Olandija5
5 (100%) 1 vote

Olandija5



Gyventojų: 15 300 000

Sostinė: Amsterdamas

Valdymas: daugiapartinė demokratija

Vyriausybės būstinė: Haga

Kalba: olandų

Pagrindinės religijos: Krikščionybė 66%, musulmonų 2%, kitų 32%

Raštingumas: 99%

Piniginis vienetas: euras

Gyvenymo trukmė: 77m.

Žemės jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoja gyvybinę erdvę iš jos. Patarlė sako: ,, Dievas sukūrė Žemę, o olandai Olandiją“. Šis posakis tik patvirtina olandų pasididžiavimą savo tėvyne. Olandiją kai laiko jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais.

Pasaulyje gyvena apie 14 mln. olandų, daguma iš jų – Olandijoje (12,3 mln.), Kanadoje – (410 tūkst.), JAV – (600 tūkst.).

Miestas žiedų. Diduma gyventojų susitelkę miestuose. Tiesa, Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis, spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Ųlandijos konurbaciją – Randstadą. Čia kiekviename kvadratiniame kilometre gyvena vidutiniškai daugiau kaip 2000 žmonių ir sukocentruota iki 42 % visų gyvntojų. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia devynis miestus: Dordrechtą, Roterdamą, Delfą, Hagą, Leideną, Harlemą, Amsterdama, Hilversiumą, Utrechtą.

Olandija – šalis su išlikusia senąja miestų kultūra. Kai kurie miestai savo istoriją rašo nuo Romos imperijos laikų.

Vėjo malūnai. Kažkada jų šalyje buvo apie 9000, dabar dešimt kartų mažiau. Olandai juos mini su pasididžiavimu ir meilė. Seni žmonės gerai prsimena, kai malūnai malė grūdus ir pumpavo vandenį. Tai buvo įprasta įsimylėjėlių pasimatymo vieta. Malūnai Olandijoje atsirado viduramžiais. Dabar daugelį malūnų saugo valstybė, veikia Olandų vėjo malūnų sąjunga.

Olandija – gėlių , vėjo malūnų, medinių klumpių, tulpių šalis, kuri vadinama dvejopai: Nyderlandai (žemumos), Olandija (miškų šalis), o sostinė Amsterdamas dažnai vadinama Šiaurės Venecija, jos įkūrimo prie Amstelio upės metais laikomi 1275-ieji. Mieste šimtas kanalų, šimtas dirbtinių salų, apie tūkstantis tiltų.

Vidutinis statistinis olandas dažnai pravardžiuojamas Janu Alemanu (gal kaip mūsų Jonas?). Olandų šeimos gyvenimas panašus į tiksliai einantį laikrodį. Olandai mėgsta būti ir neužtraukti užuolaidų – tegul visi pamato, kaip jie gržiai ir sutartinai gyvena.

Santuokos įregistruojamos retai, bet jos tvirtos, ištuokų mažai. Šiuo metu daugelis merginų pasilieka savo pavardes, o vaikai gali turėti vieno iš tėvų pavardę.

Svečiai, išskyrus giminaičius, čia priimami kaip svetimi ir atsitiktinai. Savaitgaliais rengiami vakarėliai. Jeigu esate pakviestas dalyvauti, būtinai įspėkite keliese atvyksite. Olandų šeimininkės vakarėliui ruošia tiek kavos ir sausinių, kiek laukiama svečių. Tai vis olandiškas taupumas. O gal šykštumas?

Šventės. Daugelis švenčių yra šeimininės, kuriose išliko senovinių, tradicinių bruožų. Visų pirma tai siejama su vaiko gimimu ir krykštynomis, vestuvėmis ir vardynomis (kūdikis gali būit pavadintas net penkiais vardais). Tautosakoje vyrauja daug dainų, posakių, porinimų.

Per šventes dažnai rengiamos sporto varžybos. Juokaujama, kad Olandijoje rogės ir pačiūžos – visuotinis hobis, o dviratis susisiekimo priemonė. Olandams dviračių sportas, kaip ir futbolas – nacionalinė sporto šaka, tačiau tai, kaip manėjome, jiems daugiau būtinybė. Dviračiu olandas važiuoja į darbą ir atgal, į svečius ar su reikalais.

Amsterdamas yra Olandijos sostinė. Daugelis vietovardžių tyrinėtojų tvirtina, kad misto pavadinimas reiškia „Miestą ant polių“. Šiaip Amsterdamas dar vadinamas ir „Europos karūna“, – miestą puošia XVII a. viduryje pastatyti Karališkieji rūmai (buvusi miesto rotušė). Kartais prie šių rumų gali išvysti ir Nyderlandų karalienę Beatrix, vadinamą „verslininke“. Turistai pabuvoję Rusijos carų buveinėje, Amsterdamą vadina „Vakarų Europos Sankt Peterburgu“. Penkiasdešimtmetį sostinės kanalų kerta maždaug penki šimtai tiltų. Kateris perveš jus per kanalų labirintą, pro plaukiojančius namelius, kuriuose gyvena daug Amsterdamo gyventojų. Be abejo, miesto pavadinimas galėjo „antspaudą uždėti“ ir Amsterdamo upė, kurios deltoje ir įsikūrė miestas.

Taip pat svarbus miestas yra Roterdamas.

Žemės ūkis. Polderiuose dažniausiai auginami žemės ūkio kultūros. Racionaliai suformuoti dirvožemiai yra labai derlingi, kaip ir visoje Olandijoje. Derlingi Olandijos dirvožemiai yra vienas svarbiausių žemės ūkio plėtros veiksnių. Nors Olandijos ūkyje dirba tik 5% visų dirbančiųjų, tačiau jų pagaminama produkcija daugiau nei du kartus viršija šalies gyventojų poreikius. Olandai išaugina daugiausia gėlių pasaulyje.

Gamta. Olandijos pakarantėse yra kopos, polderiai ir dambos. Vyraujanti reljefo forma – lyguma. Aukščiausia kalva – Ardėnų kalnuose – Valsbergas (321m). Žemiausia vieta – Princo Aleksandro polderis (-7m). Olandijos ilgiausia upė yra Reinas (Olandijos 198 km, bendras ilgis 1320 km).Didžiausias Olandijos ežeras yra Eiselmerio (1250 km). Jis susiformano pastačius užtvaką – Didžiąją dambą. Olandijoje miškų nėra daug, tik 9% (mišrieji,plačialapiai miškai).

Olandijoje yra daug naudingųjų iškasenų. Pagrindinės yra gamtinės
dujos, nafta, akmens anglis.

Klimatas. Olandijoje vyrauja vidutinis jūrinis klimatas, dažni rūkai. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Amsterdame -(+1), liepos – (+18).

Vidutinis metinis kritulių kiekis – 650mm.

Ekonomika. Olandija eknonomiškai labai išsivystyta valstybė. Pirmauja pagal sviesto, sūrio, pieno miltelių, šviežių ir konservuotų daržovių ir gėlių eksportą. Gamina kanceliarines mašinas, elektros prietaisus, lėktuvus, chininą, cigaretes, briliantus, šokolada ir kakavą. Gyvulininkystė duoda 70% žemės ūkio produkcijos. Olandija garsėja skintomis ir vazoninėmis gėlėmis, gėlių svogūnėliais.

Bendra informacija apie Olandija: …

didžiausias gyventojų tankumas (373 žmonės kvadratiniame kilometre)

mažiausias bedarbių procentas (2,6 proc. visos darbo jėgos, 2000)

didžiausios įmokos į ES biudžetą (vienam gyventojui)

mažiausias gydytojų skaičius 1000 gyventojų

aukščiausi žmonės ES: vidutinis 15-25 m. vyrų ūgis yra 182,35 cm (Europos Sąjungoje vidurkis yra 177,51 cm.), moterų – 170,56 cm (ES vidurkis yra 165,57 cm)

ilgiausios atostogos

mažiausias procentas miškų (8 proc. šalies teritorijos)

didžiausias kelių tinklo tankumas (58 km/tūkst. kv. km)

išgaunama ir eksportuojama daugiausia gamtinių dujų (8,9 proc. pasaulinės prekybos, 1997)

daugiausia užauginama parduodamų gėlių (60 proc. pasaulinės rinkos)

daugiau kaip 50 proc. teritorijos yra žemiau jūros lygio

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 979 žodžiai iš 1944 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.