Olaf
5 (100%) 1 vote

Olaf

1121314151

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………………………………………………….2

1. OLAF CHARAKTERISTIKA………………………………………………………………………………….4

2. STRUKTŪRA IR VALDYMAS………………………………………………………………………………..9

3. OLAF KOMUNIKACIJOS POLITIKA………………………………………………………………….15

3.1. OLAF Kovos su sukčiavimu komunikatorių tinklas…………………………………………………15

3.2. OLAF ir žiniasklaida……………………………………………………………………………………………18

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………..20

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………………….22

ĮVADAS

Temos aktualumas:

Pastaruoju metu labai dažnai girdime apie korupciją, aptariama statistika ir kritikuojama dabartinė padėtis. Atvirai kalbama apie tai, kokią žalą valstybei ji daro.

Korupcija kelia grėsmę ne tik valstybei, bet ir kiekvieno žmogaus saugumui: dėl jos gali būti pažeistos esminės mūsų teisės. Korupcija iškreipia rinkos mechanizmus ir sukuria nelygias sąlygas verslui. Dėl jos egzistavimo sumažėja įplaukos į valstybės biudžetą ir kt.

Šiandien, kaip jau minėjau, dažnai galima išgirsti apie korupciją įvairiose šalyse, tačiau labai retai pateikiami pasiūlymai, kaip ją sustabdyti. Matyt, dėl šios priežasties daugelis šiandien ir mano, kad korupcija yra kone įgimta valdžios institucijų yda, visiškai nepriklausanti nuo mūsų valios ir kontrolės.

Todėl svarbu kiekvienam suvokti, jog su tuo kovoti būtina ir įmanoma, nes žmogus, pilietis, nėra paliktas vienas – yra institucijos, kurios šalina šios ,,ligos“ požymius.

Europos Bendrijos biudžetas finansuojamas iš mokesčius mokančių piliečių pinigų, todėl tokia institucija yra ir veikia bendro intereso vardan. Neteisėtas Bendrijos finansavimo naudojimas kenkia Europos mokesčių mokėtojams.

Europos institucijos privalo užtikrinti mokesčių mokėtojams, tame tarpe ir kiekvienam iš mūsų, kad pinigai panaudojami tinkamiausiu būdu, ir kuo veiksmingiau kovoti su korupcija. Todėl ir buvo įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kurios misija – apsaugoti ES finansinius interesus, kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. OLAF siekia teikti Europos piliečiams kokybišką paslaugą.

Nė viena valstybė, jos piliečiai nėra apsaugoti nuo korupcijos atvejų. Mūsų valstybei taip pat yra svarbi finansinių ir ekonominių interesų svarba, kova su transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu ir kita neteisėta veikla.

Rašant darbą bus naudojamas teorinis analizės metodas, lyginimo metodas. Tenka apgailestauti, nes lietuvių autorių veikalų, mokslinių straipsnių šia tema nepavyko daug rasti. Tai dar kartą parodo, jog ši tema nėra visapusiškai išnagrinėta.Tyrimo objektas:

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos struktūra ir veikla.

Darbo tikslas:

Išanalizuoti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti OLAF charakteristiką.

2. Išanalizuoti tarnybos struktūrą ir valdymą.

3. Nustatyti, kaip vykdoma OLAF komunikacinė politika.

4. Pateikti išvadas.

1. OLAF CHARAKTERISTIKA

Komisijos sprendimu, 1999/352 EB tuo metu veikusios Europos Komisijoje, vidaus antikorupcijos tarnybos pagrindu, buvo įsteigta Europos antikorupcijos tarnyba – OLAF. OLAF pirmtakė Europos Komisijos vidaus antikorupcijos tarnyba buvo įsteigta 1988 metais Europos Parlamentui reikalaujant stiprinti Komisijos biudžeto lėšų naudojimo kontrolę ir siekimo išvengti sukčiavimo bei korupcijos pasireiškimų. Įsteigus šią instituciją pradžioje dirbo tik dešimt valdininkų, kurie vykdyti keliamus uždavinius, deramai nepajėgė. Palaipsniui į šią tarnybą buvo priimta vis daugiau naujų darbuotojų ir didinamos jų galios. 1997 metais Europos Komisijos antikorupcijos tarnyboje jau dirbo 60 nuolatinio personalo tarnautojų ir 62 samdomi specialistai pagal laikinas sutartis. Amsterdamo sutartyje buvo numatyta dar labiau stiprinti Europos Sąjungos finansinių interesų gynimą ir tuo vadovaujantis, 1998 metais Komisija pasiūlė įsteigti savarankišką instituciją – Europos antikorupcijos tarnybą- vietoje iki tol Komisijos sudėtyje veikusios vidaus Antikorupcijos tarnybos.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba pradėjo savo veiklą 1999 m. birželio 1 d., kai įsigaliojo 1999 metais gegužės 25 dieną priimti: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999, dėl OLAF vykdomų tyrimų. Tarnyba pakeitė 1988 metais įsteigtą Komisijos Generalinio sekretoriato Sukčiavimo prevencijos koordinavimo padalinį (UCLAF). Įsteigdamos OLAF, Europos institucijos apsirūpino mechanizmu, kurio pagalba galima kovoti su transnacionaliniais ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais, sukčiavimu ir korupcija,
nukreiptais prieš Bendrijos interesus, ypač prieš viešuosius Europos finansus.

OLAF yra Europos Komisijos padalinys, atskaitingas Europos Komisarui, atsakingam už Administracinius reikalus, kovą su sukčiavimu ir auditą, nepriklausomai vykdantis operatyvinę veiką, kadangi įstatymų leidėjai norėjo įteisinti OLAF ir užtikrinti, kad ji atliks tiriamąją veiklą visiškai nepriklausomai ir nešališkai. Ši Tarnyba įgyvendina Bendrijos ir jos institucijų ryžtą saugoti ir ginti Europos mokesčių mokėtojų interesus. OLAF įgaliojimai apima visą veiklą, susijusią su Bendrijos finansinių interesų apsauga nuo netinkamo elgesio ar neteisėtos veiklos, dėl kurių gali būti keliama administracinė ar baudžiamoji byla. Taigi OLAF turi galios atlikti išorės administracinius tyrimus Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse bei vidaus administracinius tyrimus Bendrijos institucijose, įstaigose, biuruose ar tarnybose. Be Europos viešųjų finansų apsaugos, OLAF taip pat atsakinga už kovą su klastojimu, piratavimu bei eurų padirbinėjimų.

OLAF gindama Europos Sąjungos finansinius interesus, kovojant su sukčiavimu ir korupcija, atlieka šias funkcijas:

– vykdo visus su sukčiavimu ir korupcija susijusius tyrimus, perduodamus Komisijai pagal Europos Sąjungoje veikiančius teisės aktus ir trečiosiose šalyse pagal susitarimus;

– saugo Bendriją nuo bet kokių veiksmų, kurie gali daryti įtaką administraciniam arba baudžiamajam procesui;

– atlieka valstybių narių antikorupcijos ir audito nacionalinių tarnybų sukčiavimo ir korupcijos prevencijos koordinatoriaus funkciją;

– teikia pasiūlymus naudoti naujas sukčiavimo ir korupcijos prevencijos metodikas.

Vienas iš OLAF uždavinių – apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, įskaitant bet kokius finansinių pasekmių turinčius nusižengimus dirbant Europos institucijose. Kiekvienais metais OLAF tiria kelis šimtus atvejų, kai apgaulės būdu pasisavinamos arba netinkamai naudojamos ES lėšos. OLAF pareigūnams suteikti didžiuliai įgaliojimai nagrinėti civilinės teisės pažeidimus. Jie gali tikrinti verslo patalpas valstybėse narėse ir kai kuriose kitose šalyse. Taip pat glaudžiai bendradarbiauja su valstybių narių valdžios institucijomis, bet privalo leisti valstybės narės pareigūnams vadovauti nusikalstamos veikos tyrimui. Siekiant užtikrinti, kad OLAF tyrimai būtų atliekami nepriklausomai, šios tarnybos generaliniam direktoriui draudžiama prašyti bet kurios vyriausybės arba institucijos, įskaitant pačią Komisiją, nurodymų arba juos priimti.

Svarbiausia sukčiavimo kategorija – Europos Sąjungos žemės ūkio, socialinių projektų ir Europos Sąjungos regioninės plėtros struktūriniams fondams skirtų lėšų pasisavinimas. Kita pagal svarbą sukčiavimo kategorija – akcizo mokesčių ir muitų cigaretėms vengimas. Apskaičiuota, kad kasmet šimtai milijonų cigarečių gabenama kontrabanda. Ankstesni sukčiavimo atvejai susiję su netikslumais perkant atsargas nepelno fondui, vykdančiam Regionų fondo projektą (5 mln. eurų), su geriamojo vandens Pietų Amerikoje projektui skirtų lėšų (2,3 mln. eurų) pasisavinimu ir vengimu mokėti antidempingo mokesčius už azijietiškus televizorius (18 mln. eurų). Tokiais atvejais gali būti iškeltos drausmės bylos. Europos Sąjungos pareigūnams, taikomos administracinės ar finansinės sankcijos arba keičiami teisės aktai. Jei šiuos klausimus reikia spręsti teismuose, OLAF perduoda bylą atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. 2005 m. septyniolika žmonių pateko į kalėjimą, OLAF išaiškinus sukčiavimo atvejus ir juos išsprendus valstybių narių teismuose. OLAF negali inicijuoti teisminio bylų nagrinėjimo valstybėse narėse. Tačiau ateityje gali būti sukurta Europos prokuratūra, kurioje būtų tiesiogiai imamasi teisinių veiksmų su ES finansiniais interesais susijusiose bylose.

OLAF taip pat gali sugrąžinti pinigus. 2005 metais OLAF susigrąžino 203 mln. eurų. O 2006 metais, OLAF atlikus tyrimus, buvo susigrąžinta daugiau nei 450 mln. eurų. 2006 m. dar šešios valstybės narės prisijungė prie 2004 m. pasirašyto Komisijos, dešimties valstybių narių ir cigarečių gamintojo Philip Morris International (PMI) susitarimo, o 2006 m. pabaigoje dvidešimt keturios valstybės narės buvo prisijungusios prie susitarimo. Šiuo metu tik Jungtinė Karalystė neprisijungė prie susitarimo. Šiame susitarime numatoma veiksminga kovos su cigarečių kontrabanda ir padirbinėjimu sistema. Ji pagerina šalių keitimąsi informacija, susijusia su kontrabandinių ir (arba) padirbtų cigarečių konfiskavimu (Philip Morris prekių ženklo) bei reguliariais kontaktais dėl susitarime numatytų operacijų. Tarp pagrindinių susitarimo elementų taip pat yra kontrolės ir sekimo protokolai, skirti OLAF ir valstybių narių bendradarbiavimui su PMI. Į šį bendradarbiavimą įeina cigarečių „sekimas ir lokalizacija“, siekiant nustatyti tašką, kuriame jos pradingo iš teisėtos tiekimo grandinės ir pateko į kontrabandininkų rankas. Pagal šį susitarimą per dvylika metų maždaug milijardas dolerių bus pervesti Europos Bendrijai ir dešimčiai valstybių narių, pasirašiusių susitarimą 2004 m. liepos mėnesį. Nuo susitarimo pasirašymo iki 2006 m. pabaigos PMI pervedė apie 425 mln.
dolerių. 2006 m. spalio mėnesį dešimt susitarimą pasirašiusių valstybių narių ir Komisija EB vardu patvirtino susitarimą dėl šių lėšų paskirstymo. Į Bendrijos biudžetą pervesta suma sudaro 9,70% gautos sumos, o likusi dalis pervesta į valstybių narių biudžetus. Beveik pusė šios sumos bus sumokėta Vokietijai ir Italijai. Nuo 2004 m. spalio mėnesio OLAF atsakinga už Europos technikos ir mokslo centrą, kuris tiria suklastotas euro monetas. 2005 metais buvo aptikta 95 000 suklastotų monetų, t. y. mažiau negu viena iš 500 000 apyvartoje esančių monetų. Populiariausia klastoti 2 eurų monetas. Dažniausiai buvo klastojamos Vokietijos monetos (visų euro monetų viena pusė yra vienoda, o kitoje pusėje pavaizduoti nacionalinio dizaino elementai). Daugiausia suklastotų eurų rasta Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje . Komisija, siekdama apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo, tęsė valstybių narių pastangų koordinavimą, glaudžiai bendradarbiaudama su Europolu ir Europos centriniu banku. OLAF taip pat vadovauja mainų, paramos ir mokymo programai, vadinamajai Periklio veiksmų programai, kuri yra skirta euro apsaugai nuo klastojimo. Iš šios programos bendrai finansuojami transnacionaliniai ir įvairialypiai projektai, skirti darbuotojų, suinteresuotų euro Bendrijos dimensija, sąmoningumui didinti, atitinkamoms struktūroms ir darbuotojams suartinti ir savitarpio pasitikėjimo klimatui skatinti, aukšto lygio instruktorių mokomosios veiklos konvergencijai skatinti ir bendroms žinioms, ypač atitinkamų Bendrijos ir tarptautinės teisės bei teisės dokumentų išmanymui, plėsti. 2006 m. buvo pradėta dvylika projektų, iš kurių devynis pasiūlė kompetentingos valstybių narių institucijos, o tris – Komisija ir OLAF.

Šiuo metu vienas svarbiausių OLAF uždavinių yra koordinavimas. Kadangi OLAF yra pačiame tyrimo tinklo centre, ji gali užtikrinti, kad veikla labai skirtingose nacionalinėse tyrimo ir teisminėse sistemose vyktų nenutrūkstamai. OLAF padeda organizuoti kovos su sukčiavimu specialistų valstybėse narėse ir šalių kandidačių bendradarbiaujančiose organizacijose mokymą. Bendrų muitinės operacijų koordinavimo centras Briuselyje užtikrina techninę ir logistikos infrastruktūrą, kai muitinės operacijos vykdomos keliose valstybėse narėse. Centras veikia 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Kitoje vietoje esantys muitinės operacijose dalyvaujantys asmenys gali jas sekti ir nedelsdami imtis reikiamų veiksmų. Pirmą kartą koordinavimo centro pajėgos buvo visapusiškai panaudotos vykdant operaciją FAKE – 2005 m. gegužės mėnesį pradėtą bendrą OLAF, Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato bei 25 valstybių narių operaciją. Per operaciją buvo konfiskuota beveik 500 tonų prekių ir daugiau kaip 2 milijonai suklastotų arba piratinių gaminių, daugiausia tekstilės ir aprangos, avalynės, elektroninės įrangos, vaistų ir cigarečių. Centralizuoti veiksmai buvo naudingi ir dėl to, kad buvo ekonomiškai veiksmingi (operacijai buvo išleista nuo trečdalio iki ketvirtadalio pinigų, kuriuos būtų tekę sumokėti už necentralizuotą operaciją) bei padėjo sutaupyti laiko, per kurį galima pradėti tokią operaciją (trys mėnesiai vietoj aštuoniolikos).

OLAF pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su daugeliu valstybių – nuo Jungtinių Valstijų iki Uzbekistano, nuo Kinijos iki Čilės – ir palaiko glaudžius ryšius su Europos policijos tarnyba Europolu bei Eurojustu – agentūra, kuri buvo įsteigta siekiant geriau koordinuoti kovą su sunkiais nusikaltimais.

Korupcijos arba sukčiavimo ES institucijose atžvilgiu OLAF laikosi „nulinės tolerancijos“ politikos: ji pradeda tyrimą, net jei pareikštų kaltinimų šaltinis yra abejotinas arba pinigų sumos yra labai mažos. Iki šiol buvo įrodyta labai nedaug atvejų. Dažniausiai OLAF tiria, ar buvo piktnaudžiaujama pasinaudojant ES teisės aktų spragomis. Todėl OLAF bendradarbiauja su Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad joks naujas teisės aktas, turintis didelį finansinį poveikį, nesuteiktų galimybės sukčiauti nuo pat jo parengimo momento.

OLAF darbe ypač svarbios technologijos. Informacija keičiamasi per ES Muitinės informacinę sistemą (MIS), kuri papildo dabartinę Kovos su sukčiavimu informacinę sistemą, leidžiančią kasmet pasikeisti šimtais tūkstančių pranešimų. MIS muitinės, policijos, pakrantės apsaugos, žemės ūkio ir visuomenės sveikatos tarnyboms suteikia galimybę naudotis vienoje duomenų bazėje esančiais slaptais duomenimis. Šio dešimtmečio pabaigoje turėtų būti įdiegta nauja kompiuterizuota informavimo sistema, apimsianti akcizu apmokestinamas prekes (alkoholinius gėrimus, tabaką ir mineralines alyvas), kuriomis prekiaujama tarp valstybių narių ir kurios neapmokestinamos, kol nepasiekia paskirties vietos. Kaip ir MIS atveju, šioje sistemoje bus galima nedelsiant rasti informacijos apie tai, kur yra prekės.

2. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

Nors OLAF formaliai pavaldi už Europos Sąjungos biudžetą atsakingam Komisijos nariui (komisarui), ji visiškai nepriklausoma tiriant sukčiavimo ir korupcijos atvejus, o įstaigos vadovas – generalinis direktorius yra nepriklausomas priimdamas sprendimus. Generalinį direktorių komisija skiria penkerių metų kadencijai,
pritarimą iš priežiūros komiteto ir bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir Taryba. Kadencija gali būti pratęsta tik vieną kartą. Siekdamas užtikrinti OLAF nepriklausomybę, atliekant tyrimo funkciją, įstatymų leidėjas įpareigojo Tarnybos generalinį direktorių nesiekti ir nepriimti jokių nurodymų iš jokios vyriausybės ar kitos institucijos (įskaitant pačią Komisiją). Jei OLAF generalinis direktorius mano, kad Komisija taiko priemonę, kuri kelia grėsmę jo nepriklausomybei, jis gali kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Komisijos veiksmų teisėtumo išnagrinėjimo.

2006 m. OLAF sustiprino savo strategiją ir daugiau dėmesio skyrė didesnio masto sudėtingiems sukčiavimo atvejams tiek Europos institucijose ar agentūrose, tiek ES biudžeto srityse. 2006 m. tarnybos reforma patvirtina, kad didžiausias dėmesys ir toliau skiriamas jos pagrindinėms užduotims: reorganizuotoje OLAF yra du veiklos ir tyrimo direktoratai. Pirmasis atlieka tyrimus ES institucijose bei kitose įstaigose ir nagrinėja sukčiavimo atvejus tiesiogiai Europos institucijų valdomose išlaidų programose. Antrasis nagrinėja atvejus tų ES biudžeto sričių, kurių atsakomybę dalijasi Komisija ir valstybės narės, pvz.: nuosavi ištekliai, žemės ūkis ir struktūrinės priemonės. Trečiasis direktoratas teikia specialią operatyvinę pagalbą: analizės paslaugas, teisines konsultacijas baudžiamosios teisės klausimais ir bendrų muitinės operacijų infrastruktūrą.

Tarnybos veiklą kontroliuoja Priežiūros komitetas (COCOBU), kurį sudaro penki asmenys iš išorės, nepriklausomi nuo Bendrijos institucijų ir turintys aukštą kvalifikaciją, Tarnybos kompetencijos srityse. Jie skiriami bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu.

Priežiūros komiteto vaidmuo nusakytas Reglamente Nr. 1073/99. Šio reglamento 11 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros komitetas „įtvirtina Tarnybos nepriklausomumą nuolat kontroliuodamas, kaip atliekama tyrimo funkcija“. Šis vaidmuo yra sėkmingo OLAF, kaip nepriklausomos ir veiksmingos tyrimų tarnybos, funkcionavimo pagrindas; jos užduotis – atlikti administracinius tyrimus siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija bei kita neteisėta, Europos bendrijos finansiniams interesams kenkiančia, veikla ir tirti rimtus, su profesinių įsipareigojimų vykdymu susijusius, pažeidimus, pavyzdžiui, Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų tarnybinį aplaidumą, už kurį gali būti iškelta drausminė arba prireikus baudžiamoji byla“. Priežiūros komiteto tikslas – remti OLAF veiklą ir užtikrinti, kad ji savo tyrimo funkciją atliktų labai kokybiškai. Priežiūros komitetas atlieka „draugiško kritiko“, kuris ne tik remia, bet ir prieštarauja, užduoda klausimų ir pats prireikus teikia konstruktyvių pasiūlymų dėl patobulinimų, vaidmenį. Priežiūros komiteto darbui svarbūs trys aspektai:

– OLAF, institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimas, nes OLAF yra administracinė tyrimų agentūra ir neturi įgaliojimų iškelti baudžiamųjų ar netgi drausminių bylų. Svarbu, kad OLAF ir suinteresuotąsias šalis, tarp jų – institucijas ir valstybes nares, sietų tikra bendradarbiavimo dvasia. OLAF sėkmingai atlikus tyrimą ir perdavus ataskaitą reikiamai valstybei narei, kad ši imtųsi tolesnių veiksmų, rezultatų tarnyba iš esmės nebekontroliuoja.

– OLAF rezultatai. Priežiūros komitetas turi didelį dėmesį skirti OLAF rezultatams ir aktyviai padėti OLAF siekti tinkamų veiklos rodiklių.

– Strateginės pozicijos. Priežiūros komitetas taip pat turi domėtis strateginėmis OLAF pozicijomis. Priežiūros komitetas tikisi būti aiškiai ir objektyviai informuotas apie Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos lūkesčius dėl OLAF paskirties.

Ankstesnės sudėties priežiūros komitetas didelį dėmesį skyrė OLAF tiriamų institucijų bei tarnybų darbuotojų žmogaus ir piliečio teisėms. Kadangi bendroji priežiūros komiteto užduotis – užtikrinti, kad OLAF veikia, nepažeisdama Europos teisės ir žmogaus bei piliečio teisių apsaugos taisyklių, tai priežiūros komitetas turi užtikrinti, kad OLAF nustatytos vidaus tyrimų atlikimo taisyklės asmenims numatytų pakankamą apsaugos lygį, pats nekontroliuodamas, ar atskirais atvejais laikomasi Europos konvencijos arba bendrųjų teisingumo principų.

Už Europos Bendrijos sutarties 280 straipsnyje numatyto valstybių narių OLAF bendradarbiavimo stiprinimą yra atsakingas Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamasis komitetas (COCOLAF) . 1994 m. vasario 23 d. Komisijos sprendimu buvo įsteigtas šis komitetas, su pakeitimais, padarytais 2005 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimu.

Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto paskirtis yra patarti Komisijai bet kuriuo sukčiavimo bei kitų Bendrijos finansiniams interesams kenkiančių neteisėtų veikų prevencijos ir represijos klausimu, taip pat bet kuriuo valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ar šių institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo, siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus nuo sukčiavimo klausimu, kad būtų galima plėtoti glaudesnį ir pastovesnį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą kovos su sukčiavimu srityje. Komisija gali kreiptis į Komitetą bet kuriuo Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir euro banknotų bei monetų apsaugos nuo klastojimo klausimu. Komisija taip pat gali
kreiptis į komitetą bet kuriuo Bendrijos teisinės finansinių interesų apsaugos, įskaitant policijos ir teisminio bendradarbiavimo kovos su sukčiavimu srityje aspektus, klausimu.

COCOLAF siekia:

a) palengvinti Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių kovą su sukčiavimu, įgyvendinimą, rengdamas reguliarias konsultacijas dėl konkrečių šių teisės aktų taikymo problemų, apie kurias diskutuoti, manoma, būtų naudinga;

b) palengvinti konsultacijų, tarp valstybių narių, dėl šių teisės aktų taikymo sąlygų valstybėse narėse eigą;

c) koordinuoti jų veiksmus ir plėtoti glaudų bei reguliarų bendradarbiavimą;

d) prireikus patarti Komisijai, kaip pildyti ar koreguoti Bendrijos teisės aktus, arba kaip juos reikiamai adaptuoti.

Bet kuris Komiteto narys gali prašyti OLAF, kad Komitetas konsultuotų visais Komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2976 žodžiai iš 5939 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.