Optimaliu darbo salygu sudarymas
5 (100%) 1 vote

Optimaliu darbo salygu sudarymas

TURINYS

ĮŽANGA 4

1. DARBO SĄLYGAS ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI 5

2. SANITARINĖS HIGIENINĖS DARBO SĄLYGOS 7

2.1 Patalpų mikroklimatas 7

2.2 Būsto ekologija, cheminiai veiksniai 7

2.3 Virpesiai 11

2.4 Apšvietimas 12

2.5 Triukšmas 13

2.6 Darbo patalpų apšildymas 15

2.7 Šviežio oro privalumai ir jo atnaujinimas (ventiliacija) 15

2.8 Oro drėgnumas 16

3. PSICHOFIZIOLOGINIAI, EMOCINIAI VEIKSNIAI 18

4. DARBO IR POILSIO LAIKAS 21

4.1 Darbo laikas 21

4.2 Poilsio laikas 22

4.3 Jaunų asmenų apsaugos reglamentavimas 22

4.4 Slenkantis darbo grafikas 23

4.5 Sutrumpinta darbo savaitė 24

4.6 Laisvas darbo grafikas 25

5. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE. DARBO SAUGA 25

6. DARBOVIEČIŲ IR JŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA 28

6.1 Gamybinės buities reikalavimai 29

6.2 Technologiniai (gamybiniai) reikalavimai 30

6.3 Techniniai reikalavimai 32

6.4 Priešgaisriniai reikalavimai 33

7. DARBO ĮRENGINIAI 35

7.1 Minimalūs reikalavimai mobiliesiems darbo įrenginiams 36

7.2 Bendrosios atsargos priemonės visiems darbo įrenginiams 38

8. SOCIALINIS DRAUDIMAS 40

IŠVADOS 43

SANTRAUKA 44

NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 45

1 PRIEDAS 48

2 PRIEDAS 56

3 PRIEDAS 57

4 PRIEDAS 60

5 PRIEDAS 61

ĮŽANGA

Nepertraukiamai kuriantis naujoms įmonėms, ar plečiant veiklą senoms kompanijoms, didėja ir darbo vietų skaičius. O sudaromos darbo sąlygos tampa pagrindiniu kriterijumi vertinant darbo sudėtingumą, sunkumą, mokant atitinkamus atlyginimus, ir tuo labiau renkantis darbą, profesiją.

Tad optimalių darbo sąlygų sudarymas yra bene pagrindinis uždavinys darbdaviui, kad darbo našumas būtų maksimalus, ir vienas iš svarbiausių interesų darbuotojui, kad galėtų normaliai, nekenkdamas savo sveikatai, dirbti.

Optimalių darbo sąlygų sudarymas yra neatsiejama darbo organizavimo dalis. Taigi, šiame darbe pamėginsime detaliai paanalizuoti veiksnius, lemiančius darbo sąlygas, peržvelgti reikalavimus tiek darbovietės patalpoms, tiek darbo laiko planavimui, kad būtų sudaromos optimalios darbo sąlygos. Jų būtinumą pabrėšime išvardindami pasekmes tiek darbuotojo sveikatai, tiek darbo našumui, jei nebūtų laikomasi darbo sąlygų reikalavimų. Nebus pamirštos ir prevencinės priemonės, kurių pagalba galima išvengti neigiamų padarinių ir pagerinti darbo sąlygas, jei kažkokių problemų vis dėlto kyla. Be to, aptarsime socialinio draudimo niuansus, svarbius tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, kompensuojant neoptimalių darbo sąlygų pasekoje atsiradusius neigiamus padarinius dirbančiojo sveikatai.

Darbas parašytas referatiniu, aprašomuoju būdu. Daugiausia remtasi antriniais duomenimis, tačiau bus pateikta ir pirminių šaltinių pavyzdžių.

1. DARBO SĄLYGAS ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

Darbo sąlygos — tai aplinka, kurioje vyksta darbas, paties darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintis tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.

Jas formuoja pats gamybos darbo pobūdis, darbo priemonės, darbo objektai, technologiniai procesai, sanitariniai higieniniai ir estetiniai darbo veiksniai, socialiniai psichologiniai veiksniai. Tad visus darbo sąlygų veiksnius, kurie būna kenksmingi ir, veikdami ilgesnį laiką darbuotojo organizmą, žaloja sveikatą ir gali būti bendros ar profesinės ligos priežastis, galima suskirstyti į keturias grupes (1 pav.):

1 pav. Darbo sąlygų veiksnių rūšys [42]Psichofiziologiniai veiksniai — tai dirbančiojo fizinis apkrovimas, didelė nervinė ir psichinė įtampa, įtempta analizatorių veikla, hipodinamija, monotinija, priverstinė, dažnai nepatogi kūno padėtis darbo metu, tam tikrų organų bei sistemų (nervų, sąnarių, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių) įtampa, neracionalus darbo ir poilsio režimas, per ilga darbo dienos trukmė. Juos betarpiškai sąlygoja darbo procesas, jo turinys.

Sanitarinės higieninės darbo sąlygos (fizikiniai veiksniai), susijusios su netinkamomis gamybinio mikroklimato sąlygomis (oro temperatūra, oro judėjimo greitis, infraraudonoji radiacija, oro švarumas/užterštumas nenuodingomis dulkėmis), padidėjes ir sumažėjęs atmosferos slėgis, elektromagnetinė, jonizuojanti ir ultravioletinė radiacija, triukšmas, virpesiai (vibracija), ultragarsas, infragarsas, per mažas apšvietimas, šiuo metu gerai ištirtos. Jos sudaro išorinę darbo zonos aplinką, priklauso nuo naudojamų darbo įrankių ir objektų, nuo technologinių procesų, yra normuojamos ir kiekybiškai įvertinamos. Jų neigiamą įtaką galima mažinti naudojant įvairias apsaugos priemones.

Estetinės darbo sąlygos — tai darbo aplinkos ir darbo procesų estetinio organizavimo charakteristikos. Ši veiksnių grupė atskleidžia, kokie gamybos ir darbo proceso elementai gali sukelti estetinį poveikį ir kokiais vienetais tai galima išmatuoti. Šiuo metu ne visi estetiniai elementai išreiškiami kiekybiškai, nors yra pavyzdžių, kai darbo sąlygų atskirų elementų estetinis lygis nustatomas ekspertinio vertinimo metodais.

Socialinės psichologinės darbo sąlygos apibūdina kolektyvo narių tarpusavio santykius, jo psichologinį klimatą. Sociologų sukaupti duomenys rodo, kad socialinė aplinka, kurioje žmogus dirba, turi didelę reikšmę jo darbingumui, požiūriui į darbą, darbo rezultatams, jo socialiniam


2. SANITARINĖS HIGIENINĖS DARBO SĄLYGOS

2.1 Patalpų mikroklimatas

Gamybinį mikroklimatą sudaro gamybinių patalpų oro temperatūra, drėgnumas, oro judėjimo greitis, atmosferos slėgis[5]. Visų jų kompleksinis veikimas ir formuoja mūsų šiluminę savijautą patalpose, kurią galime vertinti kaip šildančią, šaldančią ar komfortinę. Kai mikroklimatas neatitinka žmogaus fiziologinių reikalavimų, sumažėja organizmo atsparumas įvairioms ligoms: gripui, bronchitui, anginai ir kt.

Kai kurių autorių rekomenduojamos darbo patalpų sąlygos atsispindi lentelėje Nr.1:

1 lentelė. Rekomenduojamos darbo patalpų sąlygos.

1. Patalpų atvirumas Santykis į kiek dalių sienelėmis turi būti padalinta bendra patalpa;

2. Patalpų tankumas Patalpų dalis, vidutiniškai tenkanti vienam darbuotojui;

3. Darbo vietos tankumas Kaip tankiai darbuotojų vietos yra išdėstytos viena šalia kitos;

4. Patalpų struktūrinis (architektinis) priimtinumas Sienų, ribojančių darbuotojų darbo vietą skaičius;

5. Patalpų tamsumas Patalpų apšvietimo laipsnis ir sienų spalva.

2.2 Būsto ekologija, cheminiai veiksniai

Žinotina, kad infekcinės, lėtinės ir aplinkos faktorių sukeltos ligos yra žymiai dažnesnės tiems individams, kurie gyvena ir dirba perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiuose higieninių reikalavimų patalpose. Tokiose sąlygose žmogaus organizmą veikia eilė kenksmingų faktorių: buitinis triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, mikroskopiniai vabzdžiai ir graužikai, bei daugybė orą teršiančių medžiagų.

Patalpų orą teršiančios medžiagos yra labai stabilūs teršalai, jos nelengvai pašalinamos iš aplinkos. Kartais šių teršalų koncentracija yra viršijama 200 – 500 %. Kadangi didelė laiko dalis yra praleidžiama patalpose, tai gali sąlygoti nemažą riziką žmonių bei visuomenės sveikatai. Rizikos laipsnis priklauso nuo pastatų tipo, ventiliacinės sistemos, teršalų šaltinių, sudėties bei cheminių savybių. Dažniausi nusiskundimai yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidintas nervinis dirglumas. Kaip efektus, sąlygotus ilgalaikio poveikio, minimi: galimas nervų sistemos pažeidimas bei onkologinių susirgimų vystymasis.

Daugiau kaip 1300 medžiagų ir junginių gali žaloti darbuotojų sveikatą, ir sukelti profesines ligas.

Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Į šią sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai, profesinėmis laikomos taip pat ligos komplikacijos, liekamieji požymiai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokieji padariniai. Profesinė liga gali būti nustatyta darbuotojui, dirbančiam ar jau nedirbančiam kenksmingomis darbo sąlygomis. Profesinių ligų klasifikavimas pagal pasireiškimo laiką ir požymius[33]:

• lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių per tam tikrą darbo laiką;

• ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūminiu poveikiu.

Pateikiame pagrindinių žalingų veiksnių sąrašą [46]:

Cheminės medžiagos:

Šalutiniai akmens anglies distiliavimo produktai;

Alavas ir jo junginiai;

Aldehidai;

Alkilariloksidų halogeniniai dariniai;

Alkilarilsulfonatų halogeniniai dariniai;

Alkoholiai;

Alkoholių halogeniniai dariniai;

Amoniakas;

Angliavandeniliai (alifatiniai, alicikliniai, aromatiniai);

Angliavandenilių aminojungmiai ir nitrojunginiai;

Angliavandeniliu aminojunginiu ha-logeniniai darfniai;

Angliavandenilių halogeniniai dariniai;

Anglies disulfidas;

Anglies monoksidas;

Anglies oksichloridas;

Antracenas ir jo dariniai;

Arsenas ir jo junginiai;

Azoto oksidai;

Baris ir jo junginiai;

Berilis ir jo junginiai;

Bitumas, degutas, dervos, parafinas, suodžiai;

Boranai;

Chinonai;

Chromas ir jo jungmiai;

Ciano vandenilio rūgštis, cianidai, izocianatai;

Cinkas ir jo junginiai;

Esteriai;

Eteriai;

Fosforas ir jo junginiai;

Gyvsidabris ir jo junginiai;

Glikoliai ir ju junginiai;

Halogenai ir ju junginiai;

Heterocikliniai junginiai;

Hidrazinas ir jo junginiai;

Kadmis ir jo junginiai;

Karbazolis ir jo dariniai;

Ketonai;

Kobaltas ir jo junginiai;

Magnis ir jo junginiai;

Manganas ir jo junginiai;

Mineralinės ir kitos alyvos;

Nikelis ir jo junginiai;

Nitrilai;

Rūgštys;

Ozonas;

Pesticidai;

Platinos junginiai;

Selenas ir jo junginiai;

Sidabro junginiai;

Sieros junginiai;

Stibis ir jo junginiai;

Šarmai;

Švinas ir jo junginiai;

Talis ir jo junginiai;

Tantalas ir jo junginiai;

Terpenai;

Tioalkoholiai;

Tioeteriai;

Tiofenoliai ir ju halogeniniai dariniai;

Titanas ir jo junginiai;

Vanadis ir jo junginiai;

Varis ir jo junginiai;

Kitos mokslo pripažintos toksinės, alergizuojančios, dirginančios ar kancerogeninės cheminės medžiagos, nenurodytos kituose skyriuose;

Dulkės (aerozoliai):

Anglies dulkės;

Asbesto dulkės;

Augalinės kilmės dulkės;

Gyvulinės kilmės dulkės;

Medienos dulkės;

Metalu dulkės;

Mineralinės kilmės dulkės;

Silicio dioksido dulkės;

Silikatų dulkės;

Sintetinės kilmės dulkės;

Suodžių, deguto, dervos, bitumo, antraceno
ir jo darinių, mineralinių ir kitų alyvų dulkės (aerozoliai);

Biologiniai veiksniai (bakterijos, parazitai ir kt.)

Amebiazės sukėlėjai;

Bruceliozės sukėlėjai;

Grybelinių ligų sukėlėjai;

Rozenbacho erizipeloido sukėlėjai;

Stabligės sukėlėjai.

Kenksmingi gamybos veiksniai atsižvelgiant į jų intensyvumą ir veikimo trukmę, gali sukelti tam tikras profesines ligas ir profesinius apsinuodijimus, taip pat sumažinti organizmo atsparumą kitoms ligoms ir neabejotinai skatina neprofesinės patologijos atsiradimą. Pavyzdžiui, daugumos psichosomatinių ligų (hipertonijos, stenokardijos, miokardo infarkto, opaligės ir kt.) pagrindinės priežastys nėra profesinės, tačiau jų išsivystymą neabejotinai įtakoja nervinė ir psichinė įtampa, pervargimas, nuolatinis stresas. Šie žalingi veiksniai būdingi daugeliui profesijų.

2.3 Virpesiai

Virpesiai (vibracija) ir triukšmas yra tos pačios prigimties, skiriasi tik jų psichofiziologinis suvokimas. Virpesiai suvokiami lytėjimo, o triukšmas — klausos organais.

Vibracija – tai mechaniniai kietųjų kūnų svyravimai infragarsiniu ir garsiniu dažniu. Vibracija gali būti bendrinė ir vietinė. Bendrinė vibracija plinta per kojas ar dubenį aukštyn stovint ar sėdint ant vibruojančio pagrindo, veikia visą organizmą. Dažniausiai bendrinės vibracijos yra veikiami mechanizatoriai, žmonės, dirbantys ant vibracinės platformos (betono, gelžbetonio gamyklose). Vietinė vibracija dažniausiai plinta per rankas dirbant su vibruojančiu instrumentu (pneumatiniu kūju). Vibracija neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, sutrikdo pusiausvyrą, koordinaciją. 51-250Hz dažnio virpesiai sukelia vibracinę ligą, kuri pasireiškia smulkiųjų kraujagyslių spazmais. Dėl to sutrinka audinių aprūpinimas krauju, deguonimi, maistu ir maisto medžiagomis. Rankos dažnai būna pabalę, šaltos. Vibracija sukelia kaulų bei sąnarių pažeidimus.

Profilaktika (pasauga). Asmenys, dirbantys tokiomis sąlygomis, turi griežtai laikytis darbo rėžimo (daryti pertraukėles). Po darbo rekomenduojamos fizioterapijos procedūros, gerinančios kraujotaką (mankšta, pirtis, trynimai). Naudojamos ir individualios apsaugos priemonės – storos guminės pirštinės ir speciali avalynė (storas guminis padas padarytas iš daug sluoksnių įvairaus porėtumo gumos). Paprasčiausias ir efektyviausias būdas virpesiams susilpninti yra spyruoklinės atramos ir platformos, ant kurių tvirtinami vibruojantys įrengimai.

2.4 Apšvietimas

Apšvietimas yra esminis darbo sąlygų veiksnys. Žinoma, kad apie 80 – 90% operatyviosios informacijos, reikalingos darbui, žmogus gauna akimis. Nepakankamas darbo vietų apšviestumas yra viena iš pagrindinių nuovargio priežasčių. Apšviestumas matuojamas liuksais (lux). Dirbtinio apšvietimo šaltiniai yra kaitinamosios ir liuminiscencinės lempos. Pastarosios ekonomiškesnės ir higieniškesnės. Jų šviesa panaši į natūralią dienos šviesą.

Apšvietimas skirstomas į bendrą ir vietinį. Šių apšvietimo rūšių derinys sudaro mišrųjį apšvietimą.

Moksliniai tyrimai nustatė standartines apšvietimo normas įvairių darbų atlikimui. Jų pavyzdžiai gali būti [6]:

• Tikslus mechaninis darbas — 1500 lux;

• Šviesių drabužių siuvimas — 300 lux;

• Tamsių drabužių siuvimas — 700 lux;

• Metalo darbai — 200lux.

Minimalus bet kokios darbo vietos apšvietimo standartas yra 150 lux[6]. Liuksas yra standartinės žvakės vieno metro atstumu reikiama šviesa. Taigi, apšvietimo laipsnis gali būti nesunkiai įvertintas būtinais tam tikrai darbo aplinkai šviesmetriais, tinkamo apšvietimo darbo patalpose įrengimas nėra sudėtingas ar brangus. Vis dėlto, nepaisant darbo vietos, apšvietimo intensyvumo, svarbu yra laikytis tam tikrų taisyklių:

a) Apšvietimas turi būti tiksliai numatytas tam tikrai užduočiai atlikti;

b) Per didelis apšvietimo skirtumas tarp vietos, kur yra atliekamas darbas ir išorinės darbo aplinkos, didina akių nuovargį;

c) Per stipri, akinanti šviesa arba atspindys nuo paviršių gali sukelti diskomfortą arba silpną regėjimą;

d) Nešvarūs langai, sienos gali mažinti apšvietimo intensyvumą, todėl jie turi būti reguliariai valomi;

e) Tam tikra įvairovė vizualinėje darbuotojo aplinkoje turi būti pasiekta nudažant darbo patalpos sienas skirtingomis spalvomis.

2.5 Triukšmas

Triukšmas – dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti poilsiauti ir kenkia sveikatai.

Kaip ir apšvietimas, triukšmo intensyvumas gali būti įvertintas ir tokio įvertinimo mato vienetas yra decibelai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad decibelų skalė yra logaritminė, tai yra triukšmui padidėjus X vienetų, triukšmo intensyvumas padidėja X kartų vienetų, bet ne X plius vienetų. Pavyzdžiui, triukšmo padidėjimas nuo 70 iki 80 decibelų reiškia, kad triukšmas tampa ne dešimt vienetų, bet dešimt kartų stipresnis. Hidraulinio preso sukeltas triukšmas (maždaug 130 decibelų viename kvadratiniame metre) yra 10 000 000 000 000 kartų stipresnis negu silpniausias garsas, kurį vidutinę klausą turintis darbuotojas gali girdėti. Gamybos patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 85 dB (decibelai).

Galima išskirti šiuos pagrindinius neigiamus padarinius, kuriuos darbo aplinkoje sukelia triukšmas[7]:

a) APKURTIMAS. Bloga apsauga nuo stipraus ir ilgai
trunkančio triukšmo daugeliui darbuotojų gali sąlygoti apkurtimą. Todėl yra svarbu, kad įmonėje, kurioje darbuotojų darbo sąlygos yra triukšmingos (triukšmo intensyvumas siekia 80 ir daugiau decibelų), būtų reguliariai tikrinama klausa;

b) DARBO EFEKTYVUMAS. Tyrimai parodė, kad monotoniškas darbas, kuris nereikalauja intelektualinių pastangų, triukšmingose sąlygose mažiau vargina darbuotoją. Tuo tarpu darbe, kuris reikalauja budrumo, susikaupimo, triukšmas mažina darbo efektyvumą ir didina klaidų skaičių.

c) SUSIERZINIMAS. Darbuotojai gali priprasti prie tam tikro triukšmo lygio darbo aplinkoje, tačiau jie turės nusiskundimų, jeigu triukšmas bus atsitiktinis, aiškiai nebūtinas, nelauktas ir nepateisinamas.

d) TRUKDYMAS BENDRAUTI. Jei triukšmas darbo aplinkoje yra per didelis, jis gali trukdyti darbuotojų bendravimui.

e) CENTRINĖS NERVŲ SISTEMOS PAŽEIDIMAS. Dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama.

f) KENKIA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMAI. Pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau ilgą laiką dirbant triukšmingomis sąlygomis – retėja, o kraujo spaudimas – didėja.Žmonėms turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima dirbti triukšme.

g) VEIKIA VIRŠKINIMO TRAKTĄ. Triukšmas gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas.

Apsauga nuo triukšmo: triukšmingos patalpos turi būti įrengiamos apatiniuose pastato aukštuose, rūsiuose, pusrūsiuose. Taip pat triukšmas darbo aplinkoje gali būti sumažintas izoliuojant darbo kambarius, sumontuojant triukšmą sugeriančias sienas, grindis, lubas bei kitus paviršius. Įrengimai, sukeliantys triukšmą, statomi ant specialių paaukštinimų ( gumos, oro pagalvių), kad sumažinti triukšmą ir vibraciją. Patalpų sienos išklojamos medžiagomis sugeriančiomis triukšmą (natūralus veltinis, kiliminės dangos, sintetinis silalporas). Taip pat triukšmą gerai sugeria oro tarpai sienose. Asmeninei apsaugai nuo triukšmo naudojamos ausinės ir ausų kamšteliai. Ausinės mažina triukšmą 20 – 25 dB. Tačiau jų ilgai dėvėti negalima, nes jos spaudžia galvą. Ausų kamšteliai triukšmą mažina 10 – 15 dB, bet ilgai juos dėvint deformuojamas ausies būgnelis (dėl slėgio sumažėjimo tarp būgnelio ir ausies kamštelio). Todėl kas dvi valandas ausinės keičiamos ausų kamšteliais, ir atvirkščiai[7].

Kaip darbuotojų apsauga nuo triukšmo reglamentuojama Lietuvos Respublikos įstatymais, plačiau galima sužinoti priede Nr.1.

2.6 Darbo patalpų apšildymas

Šiuo aspektu yra svarbūs keli veiksniai: temperatūra, drėgmė ir oro judėjimas, kurie gali įtakoti darbo efektyvumą ir patogumą.

Efektyvi temperatūra rodo žmogaus šiluminę savijautą, veikiant visų aplinkos oro meteorologinių faktorių kompleksui. Meteorologiniai faktoriai, veikdami kartu bei įvairiomis tarpusavio kombinacijomis, gali sukelti žmogui skirtingą arba vienodą šiluminį efektą, kuris pasireiškia tam tikra šilumine savijauta – malonu – nemalonu, šalta – šilta, vėsu – tvanku, karšta ir pan.

Gamybinio pobūdžio patalpose palankiausia oro temperatūra yra laikoma 10oC[3]. Didžioji dalis darbuotojų patogiai jaučiasi diapazone nuo 15 oC iki 20oC. Sunkūs darbai gamybinėse patalpose yra atliekami intervale nuo 12oC iki 15 oC. Administracinėse patalpose patogios darbo sąlygos yra nuo 19 oC iki 23 oC temperatūroje[4]. Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo – nerekomenduojama aukštesnė nei 23oC temperatūra, nes tokiose patalpose esančius žmones pradeda varginti galvos skausmai, mažėja darbingumas, blogėja savijauta. Šiluminei savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė, kuri turėtų būti tarp 40-60% santykinės drėgmės (plačiau apie tai parašysime vėliau).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2738 žodžiai iš 8781 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.