Olimpinės žaidynės
5 (100%) 1 vote

Olimpinės žaidynės

TURINYS

Olimpinė simbolika……………………………………………………………3

Olimpinės žaidynės nuo779m. prieš. m.e.- iki 1896 m……………………….4

Olimpijos žaidynių vyksmas………………………………………………….5

Olimpijos mergaičių varžybos………………………………………………..6

Nuo pirmųjų olimpinių žaidynių1896m. iki dvidešimt aštuntųjų 2004………6

Olimpinės žiemos žaidynės………………………………………………….11

Olimpiados ir Lietuva………………………………………………………..13

Apibendrinimas………………………………………………………………14

Literatūra……………………………………………………………………..15

Olimpinė simbolika

OLIMPIADA

Terminas ,,Olimpiada” reiškia ketverių iš eilės metų periodą.Olimpiada prasideda vienos Olimpiados žaidynių atidarymu ir baigiasi kitos Olimpiados žaidynių atidarymų.Tuo atveju, jei kurios nors žaidynės neįvyksta, vis tiek ji apima ketverių metų periodą nuo prieš tai buvusios Olimpiados pradžios.Ji skaičiuojama nuo pirmųjų naujosios eros olimpinių žaidynių, kurios buvo surengtos 1896 m. Atėnuose.

OLIMPINIS SIMBOLIS yra penki vienos arba skirtingų spalvų olimpiniai žiedai, naudojami vieni patys.Penkios žiedų spalvos turi būtinai būti tokios: mėlyna, geltona, juoda, žalia, raudona.Žiedai sunerti iš kairės į dešinę.Mėlynas, juodas ir raudonas žiedai yra viršuje, o geltonas ir žalias- apačioje.Visa geometrinė figūra artima taisyklingai trapecijai, kurios mažesnis pagrindas yra apačioje.



Šis olimpinis simbolis reiškia penkių žemynų ir viso pasaulio sportininkų susitikimą olimpinėse žaidynėse.

OLIMPINĖ VĖLIAVA yra balto fono be spalvų.Jos centre- penkiaspalvis olimpinis simbolis.

Olimpinis devizas ,,CITIUS. ALTIUS. FORTIUS.”

Olimpinis himnas- tai himnas, kurį 1958m. 55-ojoje Tokijo sesijoje patvirtino tarptautinis olimpinis komitetas(TOK) ir kuriuo partitūra saugoma TOK būstinėje.Šis himnas, tai iškilminga giesmė ,,Olimpinė kantata”.

Olimpinė ugnis- tai TOK’o leidimu uždegta ugnis.

Olimpinis fakelas(ar deglas) – tai fakelas, kuriame dega olimpinė ugnis.

Olimpinių žaidynių programoje turi būti ne mažiau kaip 15 olimpinių sporto šakų. Žiemos olimpinėse žaidynėse toks minimumas nenustatomas.

Olimpinis medalis- tai TOK nustatytos formos medalis, kurio vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su lauru vainiku, kitoje- sporto šakos vaizdas bei olimpinių žaidynių emblema.

Olimpinis talismanas- tai simbolis pagal prietarus teikiantis žmogui laimę, pasisekimą, saugo nuo nelaimės, priešo kėslų. Kiekvienos žaidynės turi savo talismaną, kuris neša laimę ir sėkmę sportininkams, bei mėgėjams.

Olimpinė emblema- tai olimpinis sutartinis ženklas, kurį sudaro olimpinio simbolio (penki žiedai) ir kito skiriamojo ženklo derinys.Kiekvienų olimpinių žaidynių sutartinėje emblemoje yra olimpinis simbolis, olimpinio miesto simbolis, to miesto pavadinimas ir tų žaidynių rengimo metai.

Olimpinės žaidynės nuo 779m.prieš m.e. iki 1896m.

Kiekvienų olimpinių žaidynių iškilmingame atidarymo parade pirmoji žygiuoja Graikijos delegacija.Kitų šalių delegacijos rikiuojasi abėcėlės tvarka.Graikijos sportininkams daroma tokia išimtis todėl, kad jų šalis- olimpiadų tėvynė.

Elidės karalius Ifitas, kurio teritorijoje buvo Olimpijos miestelis, siekdamas, kad graikų valstybės liautųsi tarpusavyje kariavusios, nutarė rengti ,,atletų varžybas Olimpijoje”. Tai buvo 884 m.pieš.m.e.Vėliau žaidynės buvo rengiamos kas ketverius metus, ,,tarp pjūties ir vynuogių rinkimo”, per pirmą mėnulio pilnatį, po vasaros saulėgrąžos.

Iš pradžių rungtyniavo tik Peloponeso, kuriame buvo Elidės sritis, dorėnų gentys, vėliau įsijungė kitos Graikijos sritys, Kretos, Rodos salos, Mažosios Azijos Lidijos ir netgi Juodosios jūros pakrantėse gyvenę graikų kolonistai.

776m.prieš m.e. žaidynės jau buvo pripažintos visoje Graikijoje, olimpinių nugalėtojų- olimpiokų- vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose Alfėjaus upės pakrantėje. Iš jų sužinome ir pirmąjį nugalėtoją.Tai Korebas, virėjas iš Elidės, laimėjęs 1 stadijos(192,27)bėgimą.

724m. prieš m.e. į olimpines žaidynes įtrauktas dviejų stadijų bėgimas(384m), po ketverių metų- dolikodromas, 24 stadijų(4714m)bėgimas.708m.prieš m.e.atsirado pentatlonas(penkiakovė:stadijos bėgimas, šuolis į tolį, disko, ieties metimas,imtynės),668m. prijungtos buvo muštynės.680m. pradėtos rengti pakinkytų žirgų,laukinių arklių ar mulų lenktynės.Dažniausiai važiuodavo vergai, o nugalėtojų laurų vainiką gaudavo to gyvulio savininkas.

Aprašymą apie olimpines žaidynes mums paliko Homeras ,,Iliadoje”, 23-oje giesmėje.Ten kalbama apie žaidynes, kurias surengė Aschilas žuvusio Patroklo garbei.

Iš pradžių žaidynės vykdavo vieną dieną, nuo 472m.prieš m.e.-3 dienas, o kartu su šventėmis 5 dienas.Varžybos vykdavo pusiau ovaliniame stadione, kurio 215m, o plotis-30m. Žiūrovai stebėdavo varžybas nuo aukšto pylimo, įžymieji svečiai sėdėdavo
ant balto marmuro kėdžių.Į žaidynes susirinkdavo 40-60 tūkstančių žiūrovų.

Žaidynių metu būdavo nutraukiami karai, draudžiama užpulti vykstančius į Olimpiadą atletus. ,,Šventas paliaubas” tik vieną kartą sulaužė Arkadijos graikai, kurie per103 Olimpiadą(368m.prieš m.e.)užėmė Olimpiją.Dėl šito įvykio jie buvo ilgam pašalinti iš olimpinių žaidynių.

Žaidynėse galėjo dalyvauti tik laisvas pilietis, nepadaręs jokio nusikaltimo, šventvagystės, neburnojęs prieš dievą. Todėl prieš pristatydamas atletus informatorius klausdavo ar neprieštarauja žiūrovai, kad šis atletas doras ir garbingas pilietis. Tiesa, užkariavus Graikiją romėnams, tradicija buvo sulaužyta ir olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir svetimšaliai, iš jų imperatoriai Tiberijus ir Neronas.

394m. ,, Rytų ir Vakarų imperatorius” Teodosijus I, arkivyskupo Ambruazo įtikintas,kad žaidynės yra pagrindinis pagonybės šaltinis, trukdantis plisti krikščionybei, uždraudė olimpiadas.Po metų per bizantiečių gotų kautynes Alfėjaus krantuose Olimpija buvo sugriauta,o 426m. Teodosijus II įsakė visiškai sunaikinti pagonių šventyklų likučius. Dar po 100 metų Olimpija ištiko du žemės drebėjimai, nelauktai išsiliejo Alfėjaus ir Kladėjaus upės, kurios viską palaidojo po smėliu ir dumblu.Ilgiems amžiams buvo palaidotos ir olimpinės idėjos.

1793m. atgaivinti olimpines žaidynes siūlė vienas Vokietijos gimnastikos mokyklos kūrėjų J.Gutas Mutsas. Jo idėjai nepritarta. Po 59 metų kitas vokiečių gimnastas Ernstas Kurcijus Berlyne skaitė paskaitą apie ,, Olimpiją ”. Po paskaitos kaizeris Fridrichas IV pareiškė, kad dėstytojas dėstė taip įtikinamai,jog šis panoro atsistoti vidury gatvės ir rinkti aukas.

1859 metais graikų armijos majoras Evangelis Capas, energingas ir pakankamai turtingas žmogus, organizavo Pangraikijos ,, Olimpiadą ”.Tokios pat olimpiados vyko ir 1888 bei 1889 metais.Taigi bandymų lyg ir būta, bet tikruoju olimpinių žaidynių atgaivintoju laikomas prancūzas Pjeras de Kubertenas, veiklus organizatorius, pedagogas ir visuomenės veikėjas. 1894m. birželio mėnesį pavyko sušaukti Paryžiuje tarptautinį olimpinių žaidynių šalininkų susitikimą, tiksliau steigiamąjį kongresą. Tą dieną, prabėgus 15 amžių nuo olimpinių žaidynių uždraudimo, baronas Pjeras de Kubertenas pasakė garsiąją frazę:

– Sportas turi būti internacionalinis dalykas; olimpines idėjas reikia atkurti ne vienoje šalyje, bet tarptautiniu mastu.

Šiame kongrese buvo išrinktas Tarptautinis olimpinis komitetas ( TOK), kurio pirmininku tapo graikų poetas Dimetrijas Bikelas, generaliniu sekretoriumi- Pjeras de Kubertenas. TOK nariai išrinkti Anglijos,Belgijos, Čekoslovakijos, Graikijos,Italijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Vengrijos sportinių organizacijų atstovai.

TOK’as nutarė atgaivinti olimpines žaidynes. Dviejų civilizacijų- senovės graikų ir mūsų laikų- didesnei sąsajai pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes buvo nutarta surengti 1896m. Graikijoje, Atėnuose.

Buvo aptarti pagrindiniai žaidynių principai. Olimpinės žaidynes nuspręsta kaip ir prieš tai, rengti kas ketverius metus. Jose rungtyniauti turi teisę visų šalių sportininkai mėgėjai garbingai ir lygiateisiškai. Šalių ir atskirų asmenų atžvilgiu draudžiama bet kokie diskriminacija dėl rasinių, religinių arba politinių įsitikinimu.Pagrindinis Olimpinio judėjimo tikslas- ugdyti puikias fizines ir moralines savybes, kurios įgyjamos rungtyniaujant mėgėjiško sporto draugiškose varžybose, suburti kartą per ketverius metus pasaulio jaunimą į didžiulę sporto šventę, tuo kuriant tarptautinį pasitikėjimą ir gerą valią, geresnį ir taikesnį pasaulį.

Olimpijos žaidynių vyksmas

Pirmoji diena – tai Olimpijos žaidynių atidarymas. Ceremonija būdavo paprasta, bet didinga. Saulei tekant keturis kartus nuaidėdavo dūdų fanfaros, pranešdamos, kad žaidynių atsidarymo ceremonija prasideda. Vyriausiasis teisėjas, laikydamas baltą atletų sąrašo lentą, tikrindavo kas kurioje rungtyje dalyvauja. Jis garsiai skelbdavo kiekvieno dalyvio vardą, tėvo vardą, gimtąjį miestą ir klausdavo žiūrovų, ar kas nors žino atleto nedorų darbą. Paskui visi pasuka prie Dzeuso šventyklos. Atletai ir teisėjai sustoja aplink didžiulį aukuro akmenį, žynys užkuria ant jo ugnį. Žynių padėjėjai atitempia pagautą gyvą šerną, apjuosia jį šventais kaspinais. Vyriausiasis žynys išpjauna šerno širdį, kepenis, atrėžia gabalą odos, viską į ją suvynioja ir kaip auką galingajam Dzeusui deda ant aukuro ugnies. Aukai degant prisiekiama. Visų pirma prisiekia atletai, po to teisėjai. Priesaikos tęsiasi iki vidurdienio, per karštymetį visi ilsisi. Vakare prasidėdavo lenktynės su deglais. Bėgikų komandos turėdavo nubėgti 800-2500 m nuotolį taip, kad deglai neužgestų. Nugalėjusi atletų grupė uždegdavo ugnį prie Dzeuso šventyklos aukuro.

Antroji diena- tai Olimpijos berniukų varžybos. Dalyvauja berniukai iki 18 metų. Iš pradžių jie galynėjosi vienos stadijos bėgimo ir imtynių varžybose. Kiek vėliau buvo įtrauktos ir kumštynės.

Trečioji diena – tai Didžioji žaidynių diena. Tą dieną vykdavo pagrindinės pajėgiausių atletų varžybos. Pirmoji rungtis – bėgimas (atstumas 1 stadija, apie 600 pėdų ).
to sekdavo šuolis į tolį, ieties ir disko metimas, imtynių, paskui kumštynių, pankrationo varžybos.

Ketvirtoji diena- Olimpijos žaidynių diena. Tą dieną vykdavo vadeliotojų, raitelių bei karinio bėgimo varžybos.

Penktoji diena- Olimpijos žaidynių uždarymas. Apdovanojami nugalėtojai, jų garbei dainuojamos dainos, rengiamos eitynės. Nugalėtojams įteikiami alyvų vainikai. Žaidynių nugalėtojo vainikas, kabantis prie atleto namų židinio, atnešdavo jam garbę ir šlovę ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje valstybėje, visų tautiečių pagarbą jo šeimai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1569 žodžiai iš 5216 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.