Optika ir atomo fizika
5 (100%) 1 vote

Optika ir atomo fizika

1. Spinduliav., kurį sužadina medžiagos dalelių šiluminiai virpesiai vad. šiluminiu arba tempera-tūriniu. Jo intensyvumas ir spektras priklauso nuo spinduluojančio kūno savybių ir temperatūros. Tik šiluminis spunduliavimas gali būti pusiausviras. – spektrinis energ. spinduliavimo tankis

arba geba.Ši svarbiausia kiekybinė kūno šiluminio spinduliavimo charakteristika išreiškia sąryšį tarp temperatūros T ir spinduliavimo pasiskirstymo pagal dažnį v

– absorbcijos geba. Šis dydis priklauso nuo nagrinėjamo kūno temperatūros ir krintančio spinduliavimo dažnio arba bangos il-gio.Kūną, kurio bet kokioje temperatūroje visų dažnių spinduliavimo absorbsijos geba Kirchhofas pavadino absoliučiai juodu kūnu. Jis sugeria visus į jį kritusius spindulius. Kūnas, kurio absorbsijos geba pastovi esant bet kokiam spindu-liavimo dažniui, tačiau yra mažesnėuž vienetą, vad pilkuoju.

2 Konkrečioje temper. kūno emisijos gebos ir ab-sorbcijos gebos santykis nepriklauso nuo kūno pri-gimties – tai visiems kūnams, tarp jų ir absoliučiai juodam kūnui,universali dažnio ir temperatūros funkcija. Šis dėsnis skirtingiems kūnams išreiškia-mas santykių lygybe:

Išvada: kai kūnas smar-kiau išspinduliuoja energiją, tai tomis pačiomis są-lygomis geriau ją ir sugeria. Pvz: suodžiais paden-gta platinos juostelė įkaitusi švyti ryškiau už nepa-dengtą juostelę.Absoliučiai juodo kūno absorbcios geba yra lygi 1, tai nejuodo kūno spektrinis spin-duliav. tankis negali būti didesnis už tos pačios te-mperat. absoliučiai juodo kūno spinduliav. tankį.

3 V.Vynas nustatė tokį dydžių sąryšį: abso-liučiai juodo kūno spektrinio spinduliav. energijos tankio maksimumą atitinkantis bangos ilgis yra atvirkščiai proporcingas kūno temperatūrai, t.y. b – vyno konstanta 0,002898 m*K Absoliuč. juodo kūno spinduliav. max. 6000 K t yra regimojoje spektro srityje. Kai tem-perat. žemesnė, max. esti ilgesnių badgų srityje Švytinčiam kūnui vėstant, jo spektre ima vyrauti vis mažesnio dažnio šviesa, iki tol, kol galų gale kūnas visai nustoja skleisti regimuosius spindulius.

4 Kūnų pusiausviras spinduliav. energijos šviesis yra tiesiog proporcingas absoliut temperatūros T ketvirtajam laipsniui. Teiginys teisingas tik absol-iučiai juodam kūnui – 5,67032*10-8W/(m2*K4). Nejuodų kūnų WT taip pat labai priklauso nuo temperat. Bir n

turėtų būti eksperimentiškai nustatomi dydžiai. Jie priklauso nuo temperat.

5 Hipotezė: osciliator. energija gali būti ne bet kokia – ji kvantuota. yra mažiausias gali-mas osciliator. energijos kiekis; jis vad. kvantu. Plankas gavo absoliučiai juodo kūno spinduliav-imo spektrinio tankio analizinę išraiš-ką:

6. Elektronų spinduliav. iš kietųjų kūnų ir skysčių, absorbavus jiems elektromagnetinį spinduliavimą, vad. išoriniu fotoefektu.1) Elektronai neišlėks iš metalo tol kol amplitudė Emnepasieks tam tikros metalui būdingos krizinės vertės, pakankamos iš-laisvinti elektronui.0K t0 esančio metalo atomų valentinius ekektronus kristale apytisliai galima laikyti laisvais judančiais gylio V0 potencinės energijos duobėje, taigi jų potencinė energija yra neigiama. Kinetinė šių elektronų energija gali kisti nuo 0 iki didžiausio vertės WF. Suminė jų energija yra neigiama.Potencialo duobės gylis irFermio energijos vertė priklauso nuo metako prigimties. Fermio lygmenyje esančiamelektronui suteikus energijos kiekį, lygų A arba už jį didesnį, tas elektronas gali išlėkti iš metalo, – vyksta išorinis fotoefektas.

7. Fotono energija išreiškiama lygybe . Taikant Einšteino masės irenergijos sąryšio dėsnį, fotono masė išreiškiama: Fotonas medžiagoje juda greičiu c. Fotonas yra ypatinga mikro dalelė: ji mase ir sklidimo greičiu labai skiriasi nuo medžiagos dalelių,pastarosios visada juda greiču, mažesniu už c, arba esti rimties būse-noje.Fotonas apibūdinamas judesio kiekiu (impulsu)

8. . Ji reiškia energijos virsmų tvermės dėsnį.Lygtis atitinka grafiką. Tiesės posvyrio kampo tangentas yra lygus Planko konstantos h skaitinei vertei. Tuomet, kai sugerto fotono energija fotoefektas nevyksta. Jis prasideda tik nuo dažnio vr tenkinančio lygybę Šis dažnis vad. ribiniu.

9. =2,426 pm.

Komptono reiškinys teisiogiai patvirtina elektro-mag. spinduliav.fotoninę prigimtį. Komptono bandymai parodė kad tarp išsklaidytų spindulių, be pagrindinio ilgio bangų, buvo ir didesnioilgio Rengeno spindulių. Rengenas nustatė, kad bangos ilgio padidėjimas nepriklauso nuokrintančios medž. o priklauso tik nuo spindūlių

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 697 žodžiai iš 2229 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.