Olandija3
5 (100%) 1 vote

Olandija3

TŪRINYS

1. Bendra Informacija

1.1 Plotas

1.2 Klimatas

1.3 Geografiniai ekstremumai

1.4 Miestai

1.5 Lyguma

1.6 Polderiai ir apsauginiai pylimai (dambos)

1.7 Istorijos žinios

2. Politinė padėtis

3. Socialinė padėtis

3.1 Istorija

3.2 Kalba

3.3 Religija

3.4 Šeimos

3.5 Būdas

3.6 Kaminkrečiai ir medžio drožėjai

3.7 Gėlės

3.8 Įdomybės

4. Ekonomika ir ryšiai su Lietuva

4.1 Nyderlandų investicijos Lietuvoje

4.2 Nyderlandų techninė pagalba

4.3 Lietuvos ir Nyderlandų prekyba

5. Švietimas

5.1 Mokslas

5.2 Studijos

5.3 Pragyvenimas

5.4 Dokumentai vykstantiems mokytis

6.Turizmas

7. Pramogos

7.1 Šventės, laisvalaikis

7.2 Muzika

7.3 Narkotikai

7.4 Prostitucija

8. Naudota literatūra

1. Bendra Informacija

Sostinė: Amsterdamas Santvarka: karalystė

Gyventojų skaičius: 15,9 mln. Plotas: 41 526 km2

Valstybinė kalba: olandų ES narė nuo: 1957

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė.

Olandija (arba Nyderlandai) – žemumų kraštas prie Šiaurės jūros; sausumos siena su Vokietija ir Belgija; kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km; priskiriama Vakarų Europai.

Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga – administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė.

Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga.

Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais.

Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) – dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas).

Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

Šalies sostinė Amsterdamas dažnai vadinamas Šiaurės Venecija. Daugiau kaip 50% miesto teritorijos užima vanduo ir augmenija – yra 165 kanalai, apie 1000 tiltų, net 28 parkai.

Roterdamas – didžiausias pasaulio uostas, čia pakraunama ir iškraunama 30% visų ES prekių, keliaujančių jūra.

Olandijoje išgaunama ir eksportuojama daugiausia gamtinių dujų (8,9% pasaulinės prekybos), daugiausia užauginama ir parduodama gėlių (60% pasaulinės rinkos).

Olandija – gėlių ir vėjo malūnų šalis. Čia vis dar veikia apie tūkstantį tradicinių vėjo malūnų.

Pirmosios tulpės Olandijoje sužydėjo 1594 metais. Šiandien olandija pirmauja pagal tulpių, kardelių ir vilkdalgių eksportą.

Olandai – darbštūs, kuklūs, paprastai nemėgstantys skambių žodžių, ne visada mandagūs su kitataučiais. Jie yra talentingi prekybininkai, todėl kartais yra vadinami Europos kinais. Olandų nuomone, didžiausia nuodėmė – švaistytis pinigais. Baisiausias dalykas olandui – varganai gyventi, ypač bijomasi, kad to nesužinotų aplinkiniai. Skolintis pinigų čia nepriimtina.

80% olandų turi dviračius. Jų beveik dvigubai daugiau nei automobilių. Juokaujama, kad Olandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis – susisiekimo priemonė.

Medinė avalynė – neatskiriamas olandų nacionalinio kolorito elementas. Kaip ir lietuvių, taip ir olandų nacionalinis apavas – klumpės. Kasmet 350 meistrų pagamina apie 3 mln. jų porų.

Nacionalinis olandų valgis – sūris. Čia jie slegiami patys įvairiausi – su kmynais, česnakais, dilgėlėmis, rūkytu kumpiu.

1993 metais olandai pirmi Europoje legalizavo eutanaziją.

90% žmonių kalbėdami apie Olandiją paprastai pamini narkotikus. Taip yra ne todėl, kad Olandijoje jų daug suvartojama, o todėl, kad čia galioja gana liberalios „silpnųjų“ narkotikų vartojimo taisyklės. Olandija buvo pirmoji valstybė Europoje, legalizavusi kanapių vartojimą. Šiuo metu 450 Amsterdamo kavinių jų laisvai galima nusipirkti, tačiau kanapių reklama draudžiama, o vartotojas turi būti vyresnis nei 18 metų.

Dar viena Amsterdamo ypatybė – raudonųjų žibintų kvartalas.

1.1 Plotas – 41863 kv.km (su vidaus vandenimis), 33943 kv.km (tik sausumos plotas); žemiau jūros lygio yra 27, nuo O iki 1m aukščio virš jūros lygmens – 8, 50 m aukščio – 2% šalies teritorijos. Vid. šalies aukštis 10m virš jūros lygmens; polderiai ir derlingi upių slėniai sudaro didžiają dalį, kalvotos moreninės lygumos – rytuose, Limburgo aukštuma – pietryčiuose. Iki 60 m aukščio kopų ir pylimų sistema – vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose. Vedų jūra (Waddenzee) tarp Vakarų Fryzų salų ir šiaurinės pakrantės. Didžiausios salos km2: Tekselis (Texel) – 190, Terschelingas (Terschelling) – 96, Amelandas – 57. Pievos ir ganyklos užima 33, dirbamoji žemė 22, vidaus vandenys 19, miškai 8, sodai ir daržai (bei
šiltnamiai) 6% šalies teritorijos.

1.2 Klimatas – Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Stiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).

1.3 Geografiniai ekstremumai – svarbiausios upės: Reino atšakos Valis (Waal) ir Lekas, Maso (Maas) žemupys, Šeldės (Schelde) upės žiotys. Didžiausias ežeras Eiselmeris 1217 km2; aukščiausia kalva – Valserbergas (Vaalser Berg) 321m, žemiausias taškas – Princo Aleksandro polderis 6,7 m žemiau jūros lygmens.

1.4 Miestai – miestų gyventojų dalis proc.: 1980m. – 88, 1990m. – 89, 1993m. – 89; didžiausios aglomeracijos tūkst. žmonių 1993m.: Amsterdame – 1091, Roterdame (Rotterdam) – 1069, Hagoje (Gravenhage; Den Haag) – 694, Utrechte – 543, Eindhovene – 391, Arnheme – 308, Herlene-Kerkrade (Heerlen-Kerkrade) – 269, Enschede-Hengele (Enschede-Hengelo) – 254, Neimegene (Niimegen) – 247, Tilburge – 236, Harleme (Haar-lem) – 214, Dordrechte-Zveindrechte (Dordrecht-Zwijnd-recht) – 212, Groningene – 209, Hertogenbose (VHertogen-bosch; Den Bosh) – 96, Leidene – 192, Gelene-Sitarde (Geleen-Sittard) – 184, Mastrichte (Maastricht) – 164, Brede – 164.

1.5 Lyguma – 40% Olandijos teritorijos yra iš jūros, ežerų ir pelkių atkovotos žemės. Daugiau kaip 50% Olandijos teritorijos yra žemiau jūros lygio, todėl Olandija iš tiesų yra gana lygi (didžiausias aukštis – apie 320 m). Olandiją daugybę kartų buvo užliejęs vanduo, todėl olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32400 km2, 1972 m. – 36 600, 1989 m. – 39 100). Sparndame stovi skulptūra, skirta mažo olando berniuko atminimui. Jo figūra simbolizuoja amžiną žmogaus ir jūros kovą. Pasakojama, kad pakeliui į namus jis pastebėjo, kaip vanduo veržiasi pro vieną užtvankos skylę. Nieko aplinkui nebuvo, todėl jis užkimšo skylę savo pirštu ir laukė tol, kol kitą dieną pagaliau atėjo pagalba.

1.6 Polderiai ir apsauginiai pylimai (dambos) – 1228m. apie 100 tūkst. žmonių nuskendo jūros potvynio metu Fryzijoje; 1634m. – uraganas ir potvynis visiškai pakeitė Šiaurės Fryzų salų kontūrus; 1953m. – 4 m aukščio banga pralaužė dambas, užtvindė teritoriją su 0,66 mln. gyventojų, sunaikinta 6% dirbamosios žemės, apie 1,5 tūkst. žuvusiųjų; 1995m. žiemą – potvynis Reino žemupyje. 1918m. – Pietų jūros (Zuiderzee – buvusi Šiaurės jūros įlanka) nusausinimo projektas, jo autorius Kornelijus Lelis (Cornelius Lėly): 1927-1932m. – pastatytas 32 km ilgio ir 90 m pločio pylimas – Didysis pylimas arba Barjerinė damba (Afsluitdijk), atskyrė Šiaurės ir Pietų jūras. Susiformavo didžiulis Eiselmerio ežeras. Sekantis etapas – Eiselmerio ežero nusausinimas ir pavertimas polderiais: 1930m. – Veringermerio (Wieringermeer) polderis 190 km2, 1937-1942m. – Nordostpolderis (Nordoostpolder) 480 km2, 1950-1957m. – Ostfle-volandas (Oostflevoland) 540 km2, 1954-1968m. – Sudflevolandas (Zuidflevoland) 430 km2, dabar vyksta 400 km2 Markervardo (Markerwaard) polderio nusausinimas. Nuo 1986m. vykdomas Deltos projektas: sudėtinga pratakių pylimų, kanalų ir tiltų sistema Zelandijos salose ir Reino, Maso bei Šeldės deltose apsaugant nuo jūros potvynių pietvakarinę šalies pakrantę.

1.7 Istorijos žinios – Germaniškųjų fryzų ir batavų genčių gyvenama dabartinės Olandijos sritis ligi Reino buvo I a. pr. Kr. okupuota Romos Julijaus Cezario ir Augusto, o nuo III a. kolonizuota žemutiniųjų frankų. IX a. suskilus Karolingų imperijai, beveik ji visa atiteko šventosios Romos Imperijos Lotarui I ir patapo Lotaringijos karalija. Pabuvusi neilgai rytinių frankų, o po jų vakarinių frankų priklausomybėj, atiteko X a. Žemutinei Lotaringijai. IX-X a. normanai bandė čia įsigalėti, bet buvo atmušti vietos didžiūnų, kurie ilgainiui įgijo vis daugiau galios ir pasidarė savarankiški feodalai. Iš jų žymiausi buvo Brabanto, Gelderso, Holandijos kunigaikščiai. Pažymėtinas XIII a. susidarymas stipraus turtingųjų miestelėnų sluoksnio, kuris pradėjo veržti iš feodalų ir politinę galią. XIV-XV a. Olandijos teritorija buvo Burgundijos, o XVI a. perėjo į Habshurgų dinastijos ispaniškąją šaką. Protestantizmo kilimo metu pietinė dalis pasiliko katalikiška, o šiaurinė — protestantiška. Iš pirmosios kilo Belgija, o iš antrosios — Olandija. Protestantai ir ypač kalvinistai priešinosi katalikų valdovams, organizavo dažnus sukilimus. Ypač neramus buvo 1568-1648m. laikotarpis Nyderlanduose (taip anuomet buvo vadinama dabartinės Belgijos ir Olandijos sritis), kur daugiausia savo akcija prieš Habsburgus pasižymėjo Vilhelmas Oranietis, o 1581m. olandų provincijos paskelbė savo nepriklausomybę. 1585m. sukilėliams atėjo į pagalbą Anglija, kuri, sunaikinusi 1588m. ispanų karo laivyną, privertė Ispaniją priimti 12 metų (1609-1621m.) paliaubas, kurių metu olandai gavo faktišką nepriklausomybę. Nors paliauboms pasibaigus ispanai dar per 30 metų nesėkmingai bandė pavergti olandus, tačiau 1648m. turėjo pasirašyti Vestfalijos taikos sutartį, pripažįstančią Olandiją respublika. Pažymėtina, kad tas laikotarpis (XVII a. pirmoji
kuriame olandai kovojo dėl savo tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės, įėjo į jos istoriją kaip didelių jų komercinių laimėjimų, kolonijinės ekspansijos, o meno, mokslo ir literatūros istorijoje žinomas „aukso amžiaus“ vardu. Anuo metu gyveno Rembrantas, Grotius, Spinoza, Decartas ir kt.. XVII a. viduryje Olandija jau buvo stipriausia iš visų Europos valstybių jūrinėje prekyboje, o Amsterdamas buvo tapęs kontinento finansiniu centru. Tuo metu Olandija įsigijo Javą, Sumatrą ir kitas Malajų salas, iš Ceilono ir Malakos išvijo portugalus, P. Amerikoje užėmė Surinamą, V. Indijoje – Curacao, įkūrė Naujajį Amsterdamą (Naujorką) ir rungėsi dėl kolonijų Brazilijoje. Tačiau tokia savo globaline ekspansija ji neišvengiamai turėjo susikirsti su kita tų pačių polėkių valstybe — Anglija, kuriai turėjo užleisti Naująjį Amsterdamą. Paskui įsivėlusi į karus su Anglija ir Prancūzija, o vėliau kaip Anglijos sąjungininkė prieš Prancūziją, Olandija pradėjo netekti savo tiek pasaulinės komercinės, tiek politinės – militarinės pirmaujančios pozicijos ir atsidūrė Anglijos galybės šešėlyje. Didžiosios prancūzų revoliucijos metu Prancūzija nurungė Olandiją ir jos vietoje 1795m. įkūrė savo satelitinę Batavijos respubliką, išsilaikiusią iki 1806m., kai ją Napoleonas pavertė Olandijos karalyste, o 1810m. prijungė prie Prancūzijos imperijos. Jos nepriklausomybė buvo atstatyta 1815m. Vienos kongrese, kai prie Olandijos buvo prijungti austriškieji Nyderlandai (dabartinė Belgija), o vėliau dar padidinta personaline unija su Liuksemburgu. Jos karalius Vilhelmas I nepajėgė nuraminti nepriklausomybės siekiančių belgų, ir 1830m. prasidėjo visuotinė revoliucija (vadovaujama katalikų klero drauge su liberalais), kuri 1831m. pasibaigė Belgijos emancipacija. I pasaulinio karo metu Olandija išsilaikė neutrali, bet nukentėjo ūkiškai. Nors II pasaulinio karo pradžioje deklaravo savo neutralumą, bet 1940 gegužės 10d. užpuolama Vokietijos ir, priešo aviacijai sunaikinus Rotterdamo senamiestį bei padarius kitur didelių nuostolių, prisiėmė okupaciją, iš kurios išlaisvinama 1945m. pavasarį.

1945-1949m. – kolonijinis karas Indonezijoje; 1948m. – karalienė Vilhelmina atsisakė sosto dukters Julianos labui. 1980m. – karalienė Juliana atsisakė sosto dukters Beatrisės (Beatrix) labui. 1991m. – Mastrichto sutartis.

2. Politinė padėtis

Galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983m. (paskelbta 1814m., reviduota 1983m.) Konstitucija. Valstybės vadovas – monarchas (nuo 1980m. karalienė Beatrisė – Beatrix), dviejų rūmų parlamentas (Generaliniai luomai – Staten-Generaal): Antrieji rūmai su 150 deputatų, renkamų ketveriems metams, turi įstatymdavystės iniciatyvos teisę ir Pirmieji rūmai, su 75 deputatais, renkamų šešeriems metams, kas tris metus pusė sudėties atnaujinama. Vyriausybė – koalicinė, sudaryta iš Darbo, Liberalų ir Demokratai-66 partijos. 1982-1994m. ministro pirmininko pareigas užima Rudolfas Liubersas – Ruud Lubbers; nuo 1994 liepos mėn. – Vimas Kokas – Wim Kok (Darbo partijos lyderis). Svarbiausios politinės partijos (vietų skaičius Antruosiuose rūmuose, 1994m. gegužės mėn. rinkimų duomenimis): Darbo partija (37), Krikščionių Demokratai (34), Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (31), Liberalai ir Demokratai-66 (24) , Kairieji Liberalai ir Pensininkų partija (6), „Žalieji kairieji“ (5), Centro demokratai (3), Politinė reformatorių federacija (3), Valstybinė reformatų partija (2), Politinė reformatų sąjunga (2), Socialistų partija (2). Tarptautinio teismo būstinė – Hagoje. Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO – 1945m., Europos Taryba – 1949m., NATO – 1949m., Europos Sąjunga – 1957m., Beneliuksas – 1958m.. Padengia 1,5 % JTO biudžeto išlaidų.

Olandijos karalienė – gimė 1938m., visas vardas Beatrix Wilhelmina Armgard. 1980m. balandžio 30d. tapo karaliene (nacionalinė šventė). Karalienės vyras – Klausas fon Amsbergas, buvęs vokiečių diplomatas. Trys sūnūs: kronprincas Viljamas Aleksandras (Willem-Alexander), gimęs 1967m., Johanas Fryzas (Jonan Friso), gimęs 1968m.; Konstantinas Kristofas (Constantijn Christof), gimęs 1969m..

3. Socialinė padėtis

3.1 Istorija – Nyderlanduose buvo atrasti 250,000 metų titnago įrankiai, kurie primena apie neandertalietį, gyvenusį mažiausiai prieš 35,000 metų. Dekoruoti titnago ir kaulo įrankiai, strėlių smaigaliai, kanoja yra žmonių kurie medžiojo ir žvejojo šioj žemėj prieš 8,500 metų palikimas. Apie 4000m.prieš Kristų žmonės ūkininkavo, lipdė molinius indus ir kasė titnagą pardavimui, o 2000m. prieš Kristų įveždavo bronzą, iš kurios gamindavo sau daiktus. Gyveno agrokultūrinėje santvarkoje, kur prasimaitinti padėdavo darbiniai jaučiai. Beveik 700 m. prieš Kristų keltų, germanų gentys žemumose padėjo sukurti naują keramikos dirbinių ir metalo apdirbimo stilių, kalno sutvirtinimus, naujus agrokultūrinius metodus, atstatančius yrančią aplinką, ir naujos pramonės plėtojimą (druskos kasimą, arklių auginimą).

Nyderlanduose gyvena 95% etninių olandų. Reikšmingą mažumą sudaro Indonezijos, Surinamo (abi šios šalys yra Olandijos kolonijos), Turkijos ir Maroko atvykėliai-darbininkai, jų šeimos nariai ar
palikuonys, taip pat pabėgėliai iš viso pasaulio. Dauguma imigrantų asimiliavosi.

1 km2 gyvena apie 382 žmones, todėl šalyje yra didžiausias gyventojų tankumas pasaulyje. Daugiau nei 40% gyventojų yra įsikūrę dviejose provincijose: Šiaurės Olandijoje (Noord-Holland) ir Pietų Olandijoje (Zuid-Holland).

Nyderlandų karalystei taip pat priklauso Arubos Karibų salos (69,080 gyventojų) ir Nyderlandų Antilų salos.

3.2 Kalba – Olandų kalba yra modernioji senųjų žemutinių frankų kalba, artimai gimininga flamų kalbai. Jos kartu su fryzų, anglų ir vokiečių žemaičių kalbomis priklauso vakarinei germanų kalbų šeimai.

Olandų kalba savo žodynų, sintakse ir žodžių kaityba labai panaši į vokiečių žemaičių kalbą (Plattdeutsch, Low German).

Olandų kalbos raidoje skiriami trys periodai: senasis (iki 1100m.), vidurinis (1100m.-1550m.) ir naujasis (nuo 1550m.). Iš senojo periodo išlikę tik keli rašytiniai paminklai, būtent psalmių vertimai. XIII a. olandų kalba suklestėjo. Žymiai prie kalbos ugdymo prisidėjo Jacob van Maerlanto veikalas „Spiegei Historiael“. Burgundams valdant Nyderlandus (1363m.-1477m.), olandų kalba nyko ir buvo patekusi stiprion prancūzų kalbos įtakon. Literatūrinė draugija, vadinama „Rederijkerskamer“, nesėkmingai kovojo prieš tai. Tik XVI a. religinių ir politinių kovų dėka olandų kalba atgijo. Taip pat prie to labai prisidėjo savo darbais tokie žmonės kaip Dirck Volckertczoon (1522m. – 1590m.) ir Philip van Marnixas (1538m. – 1598m.). 80 metų laikotarpyje (1568m. – 1648m.) Olandija sudarė pasipriešinimo centrą prieš ispanų valdymą. Iš pietų olandai – flamai traukėsi į šiaurę ir tuo pačiu įtakojo vietinę kalbą. Pietiečiai senuosius vienabalsius i ir ü tarė dvibalsiškai, panašiai kaip vokiečiai ei ir eu. Nuo XVI a. olandai taria žodžius „mijn“ (mano), „vijf“ (penki), „huis“, (namas), „muis“ (pelė) dvibalsiškai, nors tarmėse senieji vienabalsiai dar išlikę.

Dėl stiprios pietiečių įtakos, bendrinė olandų kalba mažai kuo skiriasi nuo flamų kalbos. Prie abiejų kalbų subendrinimo prisidėjo ir Biblijos vertimas „Statenbijbel“ (1626m.-1637m.).

XIX a. vyko stipri olandų kalbos „švarinimo“ akcija, nereikalingos svetimybės buvo pakeistos tinkamais naujadarais. Dabartinė Nyderlandų kalbos gramatika ir rašyba yra nustatyta M. de Vrieso ir te Winkelio didžiojo žodyno. Paplitusi lotynų abėcėlė. Didžiųjų bei mažųjų raidžių vartojimas panašus į lietuvių.

3.3 Religija – Šiek tiek daugiau nei vienas trečdalis gyventojų išpažįsta katalikybę, daugiausia jų gyvena pietinėse Šiaurės Brabanto (Noord-Brabant) provincijose ir Limburge (Limburg). Apie 25% olandų yra protestantai, daugiausia iš jų , o taip pat ir karališkoji šeima, priklausantys Olandų reformatų bažnyčiai. Maždaug 36% Olandijos gyventojų nepriklauso jokiai religijai. Nyderlanduose, kaip ir visose Europos šalyse, tampa tokia visuomenė, kuriai religija turi vis mažesnę reikšmę.

3.4 Šeimos – Dauguma porų gyvena kartu iki vedybų. Jaunos šeimos stengiasi gyventi savarankiškai, niekieno neglobojamos. Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai. Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali turėti vieno iš tėvų pavardę. Šitoks nesantuokinis gyvenimas nieko nestebina, nei jų pačių, nei jų paauglių vaikų, nei kaimynų. Nuo 1998m. sausio, tos pačios lyties pora yra oficialiai pripažinta. Tos pačios lyties parneriai turi tokias pat teises, kaip ir heteroseksualinė santuoka (pelno mokestis, pensijų fondas ir paveldėjimo teisės).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2685 žodžiai iš 8929 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.