Operos istorija
5 (100%) 1 vote

Operos istorija

PRADŽIŲ PRADŽIA

Niekas nežino, kas sukūrė pirmąją simfoniją ar pirmąjį koncertą. Ši muzika pamažu klostėsi XVII a.- XVIII a. Tačiau tikrai žinoma, kad pirmąją operą parašė italų kompozitorius Džakopas Peris. Ji vadinosi “ Dafnė” ir pirmą kartą buvo atlikta Florencijoje 1579 m. Tai buvo grupės italų menininkų,mokslininkų ir didikų mėginimas atgaivinti senovės graikų dramos paprastumą. Šie žmonės juto, kad sunkios viduramžių bažnytinės muzikos ir pasaulietiškų madrigalų garsų pynės pernelyg sudėtingos, o natų tankumyne pasiklysta jausmai.

Dabar “ Dafnės” muzika dingusi, bet žinoma, kad naujoji kompozicija greit įsitvirtino. Jos pradžia sutapo su didžiausio to meto italų kompozitoriaus Klaudijaus Monteverdžio kūrybos laikais. Savo pirmąją operą “Orfėjas” jis parašė 1607 m., o1642 m. Sukūrė paskutinę ją- “Pompėjos vainikavimas”. Monteverdis ir jo amžininkai įtvirtino bendrąją operos schemą, kurios nuo tol ir laikomasi. Svarbiausios dalys yra šios: solo, duetais ir didesnėmis arijomis dainuojamos įprastinės arijos; turinį paaiškinantys rečitatyvai; itin efektyvi didžiuliai chorai, instrumentinės uvertiūros, interliudijos, griežiamos keičiant scenos dekoracijas.

Visai suprantama, kad opera giliausiai šaknis įleido Italijoje, kur ji atsirado ir kur šnekamojoje kalba daininga. Tačiau netrukus ji paplito visoje Europoje, ypač Prancūzijoje, kur Liudvikas XIV vertino tai, kad ji suteikė galimybę ne tik klausytis muzikos, bet ir gėrėtis puikiomis dekoracijomis bei šokiais. Jo rūmų kompozitorius buvo Žanas Batistas Liuli, pagal kilmę Italas, kuris prasiskynė kelią virtuvės patarnautojo iki neginčijamo prancūzų muzikos valdovo. Liuli praturtėjo, įsigijęs monopolinę teisę į visas Prancūzijoje statomas operas.

Vokietijoje nedideli kunigaikščių dvarai irgi turėjo savų kompozitorių, kuriančių operas. O Anglijoje 1640m. įvykęs Pilietinis karas ir po jo sekęs Kromvelio puritoniškasis rėžimas užkirto kelią operos plėtotei. Išimtis buvo Henrio Perselio opera “ Didonė ir Enėjas”, parašytą 1686m. Čelsio mergaičių mokyklai. Ji buvo vienintelė garsi anglų kompozitoriaus opera- tik po pustrečio šimto metų Britenas sukūrė “Piterį Graimsą”.

Po ankstyvos Perselio mirties 1695m. Hendeliui niekas nebetrukdė viešpatauti anglų muzikos scenoje. Gimęs 1685m. Halėje (Vokietija), tais pačiais metais kaip ir Bachas, Georgas, Fridrichas Hendelis buvo tarptautinis kompozitorius. Prieš persikeldamas į Angliją 1712m., sėkmingai pasireiškę Italijoje. Dar iki tol Hendelį aplankė šlovė, kai Londone buvo pastatyta jo opera “ Rinaldas”, po kurios ištisus tris dešimtmečius radosi naujos operos. Hendelis pasinėrė į skubrų Londono teatrinį gyvenimą dėl operos, važinėdamas po Europą ir ieškodamas dainininkų, nuomodamas teatrus ir nuolat besivaidydamas su konkurentais kompozitoriais, ypač su italu Džiovaniu Batista Bonončiniu.

Apie 1740m. italų operos populiarumas Londone ėmė smukti. Visai suprantama, kad klausytojai norėjo kažko naujo, be to, visiems ėmė įgrįsti nesiliaujantys kivirčai tarp dainininkų- kastratų vyrų ir sopranų moterų. Pompastiška italų opera taip ir neatsigavo po smūgio, kurį jai sudavė “Elgetos opera”, sukurta bendradarbiaujant kompozitoriui Pepušui ir poetui Džonui Gėjui ir pirmą kartą pastatytą 1728m. Hendelis mėgino kovoti, suradęs kitą italų operos trupę, bet italų opera jau buvo pasmerkta.

Po Monteverdžio Italijoje radosi vis naujų operų kūrėjų: Kavalis, Aleksandras Skarlatis, Vivaldis ir Pergolezis. Prancūzijoje Liuli tradiciją perėmė Ramo ir viešpatavo iki XVIII a. vidurio. Nors Vokietijoje dėl operos taip niekas nepergyveno, Hendelio bičiulis Telemanas parašė mažiausiai keturiasdešimt operų.

KAIP ATSIRADO OPERA ?

1) Ištakos siekia senovės Graikiją.Opera atsirado mėginant atgaivinti senovės graikų tragedijos eleganciją ir paprastumą. Graikų tragedijų pasakojimai apie dievus ir herojus būdavo labai dramatiški. Jiems pritardavo choras, kuris atlikdavo komentatoriaus vaidmenį. XVIa. Pabaigoje grupė Italijos didikų panūdo išlaisvinti muziką iš viduramžių painiavos ir atgaivinti graikų dramose vyravusią aiškumo dvasią. Tad jie dainos meną sujungė su dramos pasakojimu, ir taip gimė pirmoji opera. Nuo tol graikų dramos ir legendos įkvėpė daugelį kompozitorių: Gliuką, Ramo, Berliozą ir Stravinskį.

2) Operos šaknys krikščionybėje. Senosios krikščionių misterijos- stebukliniai

ir moralizuojantys vaidinimai- irgi operos protėviai. Jie mokė Biblijos, vaizdavo

šventųjų gyvenimus ar gėrio ir blogio kovą. Kai kuriuose, ypač Kalėdų vaidinimuose, būdavo ne tik vaidinama, bet ir šokama, bei dainuojama.

MOCARTAS IR JO LAIKŲ VAIDMUO OPEROS RAIDOJE

XVIII a. pabaigoje, MocArtui jau subrendus, Vienos opera buvo trijų atmainų. Svarbiausios, rimtosios italų operos veikėjai buvo klasikiniai dievai ir herojai, gyvenantys ir mirštantys itin tragiškomis aplinkybėmis. Gyvesnė buvo komiškoji opera su italų komedijos veikėjais. Greta tokių itališkų operų buvo statomi ir vietiniai vokiški zingšpyliai, kurie žavėjo tuo, kad buvo dainuojama ir kalbama vokiškai, tad juos suprasti galėjo visi klausytojai. Prieš pat prasidedant Mocarto operų
karjerai, Gliuko dėka sugrįžo XVII a. operos paprastumas, nes siužetai jau buvo tapę migloti dėl ilgų solo arijų, kurios užtęsdavo veiksmą, o būdavo reikalingos tik dainininkams, norintiems pademonstruoti vokalinius sugebėjimus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 840 žodžiai iš 2628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.