papildomų produktų skiriama tik vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams. Jei vaiką beria, o motina neturi savo pieno, skiriama hidrolizuoto pieno mišinių. Labai svarbi ir namų aplinka, vaikui kenkia ir tėvų rūkymas, dulkių erkės.

Negalima vartoti maisto produktų,

sukeliančių odos pažeidimus. Vengti: citrusinių vaisių, sulčių, šokolado, aštrių konservuotų, sūrių maisto produktų. Atsargiai vartoti kiaušinius, pieną, produktus iš kviečių. Būtina sutvarkyti vaiko namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus, nusipirkti nealerginę patalynę, kurią galima skalbti karštame (60oC) vandenyje kartą per 1-2savaites. Drabužius, patalynę rankšluosčius reikia skalbti ūkiniu muilu.

Ligoniai neturėtų dėvėti drabužių iš vilnos ir sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą.

Vengti kontakto su naminiais gyvūnėliais.

Patalpose reikia palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Jei labai sausas oras, ypač žiemą, galima naudoti drėkintuvus.

Niežulį slopina šaltis, todėl kambariuose ir ypač miegamajame temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip16-18 C. Vaikus reikia grūdinti: maudyti drungname vandenyje, šiltai nerengti, pasivaikščioti prieš miegą vėsiame ore.

Kad neprisidėtų bakterinė infekcija, reikia mažinti niežulį, nudraskymus. Rekomenduojama vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis, kūdikius kietai suvystyti.

Atopinis dermatitas ir sportas

Sergant atopiniu dermatitu sportuoti reikia tik pasitarus su gydytoju ar profesionaliu treneriu. Nerekomenduojami tempimo pratimai(pvz. joga) , kurie dėl suskilinėjusios odos gali sukelti stiprų diskomfortą. Plaukiojimas baseine taip pat nėra labai patartinas, nes chloruotas vanduo gali pabloginti odos būklę.

Žvynelinė/Psoriazė

Žvynelinė, arba psoriazė – lėtinė pasikartojanti liga (gali būti paveldima), pažeidžianti odą ir sąnarius (5-7 procentams ligonių). Dar vadinama T limfocitų sukelta dermatoze. Pasaulyje ja serga apie 2-3 proc. gyventojų (Europoje – 2 proc.), dažniausiai 20-40 metų žmonės. Vienodai dažnai serga ir vyrai, ir moterys.

Ligos požymiai, pagrindiniai simptomai

• Odos mazgeliai

• Odos bėrimas

• Odos pūslės

• Oda „padengta žvynais”

• Bėrimo plitimas, susiliejimas

Oda išberiama ribotais, raudonais, įvairaus dydžio mazgeliais, kurie apsitraukia sausais balsvais žvynais. Dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji alkūnių ir kelių paviršiai, kryžkaulio sritis, plaukuotoji galvos dalis. Dažnai židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų, sprando sričių odą. Dėl žvynelinės galva nenuplinka. Dažniausiai žvynelinės židiniai neniežti, tačiau gali niežėti, jei vystosi uždegimas, liga greitai plinta. Šios ligos priežastis yra autoimuninė ir ji neužkrečiama.

Žvynelinės atsiradimo priežastys

Žvynelinę suaktyvinti gali stresas, vaistai (b blokatoriai, litis), bakterinės infekcijos ar ŽIV. Psoriazės patofiziologija labai sudėtinga ir apima keletą skirtingų vyksmų, ypač susijusių su uždelsto padidėjusio jautrumo reakcijomis. Nustatyta, kad didelę reikšmę turi paveldėjimas: daugiau nei 70 proc. ligonių šeimose yra arba buvo sirgusių žvyneline.

Ligos išsivystymui, jos eigai didelę įtaką turi įvairūs provokuojantys veiksniai:

• infekcija (ypač viršutinių kvėpavimo takų);

• emocinė įtampa;

• alkoholio vartojimas, rūkymas;

• vaistai (skirti depresijos, reumatinių, širdies ir kraujagyslių ligų gydymui);

• mechaninis odos dirginimas (spaudimas, trynimas, traumos, nudegimai);

• ultravioletinių spindulių poveikis.

Kol kas nežinomi genai, lemiantys žvynelinės paveldėjimą ir antigeno, sukeliančio T limfocitų aktyvaciją, prigimtis. Pacientai gydomi metodais, nukreiptais prieš T limfocitus. Toks imunomoduliacinis gydymas apima UV šviesą, ciklosporiną A, kortikosteroidus, 1,25-dihidroksivitaminą D3 ir kt.

Spalio 29-toji yra paskelbta Tarptautine sergančiųjų žvynelinė diena.

Žvynelinės formos

Delnų ir padų žvynelinė: atsiranda sausų, sustorėjusių, pleiskanojančių židinių, kurie dažnai sutrūkinėja. Taip pat gali būti stebimos sterilaus skysčio pripildytos smeigtuko galvutės dydžio pūslelės.

Stambių raukšlių pakenkimas: infiltruoti, paraudę židiniai po krūtimis, kirkšnių srityje, pažastyse, lytinių organų srityje. Dažniau serga nutukę, cukriniu diabetu sergantys žmonės.

Gleivinėse žvynelinė būna retai. Susirgus šia žvynelinės forma atsiranda balkšvų, rato ar lanko formos žiedų. Nagų žvynelinė: nagai nustoja blizgėję, sustorėja, nago plokštelė pakyla nuo nago guolio, tampa trapi. Paviršiuje atsiranda smulkių duobelių.

Psoriazė ir sportas

Patarimai dėl sporto yra panašūs kaip ir atopinio dermatito atveju. Prieš sportuojant reikia pasikonsultuoti su daktaru, kad jis nustatęs kokia yra odos būklė patartu kokius pratimus galima atlikti. Baseino užsiėmimai taip pat nerekomenduojami dėl chloruoto vandens.

Spuogai (Acne)

Paprastieji (jaunatviniai) spuogai – dažna lytinio brendimo liga, kurios atsiradimą lemia riebalų liaukų sekrecijos padidėjimas, jų latakėlių ragėjimo sutrikimas, mikrobų dauginimasis, uždegimas.

Ligos priežastys

Didelės reikšmės spuogams atsirasti turi genetiniai veiksniai: jeigu abudu tėvai jaunystėje turėjo riebią odą ir kentėjo nuo spuogų, tai didelė tikimybė, kad ši problema vargins ir jų vaikus.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1420 žodžiai iš 2822 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.