Oratorius
5 (100%) 1 vote

Oratorius

TURINYS

Įvadas 3

Oratoriaus asmenybė 4

Dabartinė oratoriaus samprata 4

Išorinis stilius 5

Garsiniai stiliaus veiksniai 6

Oratorinio stiliaus kultūra 14

Įvadas

Plačiausia prasme retorika laikoma masinės komunikacijos teorijos dalimi ir dažniausiai vadinama įtikinamos komunikacijos teorija. Šis retorikos apibrėžimas kartu yra ir universaliausias, nes geriausiai atitinka klasikinę pirmapradės graikiškosios krypties Retorika – įtikinimo menas apibrėžimą. Įtikinimo konceptu rėmėsi graikų retorikos teorijos kūrėjai – Gorgijas, Isokratas, Platonas, Aristotelis ir kiti. Pagal šią kryptį, retorikos objektas – įvairios žodinės komunikacijos sąlygos ir formos, o retorika – tai mokslas apie įtikinimo būdus, taikomos ne tik iškalbos, bet ir visokiausio žanro tekstams, kurių autoriai siekia efektyvios komunikacijos. Retorikos kaip įtikinimo mokslo tikslai yra trys: paveikti klausytojų protą, valią bei jausmus, o galutinis tikslas pasiekti persvaziją . Taigi galutinis persvazijos tikslas – priversti klausytojus patikėti tuo, kas sakoma.

Oratoriaus asmenybė

Oratorius (lot. Orator – kalbėtojas, sakytojas) – kalbėtojas, kalbantysis, adresantas, informacijos siuntėjas, retorinis subjektas, viešosios kalbos autorius, kalbos kūrėjas. Vienos iš tų sąvokų pabrėžia kalbos autorių, kūrėją, kitos – kalbos akto vykdytoją. Tai, kad viešosios kalbos autorius yra ir vykdytojas, lemia oratorinio darbo ypatumą. Taigi viešoji kalba veikai klausytoją ne tik turiniu bei stiliumi, bet ir gyvu kalbėtojo paveikslu.

Individualiosios oratoriaus ypatybės – intelektas, mąstymo kultūra, bendroji erudicija, profesionalumas, kalbinė kompetencija, etika, temperametras, estetinės pažiūros – visa tai, kas įeina į asmenybės sąvoką, lemia klausytojų reakciją ir tiesioginį viešosios kalbos poveikį apskritai.

Dabartinė oratoriaus samprata

Nors šiandien oratorium vadinamas kiekvienas žmogus, sekantis viešąją kalbą, vis dėlto tuo pabrėžiama tik tam tikra jo funkcija, o ne kalbėtojo kvalifikacija. Kai turima galvoje darbo kokybė, oratoriumi vadinamas ne kiekvienas kalbėtojas, bet žmogus mokantis sakyti viešąsias kalbas. Taigi tada kalbame apie oratoriaus meistriškumą., kurio sudėtinės dalys yra erudicija, profesinis pasirengimas (kompetencija savojoje srityje turėtų pralenkti klausytojų žinias), praktinė patirtis, geras kalbos mokėjimas, taisyklinga tartis, etinių principų visuma.šie dalykai yra išmokstami, įgyjami, tačiau ne iš karto: nepakanka perskaityti retorikos ar etikos vadovėlio. Tai įgyjama pamažu, atsinešama iš namų ir iš mokyklos. Ir vis dėlto šie kriterijai neaprėpia to, kas būtina oratoriaus meistriškumui. Dar reikia tam tikrų specifinių, iš dalies ir prigimtinių ypatybių. Išsilavinimas ir išsiauklėjimas kartu su prigimtiniais gabumais lemia oratoriaus sėkmę. Taigi, geras oratorius yra:

1. Mokantis kūrybiškai dirbti, originaliai mąstyti.

2. Darbštus, atnaujinantis žinais.

3. Turintis įgimto įtaigumo, jautrumo aplinkiniams, imlus, pastabus.

4. Išlaikantis racionalumo ir emocijų pusiausvyrą, susitvardantis.

5. Sąmojingas ir šmaikštus, turintis humoro jausmą.

6. Geros atminties, gebantis improvizuoti, kalbėti be popierių.

7. Energingas, mėgstantis bendrauti, visuomeniškas.

8. Pasitikintis savo jėgomis, tačiau nepasipūtęs, ne pagyrūnas, savikritiškas.

9. Geros orientacijos, gebantis prisitaikyti prie situacijos – prireikus spontaniškai keičiantis kalbėjimo turinį ir formą.

10. Greitai reaguojantis į replikas, auditorijos klausimus, mokantis blaiviai vertinti kito nuomonę, bei etiškai polemizuoti.

11. Visais atžvilgiais etiškas.

Gerai mokantis kalbą žmogus sugeba intuityviai atsirinkti tiksliausius ir tinkamiausius žodžius – apie tokį oratorių sakoma, kad jis turi kalbos ir stiliaus jausmą. Jeigu oratorius dar ir originaliai bei savitai mąsto, o jo asmeniniai bruožai atitinka daugelį išvardytų kriterijų – tai jau – oratoriaus meistriškumo pavyzdys.

Išorinis stilius

Tikrasis kalbėjimo aktas, arba akcija (taip vadinasi viena iš klasikinės retorikos dalių), prasideda tada, kai imama kalbėti. O ši stadija turi savus reikalavimus ir savą techniką, kurią lemia daugiau psichologiniai negu lingvistiniai veiksniai. Nuo tada oratorius pradeda kurti ir išorinį kalbos stilių, susidedantį iš paralingvistinių – regimųjų ir girdimųjų – elementų. Taigi individualusis oratoriaus stilius yra kalbėjimo savitumas, pasireiškiantis ne tik kompozicinių bei stilistinių kalbos raiškos priemonių pasirinkimo ir vartojimo individualumu (tai yra vidinis teksto stilius), bet ir jo balso, tarsenos, intonacijos, laikysenos, gestų, mimikos ypatumais (tai, kas kuria išorinį stilių). Skambantis žodis turi daugybę papildomų raiškos priemonių, kurios viešųjų kalbų stiliui yra labai svarbios. “Šnekėjimas, ne rašymas, yra tikroji kalbos būsena, raštas –“letargine” jos būsena”. Dėl to iškalbos stilius ir yra turtingesnis, emocingesnis, turintis daugiau įtikinamos galios negu rašytinio teksto stilius.

Garsiniai stiliaus veiksniai

Balsas ir tarsena

Balsas yra kalbos padargų sukeliamas garsų srautas, o tarsena (arba dikcija) – tų kalbos garsų, skiemenų, žodžių tarimo būdas. Didelė prigimties dovana – turėti gražų, t.y. tvirtą,
malonų, aiškų, lankstų, gryną balsą. Tačiau kiekvienas savo balsą gali tobulinti, treniruoti, išmokti taisyklingai kvėpuoti, saugoti balso stygas ir kitus kalbos padargus, neskubėti, nerėkti, vengti kalbėti užkimus. Labiausiai balsui kenkia rūkymas, alkoholis, persišaldymas. Dažnai viešai kalbantis žmogus privalo nuolat rūpintis savo balsu, išmokti jį valdyti. Oratoriams, radijo bei televizijos darbuotojams, pedagogams, valstybės veikėjams, politikams, teisininkams reikia ne tik gero balso, bet ir norminės tarsenos. Jei turite kalbėti gramatiškai taisyklingai, natūraliai, raiškiai, aiškiai, pakankamai garsiai. Oratorius turi vengti mikčiojimo, mekenimo, greblavimo, tratėjimo, šveplavimo, kalbėjimo pro nosį, šiurkštumo – gausybės trūkumų, kurių galima išvengti tik rūpinti sveikata ir gera tarsena. Viešai kalbantis žmogus daro tiesioginę įtaką visuomenei, tampa kalbos taisyklingumo, tarties mokytoju. Todėl kalbėtojas turėtų stengtis atsikratyti išvardytų kalbėsenos negerovių.

Intonacija

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 894 žodžiai iš 2929 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.