Okeanijos turistiniai ištekliai
5 (100%) 1 vote

Okeanijos turistiniai ištekliai

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………3

1.Okeanija ……………………………………………………………………………………..4

2. Polinezija…………………………………………………………………………………..6

2.1. Amerikos Samoa ………………………………………………………………………6

2.2. Kuko salos……………………………………………………………7

2.3. Havajai……………………………………………………………………………………..7

2.4. Naujoji Zelandija ……………………………………………………..9

2.5. Prancūzijos Polinezija ……………………………………………….10

2.6. Tokelau……………………………………………………………….11

2.7. Tongos Karalystė …………………………………………………….13

2.8. Velykų salą …………………………………………………………..14

2.9. Fidžis………………………………………………………………….17

3. Melanezija………………………………………………………………19

3.1. Naujoji Kaledonija……………………………………………………19

3.2. Papua Naujoji Gvinėja…………………………………………………………………20

3.3. Saliamono Salos ……………………………………………………….21

3.4. Vanuatu ……………………………………………………………….22

4. Mikronezija………………………………………………………………23

4.1. Mikronezijos Federacinės Valst ijos…………………………………..23

4.2. Palau sala ………………………………………………………………24

4.3. Maršalo salų respublika………………………………………………. 25

4.4. Nauru…………………………………………………………………..27

4.5. Kiribačio Respublika…………………………………………………..27

4.5. Guamo teritorija ……………………………………………………….29

Išvados ………………………………………………………………………………………31

Literatura ……………………………………………………………………………………32

Kursinio darbo įvertinimas ……………………………………………………………33

ĮVADAS

Darbo tikslas – pristatyti Okeanijos turistinius išteklius.Uždavinys – apibudinti šios šalies turistine infrastruktura ir išteklius.

Taip pat bus pateiktos ir aprašytos šalių lankymo vietos.

Darbas bus iliustruotas.

Okeanijos atsiradimas, gamta ir žemės turtai, klimatas ir net galimas ateityje išnykimas, stebina ir stebins visą pasaulį. Tai žemynas, kurio kraštai o ne vidurys, lyg milžiniškas žiedas pirma iškilo iš jūros; jo centrinėje dalyje tikriausiai slūgso požeminė pusiau išgaravusi jūra; čia upės senka, nei ore, nei žemėje nėra pakankamai drėgmės, medžiai kasmet nusimeta žievę, ne lapus, dauguma medžių nedega, netgi akmenys ištirpsta nuo lietaus.
Gyvūnai labai keisti. Keturkojai turi snapus, čia šokinėja kengūros, ir lapės skraido iš medžio į medį. Turbūt neapsiriksime jei šį žemyną pavadintume paradoksų žeme, griaunančia gamtos dėsnius.

Okeanija yra glaudžiai susijusi su Ramiuoju vandenynu. Jis didžiausias vandenynas Žemėje. Nuo kitų vandenynų jis skiriasi ne tik geografine padėtimi, dydžiu, bet ir salų gausa. Daugiausia jų vandenyno viduryje ir pietvakariuose. Ši jo dalis vadinama Okeanija

Jos plotas 70 mln. kv. kilometrų. Vandenyno platybėje išsidėsčiusios apie 10 tūkst. salų ir salelių. Okeanija skirstoma į 3 dideles dalis: Melaneziją, Mikroneziją, Polineziją.

Okeanijos salos išsiskiria didele įvairove. Vienos kalvuotos, aukštos, vis nuolat dėka ugnikalnių augančios aukštyn, kitos plokščios – koralinės kilmės salos, vos iškilusios iš vandenyno. Yra ir labai didelių salų, kadaise atskilusiu nuo senųjų žemynų.



1. OKEANIJA

Okeanija – grupė salų Ramiajame vandenyne. Siaurąja prasme Okeanija apima Polineziją įskaitant Naująją Zelandiją, Melaneziją ir Mikroneziją. Platesniąja prasme Australija taip pat priklauso Okeanijai. Retais atvejais Okeanijai priskiriamos Japonijos salos, Malajų salynas, Aleutų salos.

Bendras salų plotas 1,26 mln. km², tačiau čia gyvena tik 7 mln. gyventojų.

1pav. Okeanijos žemėlapis

Šiltos Pacifiko vandenyno salos baltąjį žmogų visada domino. Menkai ši pasaulio dalis pažįstama dėl didelių atstumų. 68 milijonų kv. mylių Pacifiko vandenynas dengia trečdalį žemės rutulio. Šitame plote išbarstyta dešimtys tūkstančių salų, kurių dalis priskiriamos Azijos ar Amerikos kontinentams. Tačiau ne mažiau kaip 10,000 salų sudaro Okeaniją. Šitam geografiniam vienetui priklauso ir Australija, N. Zelandijos bei N. Gvinėjos salos, kurias atmetus Okeanijos plotas sumažėja iki 50,000 kv. mylių su apie 1.5 milijono žmonių. Nedidelės salos ir sudaro „romantiškąją“ Okeanijos dalį.

Salos išmėtytos grupėmis, daugiausia pietų vakarinėje vandenyno dalyj. Tik 4 grupės randasi šiaurinėj dalyj, iš kurių didžiausia yra Havajų grupė. Okeanijos gyventojai skirstomi į tris rasines grupes, kurių kiekviena skiriasi į dešimtis skirtingai kalbančių genčių. Didelėj N. Kaledonijos saloj kalbama 23 kalbom.

Polinezai yra plačiausiai pasiskleidę: nuo Havajų rytine vandenyno dalimi iki N. Zelandijos, nors turi tik apie tris ketvirčius milijono žmonių. Tai šviesios, bronzinės spalvos, juodais lygiais plaukais žmonės. Mi-kronezų yra apie ketvirtis milijono, gyvena į rytus nuo Filipinų ir skiriasi nuo polinezų didele geltonosios rasės priemaiša. Melanezai, apie 3.5 milijono, gyvena tarp Fidži ir N. Gvinėjos, stambūs, šokoladinės spalvos, garbanotais plaukais žmonės. Visi Okeanijos gyventojai yra malajų kilmės. Daugiausia ginčų buvo dėl polinezų, bet pagal kalbinius panašumus ir papročius nustatyta, kad ir jie atėjo iš Malajų. Tai priešinga Kon-Tiki ekspedicijos teigimams, nors tai parodė, kad tikriausiai vyko ryšys tarp Amerikos indėnų ir polinezų.

Geležies rūdos salose nesant, Okeanija gyveno akmens amžių iki pat europiečių atėjimo. Polinezai kūrėsi salų pakraščiais ir priklausė nuo kokoso palmės ir žvejybos, ivicianezai augino šakniavaisius, jūrą nelabai mėgo, gyveno salų viduj. Šiltas ir drėgnas klimatas lengvino gyvenimą salose. Tačiau nebuvo beveik jokių gyvulių. Iš vietinių gyvulių, pvz. Fidžy yra tik viena žiurkių ir viena šikšnosparnių rūšys. Prileidžiama, kad toks mėsos trūkumas dalinai paaiškina kanibalizmą, kuris visoj Okeanijoj buvo praktikuojamas iki vėliausių laikų.

Spėjama, kad Tahiti polinezai pasiekė 150 metų prieš Kristų, o Havajus 200 m. po Kr. Klimatas neleidžia išlaikyti bet kokį žmogaus kūrinį ilgesnį laiką, dėl to labai mažai kas randama iš senesnių laikų. Tačiau dekoruotose kaukolėse ir medžio drožiniuose išlikę raštai rodo meniškus Okeanijos gyventojų sugebėjimus. Primityviomis priemonėmis žmonės statė patvarius dvigubinio korpuso laivus ir atliko ilgas keliones.

Europiečiai Okeaniją vėlai atrado, o susidomėjo dar vėliau. Tik XVIII a. pabaigoj anglų ir prancūzų geografams įsigeidus užbaigti Žemės rutulio žemėlapį, pradėjo čia lankytis tų kraštų laivynai.

Žymiausias Okeanijos tyrinėtojas buvo kpt. J. Cook, lankęsis nu Zelandijos ir Australijos iki pat Havajų, kur vietinių buvo nužudytas 1779 metais.

Okeanijos gyventojai lengvai priima vakarietišką civilizaciją naudojasi jos teikiamais patogumais, bet neatsisako ir savo tradicijų. Senos tradicijos gal daugiau eina iš negausios šviesuomenės ir bajorų (ratu) luomo, o ne iš liaudies. Tai būtų lyg priešinga lietuvybės išsilaikymui; nors atgimimas taip pat atėjo iš šviesuomenės, tačiau bajorija nutautėjo. Bendras gyvenimas, viešas reikalų sprendimas ir tradicijos auklėjo žmones, ir šiandien baltąjį stebina kaimiečio inteligencija ir mandagumas. Bet kokioj draugijoj jis bus santūrus, bet laisvas ir natūralus. Moterims yra įgimtas aprangoj. Aprangos skoningumu baltieji gracingumas ir pajautimas spalvų derinimui, kuris atsispindi dažnai atsilieka nuo vietinių vien dėl to, kad tropikuose „persistengia“ apsinuoginti ir su-prastėti. Yra ir svarbesnių sričių, kur vietiniai pralenkia
„civilizuotų“ kraštų gyventojus. Kai parlamente vienas senatorius pasiūlė legalizuoti abortus kaip gimdymų kontrolės priemonę, kilo didžiausias pasipiktinimas ir pasipylė laiškai spaudoje. Visi nurodė, kad tai būtų žudymas. Įvairūs gimdymų kontrolės metodai yra stipriai propaguojami valstybės ir įvairių religinių grupių, ir gimimų skaičius jau yra kritęs iki 27.8 tūkstančiui gyventojų per metus. Normalus skaičius būtų 25 ir tikimasi tą pasiekti per ateinančius dvejus metus.

Straipsnio autorius: VYTAUTAS P. ZUBAS

Sukurta: Kretingos pranciškonai

2. POLINEZIJA

Polinezija – salų grupė, priklausanti Okeanijai, Ramiojo vandenyno centre. Pavadinimą 1831 m. pasiūlė Jules Dumont d’Urville, jis reiškia „daug salų“.

Salos daugiausiai yra vulkaninės ir koralinės kilmės. Visos jos išsidėsčiusios trikampyje tarp Havajų (šiaurėje), Naujosios Zelandijos (pietuose) ir Velykų salos (rytuose). Polinezijai priklauso šios šalys:

• Amerikos Samoa (Rytų Samoa),

• Kuko salos,

• Havajai (JAV valstija),

• Naujoji Zelandija,

• Niujė (Niue),

• Prancūzijos Polinezija,

• Samoa,

• Tokelau,

• Tonga,

• Tuvalu,

• Velykų sala (Čilės priklausinys),

• Volisas ir Futuna (Prancūzijos priklausinys),

• Pitkerno salos;

• taip pat dalis salų, priklausančių šioms šalims:

o Fidžiui, 2pav. Polinezija

o Mikronezijos Federacijai,

o Naujajai Kaledonijai,

o Papua Naujajai Gvinėjai,

o Saliamono saloms,

o Vanuatu,

o Kiribačiui.

2.1. Amerikos Samoa. Apija – miestas Okeanijoje, Samoa valstybės sostinė. 38800 gyventojų (2001). Išsidėsčiusi Upolu salos vakariniame krante, pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tai vienintelis miestas šalyje, todėl yra ir pagrindinis uostas bei ekonominis centras. Pagrindinės eksporto prekės – kopra (džiovinta kokoso riešutų masė), bananai, kakava, kava. Netoli nuo Apijos – Faleolo vietovėje yra tarptautinis oro uostas. Apija valtimis susisiekia su Pago Pagu – Amerikos Samoa centru.

Apijoje yra daug istorinių vietų, todėl tai yra pagrindinis turistų, aplankančių Samoa, taškas. Tačiau nors kai kurie gyventojai ir pragyvena iš turizmo, tačiau dauguma užsiima žemdirbyste (ypač grūdų auginimu). Prie miesto yra automobilių dalių gamykla. 1977 m. Apijoje įkurtas Pietinio Ramiojo vandenyno žemės ūkio mokyklos filialas, o 1988 m. įsteigtas Nacionalinis Samoa universitetas.

3 pav. Apijos ežeras 4 pav. Krioklys Apijoje

2.2. Kuko salos – Kuko salos garsėja natūralia aplinka ir paplūdimiais. Čia nėra daug turistų, nėra prabangių viešbučių, tačiau ypatingai populiarūs paplūdimio vasarnamiai.

Salyną sudaro 15 mažų salų Ramiojo vandenyno pietuose. Apie 90 proc. vietinių gyventojų sudaro polineziečiai ir maoriai. Sostinė – Avarua, esanti Rarotongos saloje.

Salos yra išsidėsčiusios pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, pusiaukelėje tarp Havajų ir Naujosios Zelandijos. Kuko salos yra skiriamos į dvi dalis – šiaurines ir pietines salas.

Šiaurinėje dalyje yra vulkaninės kilmės, o pietinėje – koraliniai atolai. Klimatas tropinis, jūrinis. Salyne vyraujantys oro srautai palaiko pastovią drėgmę ir temperatūrą. Pats karščiausias metų mėnuo yra sausis, kai temperatūra salose laikosi ties 26 °C laipsnių padala. Pats šalčiausias – liepa, kai temperatūra nukrenta ties 24 °C laipsnių riba. Sezoniniai klimato pasikeitimai nežymūs dėl to, kad salos nėra daug iškilusios virš jūros lygio, per metus iškrenta nuo 600 iki 1100 mm kritulių.

5 pav. Kuko salų gyventojai 6 pav. Saulėlidis Kuko saloje

Tai ideali vieta praleisti medaus mėnesį

Populiariausias užsiėmimas Kuko salose – banglentės ir nardymas;

Išvystinos vandens parmogos

7 pav. Paplūdimio vasarnamiai

2.3. Havajai– 50-oji JAV valstija (nuo 1959 m. rugpjūčio 21 d.). Tai yra kelių salų grupė Ramiajame vandenyne, priklausanti Polinezijai; vulkaninės kilmės (susidarė išsiveržus ugnikalniams po vandeniu). Valstijos sostinė – Honolulu. Plotas – 28,3 tūkst. km²; 1,21 mln. gyventojų (2000).

Sakoma, jog Havajai yra pati romantiškiausia vieta pasaulyje- visi vaikšto susikibę už rankučių, visi laimingi; o bene populiariausias užrašas, visiems ir kiekvienam šaukiantis nuo marškinėlių, raktų pakabukų ir kitokių suvenyrų- „hang loose“ (t.y. atsipalaiduok) Havajuose visiškai atitinka tikrovę.

„Atsipalaiduoti tiesiog įpareigoja aplinka: kur akys mato- žydinčios orchidėjos, ideali švara, havajietiška muzika, šokiai, nepriekaištingas, bet sykiu ir neįkyrus aptarnavimas bent sykiu ir neįkyrus aptarnavimas bent savaitei kitai visiškai pakeičia gyvenimą“,- Havajus
Violeta Kleinienė, kelionių agentūros „AAA Wrislit“ Turizmo skyriaus direktorė. Nors, skaičiuoja ji, poilsiautojų iš Lietuvos čia nedaug, ir „dėl reikalingos JAV vizos, ir dėl ilgos kelionės“ Labiausiai Ramiojo vandenyno skalaujamą Havajų salyną mėgsta amerikiečiai ir japonai, europiečių čia kur kas mažiau.

Havajų salyną sudaro 132 salos, didžioji jų dalis yra negyvenamos. Didesnės, labiau žinomos- aštuonios. Iš jų turistai dažniausiai renkasi Oahu salą, labiausiai urbanizuotą, taigi ir geriausiai pritaikytą įnoringiausių poilsiautojų poreikiams. Kiek mažiau turistų suplūsta i didžiausią archipelago salą, Havajus, kai kurios iš salų yra privačios. Salyno gyventojai ilgą laiką vertėsi augindami cukrašvendres, vėliau „cukrinį verslą“ pakeitė ananasai, riešutai, kava. Juos havajiečiai eksportuoja ir dabar, tačiau neabejotinai didžiausią indėlį Havajų salų ekonomikoje palieka turizmo industrija: salyne, kur gyvena beveik 2mln. Havajiečių, kasmet apsilanko per 6 mln. turistų. Klimatas atostogoms Havajuose tinkamas ir žiemą, ir vasarą. Sakoma, jog čia labiau jaučiamas skirtumas tarp klimato kalnuotose vietovėse ir pajūryje nei tarp metų laikų. Daugiausia lietingų dienų pasitaiko spalį, tačiau jeigu ir lyja, tai trumpai.

Paklausta, kodėl vertėtų rinktis Havajų salas, o ne, tarkim, Karibus, p. Kleinienė sutinka, jog jų klimatas, paplūdimiai labai panašūs, tačiau kultūrinio gyvenimo įvairove, pramogų gausa laimi Havajai, ypač jei kalbėsime apie Oahu salą, kur yra ir operos teatras, ir įspūdingas meno muziejus, sukaupęs vieną iš didžiausių meno kolekcijų JAV; čia išlikę ir vieninteliai Amerikos teritorijoje karališkieji rūmai „Iolani Palace“. Taigi, tikina p. Kleinienė, nemėgstantys vien drybsoti paplūdimyje Havajuose randa įvairiausios veiklos.

Havajus kaip vestuvių ar medaus mėnesio šalį neretai renkasi jaunavedžiai. Skaičiuojama, jog dažniausiai vestuves salyne švenčia japonai. Dėl paprastos priežasties- vestuvių puotą Havajuose jiems surengti pigiau nei savo tėvynėje.

Bene labiausiai Havajai, tiksliau didžiulės Ramiojo vandenyno bangos, traukia vandens sporto mėgėjus- rojus čia banglentininkams, burlentininkams, buriuotojams. Patys havajiečiai yra tiesiog „apsigimę“ banglentininkai. Norintiesiems išbandyti šias sporto rūšys, tačiau nestovėjusiems nei ant banglentės, nei ant burlentės, čia veikia mokyklos.

Keliautojus į Havajus vilioja ir dar, regis, žmogaus nepaliesta gamta- ji ypač įspūdinga mažesnėse salelėse, nors ir Oahu galima rasti laukinių paplūdimių. Be jokios abejonės, žymiausias Havajų paplūdimys Vaikiki (Waikiki Beatch) driekiasi Oahu saloje, Honolulu.

Šalia šio paplūdimio rikiuojasi ir patys geriausi viešbučiai, prabangių parduotuvių eilė

Apsistoti Havajuos galima įvairiausiose vietose – ir paprastučiame vasarnamyje, ir prabangiame viešbutyje.

„Žinoma, tai nėra pigus kraštas, tačiau vertas tų pinigų.”- pasakojo p. Kleinienė.

8 pav. Honolulu 9 pav. Kauai salos pakrantė 10 pav. Kai gyvenvietė

2.4. Naujoji Zelandija – Naujoji Zelandija 2006 m. oficialiai pripažinta gražiausia pasaulio valstybe. Jos gamta – tarsi mūsų planeta miniatiūroje, o kraštovaizdžių kilmė ir įvairovė leidžia pajusti geologinio laiko bėgsmą. Niekur kitur tokiame žemės lopinėlyje neįmanoma kartu pamatyti to, ką siūlo Naujoji Zelandija: dangų remiantys ir snaudžiantys ugnikalniai, karštosios versmės ir orą skrodžiantys fjordai ir sidabrinai kriokliai, slenkstėtos upės ir akį veriantys turkio spalvos ežerai, unikali augalija ir gyvūnija, vešlūs miškai ir jaukūs slėniai, balto smėlio paplūdimiai ir salelių labirintai, įdomūs miestai, žavūs kaimai ir saviti jų gyventojai. Tai – Naujoji Zelandija, kurios grožis puikiai atspindėtas P.Džeksono filme „Žiedų valdovas“.

Čia nėra viduramžius menančių pilių ar didingų bažnyčių, kažkada gyvavusių ir žlugusių civilizacijos pėdsakų, tačiau visa šalis – tikras gamtos stebuklas. Naujosios Zelandijos miestai nedideli. Didžiausias – Oklendas, esantis tarp Tasmano jūros ir Ramiojo vandenyno. Tai miestas, turintis didžiausią pasaulyje pramoginių laivų uostą. Čia kasmet prasideda garsioji regata “American Cup”, kurioje vietinė rinktinė “Team New Zealand” keletą metų buvo nugalėtoja. Visi miestai ir miesteliai nepaprastai švarūs ir jaukūs, išsidėstę kalnų papėdėse, ežerų pakrantėse, apjuosti kalnų ir vulkanų. Atrodo, kad visas Naujosios Zelandijos gyvenimas plaka vulkanų ritmu.

Stebino turizmui sutvarkyta infrastruktūra – visur tvarkingi keliukai, laipteliai, tilteliai, nuoširdūs ir paslaugūs žmonės.

O švara, švara! Net kalno viršūnėje įrengtas biologinis tualetas – švarut švarutėlis. Niekur nei šiukšlelės, nei šukelės.

Ši kelionė, į kurią leidomės su kelionių agentūra “Grūda”, – mėgstantiesiems aktyvų poilsį, norintiesiems išbandyti savo jėgas keliaujant stačiais kalnų takais, neabejingiesiems gamtos stebuklams ir istorijai, ypač kai šią istoriją pasakoja geografas Rytas Šalna.

O svarbiausia kelionėje – sutikti žmonės, prisilietimas prie mums mažai pažįstamo maorių pasaulio. Nors mums gerai žinomas žodis katamaranas atėjo kaip tik iš ten – katu maran reiškia du medžiai. Ir kaip
dainuoja maoriai vienoje savo dainoje, “jei jūs paklausite, kas yra didingiausio pasaulyje, aš atsakysiu – tai žmonės, tai žmonės, tai žmonės”.

Šaltinis: www.kaunodiena.lt

Autorius: Leonarda Šarakauskienė

11 pav. Geizerio išsiveržimas 12 pav. Kempbelo kalnai 13 pav. Aoraki

2.5. PRANCŪZIJOS POLINEZIJA . Paminėjus Prancūzijos Polineziją įsivaizduojama turkio spalvos lagūna, įrėminta kokosų palmių žalumos, rojaus peizažų spalvos ir saldus tropikų gėlių kvapas. Tai ne šiaip egzotika – tai svajonė. Ko gero, nėra žemėje romantiškesnės vietos, kaip Prancūzijos Polinezija, kurią vietiniai gyventojai vadina „Taitis ir jo salos“.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2552 žodžiai iš 8333 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.