Operatoriaus funkcinės būsenos supratimas
5 (100%) 1 vote

Operatoriaus funkcinės būsenos supratimas



Operatoriaus funkcinės būsenos samprata atsirado ir pradėjo vystytis, vystantis fiziologiniam mokslui. Tačiau žmogaus funkcinės būsenos tyrinėjimas realiame laike, nesulaikomai išeina tik iš fiziologinių supratimų rėmų ir linksta link ergonominių šitos problemos aspektų.

Intensyvus darbas sprendžiant nuovargio ir darbingumo problemas prasidėjo praėjusio amžiaus pabaigoje ir jau pirmi eksperimentiniai darbai šioje srityje parodė neteisinga šių problemų sprendimą . Labiausiai atsiskleidžiantys funkcinių būsenų rodikliai yra įvairių centrinės nervų sistemų , širdies veiklos, kvėpavimo judesių, endokrininės ir kitos sistemos. Įvairioms būsenoms yra būdingi poslinkiai psichinių procesų tekėjime: suvokimas, dėmesys, atmintis, mąstymo ir emocinės sferos.

Žmogaus būsenos negalima suprasti kaip vienos kokios nors organizmo sistemos funkcionavimą. Tai yra sudėtingos individo reakcijos .

Štai pavyzdžiui nuovargio būsenai charakteringi tam tikri širdies indų sistemos veiklos poslinkiai. Toliau tęsiant intensyvias apkrovas organizmui reikia vis daugiau energijos dėl ko neišvengiamai didėja kraujotakos greitis ir perpumpuoto kraujo tūris. Vystantis nuovargiui pirmiausia pastebimi širdies raumenų silpnėjimas. Neišvengiamam darbo atlikimui kraujotakos parametrai – greitis ir tūris, kurį laiką gali būti palaikomi didėjant širdies susitraukimų dažniui ir indų tonusų padidėjimu. Diagnostiškai nuovargio būsenai svarbūs yra ne patys padidinto širdies dažnio ir padidinto arterinio spaudimo bei minutinio kraujo tūrio pakitimų simptomai, o šitų rodiklių judesių kiekis ir kryptis, bei ryšys tarp jų.

Visa tai leidžia pilniau suprasti labiausiai naudojamos ir išdirbtos ergonomikos tyrinėjimuose funkcinės būsenos supratimą. Žmogaus funkcinė būsena yra kompleksas tų funkcijų ir kokybių kurios apibūdina atliekamų operacijų išpildymą. Bandymas aprašyti o taip pat ir įvertinti apskritai žmogaus funkcinę būseną betarpiškai realiai veiklai, kurios metu ji atsiranda ir efektyvumą kuriuo ji apibūdinama, nepavyks. Pagrindinis kriterijus kurio pagrindu funkcinės būsenos pakitimus galima laikyti leidžiamais yra atskirų darbo operacijų arba viso darbo proceso atlikimo efektyvumo sumažėjimas arba padidėjimas. Tuo atveju kritinės yra netiktai kiekybinių darbo charakteristikų išraiškos, bet ir darbo kokybiniai pokyčiai.

Operatoriaus funkcinių būsenų rūšys

Dauguma šiuolaikinių tyrinėtojų baigtiniu požiūriu laiko idėją apie tvarkingą būsenų daugumą. Žmogaus būsenų pakitimai gali būti vaizduojami judančiu tašku šių būsenų viduje. Vis dėlto apibūdinamas dauguma požiūrių išvystytų konkrečių problemos aspektų nagrinėjimo metu.

Fiziologiniuose tyrinėjimuose funkcinių būsenų analizė vykdoma teorinės aktyvacijos terminais. Bendriausiam požiūriui apie aktyvaciją yra naudojama požiūris apie energetinės mobilizacijos lygį būtiną realizuoti vieną ar kitą veiklos aktą.

Samprata apie aktyvaciją išvystyta iš aktyvacinių teorijų ir iš nespecifinių galvos smegenų mokymo duomenų. Jų funkcionavimas neišvengiamai parodo įvairių funkcinio organizmo sistemų aktyvumo lygį, nes jų vaidmuo yra pagrindinis reguliuojant funkcines būsenas.

Tradicinės ergonomikos tyrinėjimų objektas yra dinamika, darbingumas, nuovargis. Nuovargis dažniausiai laikomas kaip įtakojančiu, laikiną darbingumo sumažėjimą, veiksniu.

Dažnai yra sunku atskirti nuovargį nuo kitų, analogiškai įtakojančių dinamiką ir darbingumą, veiksnių. Yra išskiriamos trys artimos, bet ne tapatingos būsenos, įtakojančios darbo efektyvumo sumažėjimą – nuovargis, monotonija ir psichologinis pervargimas.

Jeigu būtų galima charakterizuoti nuovargį kaip tiesiogiai surišta su didėjančia įtampa dėl atliekamo darbo trukmės, tai likusios dvi charakteristikos yra monotoniško darbo, atliekamo specifinėse sąlygose tokiose kaip darbo aplinkos ribotumas, nesudėtingi besikartojantys veiksniai ir t.t. Skirtumai tarp šių būsenų įtakoja elgesį, subjektyvius pergyvenimus. Esant monotonijai pastebimas laipsniškas aktyvumo mažėjimas atitinkamuose procesuose, o štai nuovargio būsenoje yra atvirkščiai, charakteringai auga įtampa įvairiose darbinėse sistemose.

Priklausomai nuo apkrovos tipo galima išskirti skirtingus nuovargio tipus, pavyzdžiui protinis ir fizinis. Pirmoji charakteristika pasižymi dideliu psichiniu išsekimu, pirmoje eilėje judesių suvokimas, atmintis, dėmesys, mąstymas. Antrasis apibūdina sensomotorinės sferos ir subjektyvių suvokimų, charakteristikų pasikeitimą. Vystantis nuovargiui galima išskirti keletą skirtingų stadijų:

Tradicinis šių fazių išskyrimas yra analizė taip vadinamos darbingumo kreives – priklausomybės tarp veiklos efektyvumo ir jos atlikimo laiko.

Priešingai ankstesniems bandymams charakterizuoti darbingumo dinamiką remiantis tik tai pagrindinių rodiklių rezultatyvumu (kreivės 1 ir 2 ), šiuolaikiniuose tyrinėjimuose jinai aprašoma remiantis dirbančio žmogaus emocine įtampa ( kreivė 3), o taip pat subjektyvaus nuovargio pajutimo lygiu (kreivė 4)(žemiau parodytam grafike). Norint rasti pakankamai konkrečią žmogaus būsenos charakteristiką reikia apibendrinti visas šias keturias kreives.

Yra lengva nustatyti bendras, dažnų atvejų ir tipines
stadijas: matome, kad pirmas periodas “ įsivažiavimo “, paskui periodas optimalaus darbingumo, toliau nuovargis ir galutinis persitempimas. Visas šitas kreives veikia daugelis faktorių, todėl šie keturi lygiai gali varijuoti iki kai kurių iš jų pilno iškritimo.



Jeigu darbingumo periodų išskyrimui paimtume psichofiziologinių sistemų kaitos charakterį, tai stebima darbingumo dinamika būtų žymiai “tankesnė”. Pačiam pirmajam periode, kai operatorius ”įsidirba” galima išskirti tokias fazes kaip mobilizacija, pirminė reakcija ir hiperkompensacija, optimalaus darbo periodą atitinka kompensacijos fazė; o fazės subkompensacija, dekompensacija, galutiniam nuovargiui ir progresuojančiam produktyvumo mažėjimui, visa tai sudaro nuovargio periodą.

Iš grafiko matome, kad nuovargis išsivysto paskutinėse darbingumo kreivės stadijose. Pirmieji išoriniai nuovargio požymiai rodo, kad nepakanka kompensatorinių organizmo išteklių darbo efektyvumo palaikymui nustatytame lygyje. Atstatyti pradinį darbingumo lygį galima tiktai nutraukus darbą, kuris iššaukė nuovargį. Jeigu poilsio periodas yra per trumpas, tada nuovargis kaupiasi dėl ko išsivysto chroniškas nuovargis ar net kraštinė, beveik patologiška nuovargio forma- pervargimas.

Todėl nuovargis gali būti dviejų tipų – trumpalaikis ir ištemtas laike. Aštrus ir chroniškas nuovargis turi skirtingus simptomus. Nuovargio kaupimosi efektą reikia studijuoti aiškintis jo kaupimosi priežastis aplinkybes, kitaip nebus išvengta prasto darbingumo avarinių situacijų, traumų, chroniškų susirgimų. Pirmieji chroniško nuovargio simptomai yra nepraeinantis nuovargis, padidintas nuovargis, mieguistumas, silpnumas ir t.t.

Norint išnagrinėti įvairias funkcines būsenas būtina atkreipti dėmesį į streso problematiką.

Stresas yra bendra nespecifinė organizmo reakcija į ekstremalius aplinkos poveikius.

Šiuo metu yra žinomos streso vystymosi stadijos:

1. Pradinė pavojaus, neatsiliekanti nuo ekstremalių poveikių, ryškiai sumažinanti organizmo atsparumą.

2. Pasipriešinimo stadija, šios stadijos metu išryškėja adaptacinės organizmo galimybės – atstatomas ne tik pradinis darbingumo lygis, bet ir stipriai padidėja organizmo atsparumas.

3. Išsekimo stadija, išreiškiama stipriu atsparumo sumažėjimu ir parodančia, kad organizmo jėgos išseko. Reikia atsižvelgti į tai, kad atskirų stadijų tęsimosi laikas gali stipriai keistis: nuo kelių minučių, kai atsirado nenaudingas faktorius iki keleto mėnesių ar net metų, pastarasis atvejis būdingas atsparumo ir išsekimo stadijoms.

Streso priežastys būna gana įvairios – nuo paprasčiausių fizinės situacijos charakteristikų ( temperatūra, slėgis, triukšmas, fizinis-cheminė oro sudėtis ir t.t.) iki sudėtingų psichologinių ir socialinių-psichologinių faktorių.

Daugeliu atvejų reikėtų kalbėti apie kombinuotus stresorių (stresą sukeliančių faktorių) atvejus. Todėl svarbu atsižvelgti į vienu metu veikiančias priežastis ir individo reakcijas kiekvienai iš jų, taip pat reikia tyrinėti atskirų stresorių tarpusavio ryšį, kadangi negalima jų paprasčiausiai “susumuoti”.

Psichologinis stresas skiriasi nuo fiziologinio streso, todėl, kad jie skiriasi savo kilme, pavyzdžiui organizmas patiria fiziologinį stresą esant kenksmingam poveikiui, o psichologinis stresas priklauso nuo psichinių procesų ir yra žymiai sudėtingesnis.

Funkcinių būsenų korekcija

Norint išvengti kenksmingų sąlygų yra atliekami veiksmai nukreipti prieš arba perspėjantys įmones, kad šios likviduotų jau esančias kenksmingas sąlygas.

Įvairiose gamybinėse situacijose bet kokia darbo optimizacija skirta žmogaus darbo palengvinimui gali būti laikoma kaip kenksmingų funkcinių sąlygų profilaktika. Toliau pateikiu tokio darbo kryptis :

· Darbo įrangos tobulinimas;

· Darbo vietų racionalizacija;

· Darbo ir poilsio režimų optimizacija;

· Operacijų su apkrova kaitos naudojimas skirtingoms funkcinėms sistemoms;

· Gamybinės aplinkos faktorių normalizavimas;

· Palankių psichologinių-socialinių sąlygų sudarymas.

Darbo ir poilsio režimų optimizacija turi remtis reikiamos profesijos darbingumo kreivės analize, tokiu būdu galima apskaičiuoti kritinius momentus ir imtis atitinkamų priemonių.

Yra nuomonė, kad dažnos ir trumpos pertraukos yra efektyvesnės nei ilgesnės ir retesnės. Daugeliu darbo atvejų , ypač monotoninių, pageidautinos trumpos ir dažnos pertraukėlės. Paveiksle parodyti trys pertraukų išsidėstymo variantai, turintys skirtingą įtaką darbingumo dinamikai.

Be šių metodų naudojamos psichoprofilaktikos nedėkingoms funkcinėms sąlygoms.

Psichoprofilaktiniams metodams naudojama :

1. refleksometrija;

2. maitinimosi optimizacija;

3. farmakoterapija;

4. funkcinė muzika;

5. autogeninė treniruotė ir hipnozė;

6. masažas;

7. gamybinė gimnastika;

8. patalpų spalvinis apipavidalinimas;

9. psichologijos kabinetų įrengimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1416 žodžiai iš 4715 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.