Orgaizacijos išorinė aplinka
5 (100%) 1 vote

Orgaizacijos išorinė aplinka



Įvadas 3

1. Organizacija ir jos išorinė aplinka 4

2. Tiesioginio poveikio aplinka 6

2.1. Tiekėjai 6

2.2. Vartotojai 6

2.3. Konkurentai 7

2.3. Įstatymai ir valstybės įstaigos 7

2.4. Kiti veiksniai 7

3. Šalutinio poveikio aplinka 9

3.1. Šalutinio poveikio aplinkos veiksniai 9

3.1.1. Socialiniai kintamieji 9

3.1.2. Ekonominiai kintamieji 10

3.1.3. Politiniai kintamieji 11

3.1.4. Technologiniai kintamieji 12

3.2. Šalutinio poveikio aplinkos valdymas 13

Išvados 14

Priedai 15

Literatūra 16ĮVADAS

Kiekviena organizacija veikia, funkcionuoja tam tikroje aplinkoje. Bet kokia visų be išimties organizacijų veikla įmanoma tik tuo atveju, jei ją leidžia ją supanti aplinka. Vidinė įmonės aplinka yra gyvybinės jėgos šaltinis. Ji suteikia potencialą, reikalingą organizacijai funkcionuoti ir egzistuoti, išlikti. Savo ruožtu išorinė aplinka yra šaltinis, aprūpinantis organizaciją ištekliais, reikalingais to vidinio potencialo palaikymui reikiamame lygyje. Organizacija vykdo pastovius mainus su išorine aplinka, taip užsitikrindama galimybę išlikti. Bet išorinės aplinkos resursai yra riboti, be to, į juos pretenduoja ir daugelis kitų organizacijų, esančių toje pačioje aplinkoje, todėl visuomet yra grėsmė, kad organizacija negalės patenkinti savų poreikių iš išorinės aplinkos. Tai gali susilpninti įmonės potencialą ir duoti neigiamų padarinių. Strateginio valdymo uždavinys yra palaikyti tokią organizacijos ir aplinkos sąveiką, kuri leistų išlaikyti įmonės potencialą tokiame lygyje, kurio pakaktų siekti organizacijos tikslams, ir duotų galimybę išlikti neribotą laiką.

Po 1990 m. komunikacijų ir informacijos apdorojimo technologijos bei geopolitinės suirutės iš esmės pakeitė mąstymą apie vadybą ir organizacijas apskritai. Visa tai yra išorės jėgų ir veiksnių padariniai. Būtent todėl, kad išoriniai veiksniai yra neatsiejama organizacijos dalis, jų negalima nepaisyti. Organizacijų sėkmei didelės įtakos gali turėti technologinė, politinė, ekonominė bei socialinė tendencijos. Pagaliau šių dienų vadovai turi kreipti dėmesį ir į natūralią aplinką, nes visi už organizacijos ribų esantys tiesioginio ir netiesioginio poveikio elementai yra labai svarbūs jos veiklai.

Šiame referate aš nagrinėju organizaciją supančią aplinką, jos poveikį organizacijos veiklai, rezultatams. Aplinkos įtakos reikšmė organizacijoms yra milžiniška, su šios aplinkos poveikiu susiduria kiekviena be išimties organizacija, todėl ši tema yra labai aktuali.

Darbo objektas: Organizacijų aplinkos.

Darbo dalykas: Organizacijos išorinė aplinka.

Darbo tikslas: Panagrinėti organizacijos išorinės aplinkos struktūrą, išskirti pagrindinius veiksnius ir aptarti jų poveikį organizacijai.

Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė.

1. ORGANIZACIJA IR JOS IŠORINĖ APLINKA

Išorinę organizacijos aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Tai visi veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos. Įmonės vadovų uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį organizacijai. (A. Vasiliauskas, 2002)

Formaliai organizacijos išorinę aplinką galima nagrinėti plačiąja ir siaurąją prasme. Plačiąja reikšme galime sakyti, kad organizacijos išorinei aplinkai priklauso visi išoriniai jai objektai, t.y. visas išorinis pasaulis. Tačiau toks pernelyg platus organizacijos išorinės aplinkos traktavimas yra neproduktyvus. Siaurąja reikšme, išorinę aplinką sudaro tie išoriniai objektai, kurie stipriai veikia organizacijos veiklą ir jos rezultatus. Išorinės aplinkos išskyrimas tai pačiai organizacijai, yra sąlyginis ta prasme, kad priklauso nuo nagrinėjamos problemos. Organizacijos išorinė aplinka skirsis viena nuo kitos, nagrinėjant skirtingus dalykus, pavyzdžiui, strateginius organizacijos sprendimus ir organizacijos veiklos operatyvines problemas.

Skiriami du organizacijos išorinės aplinkos lygiai:

• makroaplinka– veiksniai ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai ir socialiniai, kultūriniai bei technologiniai veiksniai;

• šakinė aplinka– veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečiai ekonomikos šakai, kurioje veikia organizacija. Šakinė aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus, kitus rinkos komponentus ir veiksnius.

Išorinė aplinka yra problemų šaltinis ir organizacijai, ir jos vadovams. Vadovai turi atskleisti išorės aplinkos veiksnius, kurie darys įtaką organizacijos veiklai, ir tinkamai reaguoti į juos. Išlikti ir sėkmingai gyvuoti gali tik tokia organizacija, kuri sugeba prisitaikyti prie aplinkos. Išorinę organizacijos aplinką sudaro:

• Vartotojai;

• konkurentai;

• valstybės įstaigos;

• tiekėjai;

• finansų organizacijos;

• darbo jėgos šaltiniai ir t.t.

Organizacijos išorinė aplinka esti dviejų tipų: tiesioginio ir netiesioginio poveikio. Tiesioginio poveikio sritis betarpiškai daro įtaką organizacijos veiklai ir pati jaučia atoveiksmį iš organizacijos pusės.

Šalutinio poveikio sritis tiesioginio spaudimo nedaro, bet ji taip pat savitai veikia organizaciją. Organizacijos išorės aplinką vaizduoja 1 pav. Išorinės aplinkos
sudėtingumą apibūdina kiekvieno veiksnio daugiavariantiškumo lygis ir skaičius veiksnių, į kuriuos organizacija privalo reaguoti. Kai aplinka yra paprastesnė, gali būti paprastesnė ir organizacijos struktūra.

Aplinkos paslankumas- pasikeitimų aplinkoje greitis. Dabar aplinka kinta vis greičiau, ypatingai tose šakose, kurios lemia mokslo ir technikos pažangą. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas priklauso nuo informacijos apie mus dominantį veiksnį tikrumo ir kiekio. Jis didėja informacijai mažėjant arba ja abejojant.

2.TIESIOGINIO POVEIKIO APLINKA

Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek netiesioginio poveikio elementų. Tiesioginio poveikio elementai dar vadinami įtaką darančiais asmenimis – tai akcininkai, profesinės sąjungos, tiekėjai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginę įtaką organizacijai dažnai ir tiesiogiai.

2.1. Tiekėjai

Kiekviena organizacija įsigyja išteklių– žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos iš aplinkos, kuriuos ji naudoja rezultatams gauti. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, bei nuo to, ką ji daro su tais ištekliais, priklauso jos galutinio gaminio ar paslaugos kokybė ir kaina. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių ir tiekėjų, stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio darbo, greitesnio pristatymo. Kontroliuoti produkcijos kokybę galima nustačius ilgalaikius, pagrįstus įsipareigojimais ryšius su tiekėjais. Pažanga atsargų valdymo ir informacijos apdorojimo srityse taip pat pakeitė santykius su tiekėjais. Tradiciškai gamintojas buvo pats atsakingas, kad netūktų visų gamybai reikalingų atsargų. Dabar kai kurios kompanijos visiškai nekaupia jokių atsargų, pasitikėdamos tuo, kad kasdien po kelias siuntas bus pristatoma „kaip tik laiku“ metodu. Tiekėjai, naudodamiesi naujos informacijos apdorojimo technologijos teikiamomis galimybėmis, gali įsirengti savo kompiuterių terminalus tiesiog pas užsakovus, galinčius užsakyti žaliavas bet kuriuo metu. Medžiagų, energijos tiekėjai daugiau ar mažiau diktuoja kainas. Dėl to yra visuomet naudinga turėti keletą tiekėjų. Alternatyvių tiekėjų ne visada galima rasti. Tiekėjus reikia rinktis labai apgalvotai, nes su tuo susijusi tam tikra rizika. Pasirenkant tiekėjus užsienyje, rizikuojama dėl valiutos kurso stabilumo ir kitų veiksnių. Be to, dauguma organizacijų priklauso nuo nepertraukiamo aprūpinimo medžiagomis.

2.2. Vartotojai

Vienintelis ir tikrasis verslo tikslas – rasti vartotojų. Jie sprendžia, kokias prekes ar paslaugas gaminti, kokiomis kainomis tai daryti. Organizacijos gyvavimas priklauso tik nuo sugebėjimo rasti vartotojų savo veiklos rezultatams. (A. Makštutis, 1999). Vartotojai keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į organizacijos paslaugas ar gaminius. Vartotoju gali būti įstaiga – mokykla, ligoninė, vyriausybės tarnyba; kita firma – rangovas, gamintojas; privatus asmuo. Pardavimo metodai skiriasi priklausomai nuo vartotojo padėties rinkoje. Dažniausiai marketingo vadovas tiria potencialius klientus bei rinkos padėtį, ir, remdamasis tyrimų duomenimis, vadovauja marketingo kampanijai. Vartotojų poreikiai ir prioritetai nuolat keičiasi – būtent vartotojų elgsenos stebėjimas suteikia organizacijai informaciją ką reikia tobulinti, keisti, parodo daromas klaidas ir gaminamos produkcijos ar paslaugų gerąsias puses. Galima sakyti, kad vartotojai ir jų elgsena bei poreikiai yra svarbiausi informacijos teikėjai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1224 žodžiai iš 4018 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.