Olimpinės žaidynės
5 (100%) 1 vote

Olimpinės žaidynės

V A S A R O S O L I M P I N Ė S Ž A I D Y N Ė S

1896 m.balandžio 6d. prasidėjo I olimpinės žaidynės Atėnuose. Į sportines žaidynes susirinko 311 iš įvairiausių valstybių: Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Čilės ir tt. Daugiausiai dalyvavo Atėnai-207, Vokietija-21, JAV-14. Rusijos sportininkai taip pat buvo pakviesti atvykti į olimpines žaidynes tačiau dėl lėšų stygiaus pasiekė tik Stambulą.

Pagal senas antikos tradicijas žaidines pradėjo lengvaatlečiai. Naujųjų laikų olimpiniu čempionu tapo Harvardo universiteto studentas Džeimsas Konolis.Po 2 aukso medalius laimėjo amerikietis Tomas Berkas, žemo starto pradininkas, 100 m. ir 400 m. australas Edvinas Flekas-800 m. ir 1500 m. distancijose, amerikietis Eleris Klarkas – šuolių į aukštį, tolį rungtyse.

II olimpinės žaidynės prasidėjo 1900 m. gegužės 14d. Paryžiuje. Jos pasižymėjo savo ilgumu kadangi tęsėsi iki spalio 28d.. Šiose žaidynėse dalivavo 1344 sportininkai iš 22 šalių. Debiutavo pirmosios 6 moterys (tenise ir golfe). Šioja olimpiadoja daugiausia medalių pelnė Prancūzija (28 aukso, 37 sidabro ir 33 bronzos), po jos ėjo JAV (20 aukso, 14 sidabro, 19 bronzos), Didžioji Britanija (17 aukso, 7 sidabro, 11 bronzos).

III olimpinės žaidynės vyko 1904 m. liepos 1d. – lapkričio 23d. Sent Luise, JAV. Jose dalyvavo 629 sportininkai tarp jų 8 moterys. Dalyviai susirinko iš 12 šalių. Šių olimpinių žaidynių organizatoriai bandė surengti “antropologines diena”, kuriose rungtyniautų spalvotieji: negrai, filipinai, indėnai.Tokią rasizmo apraišką didžiai pasipyktinęs, pasmerkė P. Kubertenas ir pasiekė, kad kitose žaidynėse to nebūtų.

IV olimpinės žaidynės vyko 1908 m. balandžio 27d. ir tęsėsi iki spalio 31d. Londone. Šias žaidynes pretendavo rengti Berlynas ir Roma. Kadangi per nepilnus metus pastatė didžiulį stadioną kuriame tilpo 100000 žiūrovų buvo nuspresta, kad žaidynės viks Londone. Į Londoną atvyko 2056 (36 moterys) sportininkai iš 23 šalių.

Tris aukso medalius laimėjo JAV bėgikas Melvinas Šeperdas-800m. 1500m. ir estafetė 100+200+400+800m. Estafetės dalyvis Džonas Teiloras buvo pirmasis negras, tapęs olimpiniu čempionu.

Londone pirmuosius medalius pelnė Rusijos atstovai: aukso-dailiojo čiuožimo mėgėjas Nikolajus Paninas, sidabro-imtynininkai Nikolajus Orlovas ir Aleksandras Petrovas.

V olimpinės žaidynės Švedijos sostinėje Stokholme 1912m. gegužės 5d.-liepos 22d. Šioja šalyje dalyvavo 2546 dalyviai iš 28 šalių. Rusija atsiuntė didelę komandą-178 žmones, kurie, deja, nebuvo gerai pasiruošę.

Švedijoje vėl pasižymėjo šauliai Svanai ir broliai dvyniai Vilhelmas ir Erikas Kerlbergiai. Gerai pasirodė Amerikos lengvaatlečiai.Burevime čempionų vardus pasidalijo švedai, norvegai, ir prancūzai.

VI olimpinės žaidynės turėjo įvykti 1916m. Berlyne,tačiau neįvyko, nes 1914m. prasidėjo I pasaulinis karas, kurio viena pagrindinių sukėlėjų buvo Vokietija.

VII olmpinės žaidynės prasidėjo 1920m. balandžio 20d. Antverpene. Dalyvauti žaidynėse atvyko 2692 sportininkai iš 29 šalių. Šiose žaidynėse Norvegų buriuotojai laimėjo 7 aukso ir 2 sidabro medalius. Amerikietė Etelda Bleibtri, tapusi olimpine 100, 300m. ir 4x100m. plaukimo čempione, pasiekė tris pasaulio rekordus.

VIII olimpinės žaidynės prasidėjo 1924m. liepos 5d. Į jas atvyko 3092 sportininkai iš 44 šalių. Tai buvo rekordas. Čia debiutavo ir Lietuvos komanda.

Ypač gerų rezultatų pasiekta lengvojoje atletikoje ir plaukime. Suomis Pavo Nurmis lengvojoje atletikoje pelnė 5 aukso medalius. JAV plaukikas Dž. Veismiuleris iškovojo 3 aukso medalius, o prancūzų fechtuotojas Rožė Diukrė-3 aukso ir 2 sidabro medalius. Neblogai šioje olimpiadoje ringtyniavo Estijos sunkiaatlečiai ir imtynininkai.

IX olimpinės žaidynės vyko Olandijos mieste Amsterdame 1928m. liepos 28d.- rugpjūčio 12d. Jose dalyvavo 3014 sportininkai iš 46 šalių. Nepelnė laurų antrą kartą dalivavę olimpinėse varžybose Lietuvos sportininkai-lengvaatlečiai, boksininkai, dviratininkai, o estai čia laimėjo 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.

X olimpinės žaidynės vyko Amerikos žemyne 1932m. liepos 30d. –rugpjūčio 14d. Dalyvavo 1408 sportininkai (127 moterų) iš 37 šalių. Pagal neoficialią įskaitą I vietą užėmė JAV, II vietą-Italija ir III vietą –Prancūzija.

XI olimpiada surengta Berlyne 1936m. rugpjūčio 2-16d., jau spėjus fašistams užgrobti valdžią ir joje įsitvirtinti. Todėl ne vienas progresyvus sportininkas atsisakė dalyvauti žaidynėse. Iš 4066 sportininkų dešimtą dalį sudarė šeimininkai, kurie visaip stengėsi būti pirmi.

Pirmą kartą vyko krepšinio varžybos. Jas laimėjo amerikiečiai, kurių komandoje žaidė ir lietuvių kilmės 2 metrų ūgio sportininkas Pranas Lubinas. Pirmus olimpinius medalius pelnė latviai: Adalbertas Bubenka buvo trečias 50km. Ėjime, imtynininkas Edvinas Bietagas – antras.

XII ir XIII olimpinės žaidynės neįvyko dėl II pasaulinio karo.

XIV olimpinės žaidynės vyko Londone 1948m. liepos 29d. – rugpjūčio 14d. Jose dalivavo 4099 sportininkai (385 moterys) iš 59 šalių.

XIV
olimpiadoje pirmuosius olimpinius medalius iškovojo ir švedų baidarininkas Gertas Fredriksonas. Jauniausias olimpinis čempionas dešimtkovėje buvo septyniolikmetis amerikietis Robertas Metiasas, surinkęs 165 taškus daugiau už savo varžovą.

XV olimpinės žaidynės vyko 1952m. liepos 19d.-rugpjūčio 3d. Helsinkyja, dalivavo 4925 sportininkai (518 moterų) iš 69 šalių. Pirmąjį tarybinio sporto istorijoje oliimpinį aukso medalį iškovojo disko metikė Nina Romaškova.

XVI olimpinės žaidynės vyko Melburne 1956m. lapkričio 22d.- gruodžio 8d. Dalyvavo 3184 sportininkai (371 moterys) iš 67 šalių. Čia šauniai startavo Tarybų šalies gimnastai, futbolininkai, boksininkai, šauliai, imtynininkai, baidarių ir kanojų irkluotojai.

Sunkiojoje atletikoje pasiekta 12 pasaulio ir 32 olimpiniai rekordai. Tarybiniai sunkiaatlečiai buvo 6 pasaulio ir 13 olimpinių rekordų autoriai.

XVII olimpinės žaidynės vyko Romoje 1960m. rugpjūčio 25d.- rugsėjo 11d. Žaidynes šv. Petro aikštėje palaimino popiežius Jonas XXII. Atvyko net 5348 sportininkai iš 83 šalių. Jie pagerino 74 olimpinius rekordus, jų tarpe 27 pasaulio.

XVIII olimpinės žaidynės įvyko Tokijuje 1964m. spalio 10-24d. 5140 sportininkų iš 93 šalių atvyko į pirmąją Azijos šalyje surengtą olimpiadą. Buvo pasiekti 77 olimpiniai, iš jų 35 pasaulio rekordai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 923 žodžiai iš 1821 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.