Operatyvusis gamybos planavimas
5 (100%) 1 vote

Operatyvusis gamybos planavimas

ĮVADAS

Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežino – kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su pasitikėjimu ar tikėtis, kad kiti jais seks. Be plano tiek vadovai, tiek jų pasekėjai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė tampa beprasmė. Labai dažnai blogi planai veikia visos organizacijos būklę. Planavimas yra būtinas.

Organizacijose paprastai valdomos pagal du pagrindinius planų tipus. Aukščiausio lygio vadovai sukuria starteginius planus ir apibrėžia pagrindinius organizacijos tikslus. Operatyviniai planai sudaromi iš detalių, kaip įgyvendinti tuos strateginius planus kasdieninėje veikloje. Visi planai susiję su esminiais santykais, su kurių pagalba siekiama organizacijos tikslų. Ir strateginiai ir operatyvieji planai sudaromi bei įgyvendinimai hierarchiškai, kaip parodyta paveiksle Nr. 1. Paveikslo viršuje – misija, pagrindinis tikslas, pagrįstas pagrindiniais teiginiais apie organizacjos paskirtį, kompetenciją bei vietą pasaulyje, misija – reliatyviai nekrintanti organizacijos tapatumo dalis ir gali daug prisidėti prie šios organizacijos narių susivienijimo bei motyvavimo. Taigi būdas, kuriuo pateiktas misijos teiginys, paverčia jį strateginius bei operatyvinius planus, taip pat veiksmus, kuriuo žmonės imsis organizacijoje, varomąja jėga.

Paveikslas Nr.1

Steigėjas, direktorių valdyba arba

Aukščiausio lygio vadovai

Vidurinio lygio vadovai

Žemiausio lygio vadovai

GAMYBOS OPERATYVIOJO GAMYBOS VALDYMO TURINYS

IR FUNKCIJOS

Gamybos operatyviojo kalendorinio planavimo sistema suprantama, kaip tam tikra planavimo darbų vykdymo metodų, būdų, technikos ir vykdytojų visuma, apibūdinama atitinkamu planavimo darbų centralizavimo laipsniu, tam tikrais planavimo ir apskaitos vienetais, planavimo procesų diferencijavimu, kalendorinių – planinių normatyvų sudėtimi, taip pat atitinkama planinės ir apskaitinės dokumentacijos įforminimo bei perdavimo tvarka.

Planuojant gamybos apimtį, metinė įmonės gamybinė programa paskirstoma cechams ir barams darbo imlumo ir natūrine išraiška, atsižvelgiant į jiems skirtus darbo ir materialinius išteklius. Sprendžiant gamybos apimties planavimo uždavinius, siekiama kuo tolygiau apkrauti įrenginius ir darbininkus visuose įmonės baruose ir cechuose.

Elementariu požiūriu sistema kinta, priklausomai nuo valdymo lygio bei valdymo personalo sudėties ir kvalifikacijos; gamybos planavimo matematinio aprūpinimo; naudojamų priemonių sudėties ir skaičiaus; kalendorinių – planinių normatyvų sudėties; taikomų planavimo ir apskaitos vienetų ir naudojamos planavimo ir apskaitos dokumentacijos sudėties bei turinio; informacinių srautų pobūdžio ir kt.

Organizaciniu požiūriu, įmonės operatyviojo valdymo sistema savo funkcijas vykdo planavimo ir dispečerinio biuro (grupės) jėgomis, baro planavimo ir valdymo personalo jėgomis. Šie požiūriai tarpusavyje susiję ir visi jie svarbūs.

Pagrindinės gamybos operatyviojo valdymo funkcijos yra šios:

– vadovavimas, kaip sprendimų priėmimo procesas;

– planavimas, kaip procesas, padedantis nustatyti, kokiu būdu pasiekti užsibrėžtą tikslą;

– apskaita, kaip kontrolės, analizės ir nukrypimų nuo planinių užduočių nustatymo procesas;

– reguliavimas, kaip nukrypimų nuo nustatytos planinės užduoties pašalinimas;

Pagrindinės gamybos operatyvųjį valdymą apima gamybos apimtis ir operatyvųjį kalendorinį planavimą, apskaitą ir dispečeriavimą.

Operatyvusis kalendorinis planavimas yra gamybos apimties planavimo tęsinys. Šiame etape planavimo objektas yra atskiri gaminiai, surinkimo vienetai, detalės ir detalių operacijos. Operatyvusis kalendorinis planavimas grindžiamas tam tikrais normatyvais, leidžiančiais tiesiogiai susieti kalendorinius planus ir suderintą darbą atskirose darbo vietose, baruose ir cechuose. Šie normatyvais vadinami kalendoriniais – planiniais. Prie jų priskiriami surinkimo vienetų, gaminių, detalių ir surinkimo vienetų atidavimo į gamybą ir išleidimo apimtys ir kiti normatyvai.

Operatyvieji kalendoriniai planai sudaromi tiek įmonėms , tiek cechams. Įmonės planavimo uždavinys – nustatyti detalių, surinimo vienetų, gaminių pagaminimo ir perdavimo iš cecho apimtis ir laiką (ketvirčiais, mėnesiais). Prie cecho vidinio planavimo uždavinių priskiriama detalių –operacijų, jų grupių ar visų detalių apdirbimo pradžios ir pabaigos laikų bei konkečios vietos nustatymas, cecho, barų (srovimų ir automatinių linijų) mėnesio, dekados, paros, pamainos kalendorinio plano – grafiko sudarymas.

Kalendoriniai planai – grafikai būna trijų tipų: detaliniai operaciniai, detaliniai ir detalių sąrašai grafikai.

Detaliniai operaciniai planai grafikai. Jie sudaromi didelių serijų gamybos sąlygomis. Serijinėje gamyboje juos tikslinga sudaryti tada, kai baro detalių nomenklatūra nedidelė. Mažų serijų, o dažnai ir serijinėje gamyboje detalinius – operatyvinius kalendorinius planus – grafikus sudaryti netikslinga. Dėl didelės iš patyrimo ir statistiškai numatytų laiko normų lyginamosios dalies, dažnų gamybinio procesų pažeidimų,
nepakankamos gamybinės drausmės planas grafikas taip dažnai pažeidžiamas, kad tiesiog netikslinga ar net nebeįmanoma jo koreguoti ar perdaryti. Tokiomis sąlygomis rekomenduojama sudaryti sustambintą planą – grafiką. Čia planavimo objektas yra ne atskira detalė – operacija, o detalė (kaip surinkimo vienetas). Nustatomas tų detalių partijos atidavimo į gamybą ir išleidimo iš baro laikas, ty. sudaromas vadinamasis detalinis planas – grafikas.

Vienetinės, o kartais ir mažų serijų gamybos sąlygomis, gaminant smulkias ir vidutinių matmenų detales, kurių gamybos ciklas neilgas, sudaromi sąrašai – grafikai.

Operatyviojo kalendorinio planavimo uždavinių sprendimo teisingumas, patikimumas ir efektyvumas daug priklauso nuo to kaip organizuota apskaita, kontrolė, operatyviųjų planų ir gamybos eigos reguliavimas.

Operatyvi apskaita yra svarbiausia gamybos operatyviojo valdymo grandis, lemianti normalią pagrindinės gamybos eigą. Ji turi tenkinti šiuos pagrindinius reikalavimus: planavimo ir apskaitos rodiklaiai turi būti vienodi, patikimi, apskaita turi būti savalaikė, gaunama informacija naudotina daug kartų.

Tarpcechinio lygio operatyvioji gamybos apskaita remiasi faktiniais rodikliais ir jų palyginimu su planu, ty. surinkimo cechų pagamintą gaminių, detalių, jų komplektų, surinkimo vienetų pagaminimo apdirbimo cechuose ir jų atidavimo į sandelius ir kitus cechus palyginimu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 908 žodžiai iš 2961 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.