Openhaueris pasaulis kaip valia ir vaizdinys
5 (100%) 1 vote

Openhaueris pasaulis kaip valia ir vaizdinys

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………..3

Pasaulis kaip vaidinys…………………………………………………………………………….5

Pasaulis kaip valia………………………………………………………………………………….7

Išvados………………………………………………………………………………………………..10

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………11

Įvadas

XIX amžius – tai pereinamasis laikotarpis iš naujųjų laikų į modernųjį pasaulį, kai filosofijoje , iki tol vyravusi vokiečių idealizmo sistema ima po truputi žlugti, kadangi ,,vis labiau ryškėjo šviečiamojo racionalizmo ribotumas, jo nesugebėjimas racionaliai paaiškinti daugelio naujų reiškinių bei procesų, spontaniškai bręstančių buržuazinės civilizacijos gelmėse. <…> Todėl išsvajotoji ,,proto karalystė‘‘ praktiškai virto žiauria neįgyvendintų lūkesčių karikatūra ‘‘ . Taigi ir G.W.F. Hegelio, savo absoliutaus idealizmo filosofijoje aiškinusio, kad pasaulio pagrindas – tai protingas principas, jog pasaulis nėra tik atsitiktinumų rinkinys, kad yra visa valdanti pasaulio dvasia ,,Gaist‘‘, kurios įrankiais esame mes, žmonės, autoritetas ima pamažu blėsti filosofijos padangėse, užleisdamas vietą idealizmo kritikos sistemai. Kelią ima skintis iracionalizmo filosofija, kurios žymiausias atstovas buvo Artūras Šopenhaueris.

A. Šopenhaueris – tai filosofas, sukūręs kitokio tipo idealizmą – voliuntaristinį, būties pagrindu ir svarbiausiąja gyvenimo kuriamąja galia laikiusį valią. Tai buvo visiškai priešinga G.W.F.Hegelio absoliutizmui. A. Šopenhauerio sukurtoji metafizika buvo iracionali, teigianti, kad ne protas yra pasaulio esmė, o valia, kaip iracionalus, aklas instinktas, iš kurio begalinio siekio kaip objektyvacijos ir kyla reiškiniai. Protas svarbus tik tiek, kiek parodo, kad būtent ne jis yra svarbiausias veiksnys.

Pagrindinis A. Šopenhauerio veikalas ,,Pasaulis kaip valia ir vaizdinys‘‘, kur ir išdėstyta valios metafizika, susideda iš keturių dalių, iš kurių pirmojoje ir trečiojoje filosofas pasaulį aiškina kaip vaizdinį, o antrojoje ir ketvirtojoje – kaip valią. Kūrinys, parašytas filosofijai nebūdingu paprastu, aiškiu ir skaidriu rašymo stiliumi, atspindi filosofo nusivylimą gyvenimu, todėl A. Šopenhauerio filosofiją daugelis vadina ne tik voliuntaristine ar iracionalistine, bet dar ir pesimistine, kuriai didžią įtaką padarė Indijos filosofija. Tai pirmasis mąstytojas Europoje, studijavęs Upanišadas ir Budizmą, kas stipriai ir įtakojo jo filosofinį mąstymą, kadangi būtent čia pateikiama nevienalytė filosofinė teorija, čia išreiškiamas požiūris, kad ,,visata yra dvireikšmė, turinti objektyviąją ir subjektyviąją dimensijas, nurodančias atitinkamai į Brahmaną ir Atmaną‘‘ , kurie iš esmės yra viena. Tad Upanišadose Brahmano ir Atmano vienovės mokslas žmogaus egzistencijai suteikdamas naują, pesimistinę reikšmę, juntamas ir A. Šopenhauerio filosofijoje.

Kalbant apie įtaką šio mąstytojo filosofijai, reikia paminėti, ne tik Indijos filosofiją, bet ir G. Berklį, iš kurio A. Šopenhaueris perima mintį, jog mumyse yra tam tikros idėjos – tai, ką turime apie pasaulį, B. Spinozą , kuris akcentavo, kad kalbant apie žmogų, kūno ir dvasios santykis turi būti suprantamas paraleliškai, kadangi kūnas ir dvasia yra du vieno individo aspektai. Taip pat akivaizdu, jog mąstytojas minčių sėmėsi ir iš Platono idėjų teorijos bei I. Kanto. Pastarojo įtaka ypatingai jaučiama skaitant pirmąją ir trečiąją ,,Pasaulis kaip valia ir vaizdinys‘‘ dalis, kur pradžios tašku pasirenkamas apriorinis principas, kad žmogui pasaulis duotas kaip vaizdinys.

Taigi A. Šopenhaueris, būdamas amžininkas tokių didžių filosofų kaip I. Kantas, G.W.F. Hegelis ir J.G. Fichtė, sugebėjo ne tik atsiriboti nuo tuometinio tradicinio vokiečių idealizmo, bet ir ,atsigręžęs į filosofijos praeitį ir pasisėmęs jos teorijų, kurias sujungęs su savojo laikmečio susidariusia padėtimi (besiformuojančių specialiųjų gamtos mokslų pažanga, o ypatingai fiziologijos rezultatais), sukurti naują unikalią iracionalistinę doktriną, kuri ,,tampa viena iš pagrindinių ankstyvojo iracionalizmo formų‘‘ .

Pasaulis kaip vaizdinys

,,Pasaulis yra mano vaizdinys‘‘ – tai, pasak W. Tatarkiewicz‘iaus, buvo A. Šopenhauerio šūkis, tapęs kantiškuoju elementu jo filosofijoje, kadangi kaip ir I. Kantas, jis erdvę laiką ir priežastingumą laikė apriorinėmis proto formomis, kuriuose ir pasirodo vaizdiniai. Žmogui, siekiančiam pažinti jį supantį pasaulį, tikrovė pateikiama tik kaip vaizdinys santykyje su pačiu žmogumi. Visas pažinimas suskyla į subjektą ir objektą, kur objektai pateikiami taip, kaip juos sąlygoja patys subjektai.

A. Šopenhaueris kalba apie pagrindo principą, pasak kurio, visi vaizdiniai yra dėsningai susiję aprioriškai apibrėžtu būdu. Visi vaizdiniai jau apriori iškyla erdvėje ir laike, kur susiejami priežastinio ryšio. Tačiau kalbant apie žmogaus siekį pažinti pasaulį,
reikia paminėti, kad vaizdiniai, suvokiami kaip supantis pasaulis, tik viena tikrovės pusė – išorinė, taip kaip ji mums reiškiasi, kadangi ,, protas daiktų nekopijuoja, o suteikia jiems savosios prigimties atspalvį <…> visada pažįstame ir visada pažinsime vien tik reiškinius‘‘ . Taigi jau čia ir pasireiškia A. Šopenhauerio iracionalizmas. Protas žmogui neatskleidžia tikrosios pasaulio esmės, jei pažinime pasikliautume tik protu , tai ,, pasaulis mums būtų tik iliuzija, paprasčiausias reiškinys, mistinis ženklas be reikšmės‘‘ .

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 802 žodžiai iš 2326 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.