ODOS SUZALOJIMAI.
PIRMOJI PAGALBA
Biologijos referatas
TURINYS
1.Įvadas
3
2.Žaizdos ir kraujavimas
4
3.Nudegimai
5 4.Nušalimai
6
5.Literatura
8
ĮVADAS
Odos sužalojimai:
✓ Įbrėžimai
✓ Įpjovimai
✓ Nubrozdinimai
✓ Nuotrynos (tai pūslelės ar nedidelo odos sustorėjimai, susidarę dėl
trynimo)
✓ Nuospaudos (nedideli antodžio sustorėjimai ir suragėjimai.)
Odos nudegimai:
✓ I laipsnio – oda pasidaro jautri, parausta;
✓ II laipsnio – iškyla pūslelės;
✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis;
✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja.
Odos nušalimai:
✓ I laipsnio – oda parausta,vėliau pa bąla
✓ II laipsnio – iškyla pūslelės;
✓ III laipsnio – apmiršta viršutinis odos sluoksnis;
✓ IV laipsnio – oda ir gilesni sluoksniai suanglėja
Žaizdos ir kraujavimas
Žaizda- tai minkštųjų kūno audinių sužalojimas, kuris būtinai sutrikdo odos
vientisumą. Pagal žalojantį mechaninį faktorių žaizdos skirstomos:
· Pjautos- jos dažniausiai būna lygiais kraštais, įvairaus dydžio ir gylio;
· Durtos- nedidelės, bet gilios, galinčios sužaloti įvairius vidaus
organus, kraujagysles ir nervus. Tai pačios pavojingiausios ir
klastingiausios žaizdos;
· Plėštos- nelygiais kraštais, kartais labai didelės, iš jų gausiai
kraujuoja;
· Kąstos- nelygiais kraštais, sunkiai gyjančios žaizdos;
· Muštos- didelės žaizdos nelygiais kraštais, labai sunkiai gyjančios, nes
žaizdos kraštuose dažnai būna negyvų audinių;
· Šautinės- labai pavojingos žaizdos, nes turi įėjimo ir išėjimo angas,
gali sužaloti įvairius organus bei sukelti gausų kraujavimą, kartais net
mirtiną. Šautinėms žaizdoms būdinga tai, kad išėjimo angos žaizda būna kur
kas didesnė negu įėjimo.
Pagal pažeistas kraujagysles, kraujavimas skirstomas:
1. Kapiliarinis- kraujavimas yra nepavojingas, nes kraujas greitai nustoja
tekėti. Teikiant pirmąją pagalbą, tereikia uždėti sterilų tvarstį ir
kapiliarinis kraujavimas per kelias minutes sustabdomas.
2. Veninis- kraujuoja srovele, kraujas tamsesnis. Pirmoji pagalba –
sterilus tvarstis spaudžiamas ant žaizdos. Žaizdos kraštai sutepami 5% jodo
tirpalu, dedamas sterilus tvarstis, o virš jo – marlės ar vatos gumulas ir
sutvarstoma. Būtina, kad vena būtų užspausta ir nustotų kraujuoti. Visiškai
sustabdyti kraujavimą turi gydytojas medicinos įstaigoje.
3. Arterinis- kraujuoja iš pažeistos arterijos tarsi fontanu. Pirmoji
pagalba turi būti suteikta labai greitai: būtina panaudoti timpą (žgutą,
varžtą), stipriai suveržiant ranką ar koją virš žaizdos, nes arterijoje
kraujas teka nuo širdies į periferiją. Timpa turi užspausti arteriją taip,
kad iš žaizdos; nustotų tekėjęs kraujas ir žemiau žaizdos išnyktų pulsas.
Po timpa patartina padėti gabalėlį marlės, sulankstytą bintą ar kt., kad
nebūtų traumuojami minkštieji audiniai. Be to, labai svarbu nurodyti ir
užrašyti ant lapelio laiką, kada uždėta timpa. Arterinio kraujavimo
stabdymas timpa yra laikina priemonė ir ji negali būti laikoma ilgiau negu
2 valandas, ypač vasarą. Ilgiau negu 2 valandas audiniai negali būti be
kraujotakos. Jei per tą laiką nukentėjusysis nepatenka į gydymo įstaigą,
reikia 3-5 minutėms atleisti timpą, o vėliau vėl sustabdyti kraujavimą.
Visiškai arterinį kraujavimą sustabdo gydytojas operacinėje.
4. Parenchiminis- kraujavimas iš pažeistų vidaus organų: kepenų, blužnies,
plaučių, ir kt. Įtarus parenchiminį kraujavimą, nukentėjusysis turi būti
kuo greičiau nuvežtas į gydymo įstaigą, kurioje atliks skubią operaciją.
Tai vienintelė reali medicinos pagalba.