Olimpinės žaidynes
5 (100%) 1 vote

Olimpinės žaidynes

Žiemos olimpinių žaidynių pradžiaIdėją rengti žiemos olimpines žaidynes XX a. pradžioje iškėlė P. de Kubertenas. Ši idėja ne kartą buvo svarstoma TOK. Jai prieštaravo… pajėgiausios žiemos sporto šalįs – Skandinavijos valstybės. Mat jau nuo 1901 m. reguliariai vykdavo Šiaurės žaidynės, kuriose dalyvaudavo visi stipriausi pasaulio žiemos sporto šalių atletai, todėl, rengėjų nuomone, nesą jokio reikalo rengti lygia greta varžybas, vadinamąsias olimpines žaidynes. Buvo ir dar vienas motyvas, kuriuo rėmėsi žiemos olimpinių žaidynių priešininkai: žiemos sporto šakos neturi senovės varžybų ištakų, tokių kaip vasaros sporto šakos Olimpijos žaidynėse, tad įvardijant žiemos žaidynes vartoti žodžio “olimpinės” netiktų. Žiemos olimpinių žaidynių kliūtis buvo ta, kad trūko tinkamos sporto bazės. Pavyzdžiui, atšilus orui, greitojo čiuožimo varžybas, nesant dirbtinio ledo, ne kartą teko nutraukti.

Tik 1922m. TOK sesijoje Paryžiuje buvo nutarta surengti Tarptautinę žiemos sporto šakų savaitę, skirtą VIII olimpinėms žaidynėms. Varžybos įvyko 1924m. Šamoni mieste (Prancūzija) sausio 25 – vasario 4 d., laikantis visų tuo metu galiojusių vasaros olimpinių žaidynių ceremonijų: buvo uždegta olimpinė ugnis, atletai davė priesaiką ir pan. Varžybos pasisekė. 1925 m. TOK Prahos kongrese nutarė reguliariai kas ketveri metai (tais pačiais metais, kaip ir vasaros žaidynės) rengti žiemosž olimpines žaidynes.1924 m. Šamoni vykusias žiemos sporto šakų varžybas nutarta laikyti pirmosios oficialiomis žiemos olimpinėms žaidynėmis.

Tik 1991 m. TOK nusprendė išskirti žiemos ir vasaros olimpines žaidynes: žiemos žaidynes nutarta rengti kas ketveri metai, praėjus dvejiems metams po eilinių vasaros žaidynių.

I žiemos olimpinės žaidynės – Tunbergo ir Haugo žaidynės Šmoni (Prancūzija), 1924m. sausio 25 –vasario 4d.

Sportinėje žaidynių programoje buvo septynių šakų varžybos: slidinėjimo lenktynių (18 ir 50km), šiaurės dvikovės (18 km lenktynės ir šuolių nuo trmplyno), šuolių nuo tramplyno, dailiojo čiuožimo (vyrų,moterų ir porinio), greitojo čiuožimo (500, 5000 ir 10 000 m), bobslėjaus (keturviečių ledrogių) ir ledo ritulio. Olimpiadininkai kovojo dėl 16 medalių komplektų. Olimpinėse žaidynėse vienintelį kartą buvo nustatomas ir absoliutusis greitojo čiuožimo nugalėtojas – pagal visų keturių nuotolių rezultatus. Moterys galynėjosi tik dailiojo čiuožimo aikštėje.

Per žaidynes buvo surengtos parodomosios kerlingo (varžėsi Švedijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos komandos) bei karinių patrulių slidinėjimo lenktynės.

Iš viso žaidynėse dalyvavo 258 sportininkai (tarp jų 13 moterų) iš 16 šalių.

Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrimas

Svarus kongreso darbo rezultatas buvo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) įkūrimas. 1894 m. birželio 23 d. įkurtą TOK sudarė 14 narių iš visų 12 dalyvavusių kongrese šalių.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 432 žodžiai iš 841 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.