Organizacija – tai žmonių grupė, kurią sudaro du ar daugiau žmonių, kartu
dirbančių tam tikroje struktūroje, sąmoningai derinančių pastangas siekti
bendro tikslo. Kiti teigia, kad tai procesas, kuris padeda kurti ir saugoti
valdomos ir valdomosios sistemos struktūrą.Sistema – tai objektas, kurį sudaro mažiausiai du, o praktikoje, kaip
taisyklė, žymiai daugiau sudėtinių elementų, tarpusavyje susietų vienodo
pobūdžio ryšiais.Organizacija kaip sistema – skirtingų reiškinių sąsaja, išskirianti
tuos reiškinius iš aplinkos kaip vientisą, santykinai savarankišką derinį.
Elementai – tai pirminė sudėtinė dalis, iš kurių sudaryta sistema.
REFERATO TIKSLAS: savarankiškai studijuoti mokslinę literatūrą,
mokytis formuluoti svarbiausias vadybos mokslo ir praktikos problemas,
pastebėti literatūroje skelbiamų nuomonių įvairovę ir remiantis ja ugdyti
savarankišką vadybinę mąstymą.Kadangi vadybos mokslas atsirado tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje,
jo moksliniai pagrindai dar nėra labai paplitę visuomenėje, kai kurios šio
mokslo sritys bei terminai vis dar keičiamos, tobulinamos ir atnaujinamos.
Dėl šios priežasties studijuodami literatūrą galime rasti daug nesutapimų,
tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kažkuris autorius yra neteisus, galbūt
visi autoriai iš dalies yra teisūs. Pateiksiu keletą pavyzdžiu, kaip
skirtinguose literatūros šaltiniuose apibrėžiamas terminas organizacija:
Organizacija – tai „žmonių bendrijos, sąmoningai derinančios pastangas
siekti bendro tikslo“ [1, psl. 5].
Organizacija – tai „du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje
struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą“ [5, psl. 6].
Organizacija – tai „žmonių, kuriuos sieja bendradarbiavimo ryšiai,
bendri interesai ir tikslai, grupė“ [3, psl. 85].
Organizacija – tai „procesas, kuris padeda kurti ir saugoti valdomos
ir valdomosios sistemos struktūrą. Kiti teigia, kad organizacija – tai
tarpusavio santykiu, teisių, pareigų, tikslų, veiklos sričių, sudarančių
bendrą darbo procesą, visuma“ [2, psl. 44].
Organizacija – tai „grupė žmonių, kurie sąmoningai derina savo veiklą,
siekdami bendro tikslo ar tikslų“ [6, psl. 7].
Iš pateiktų apibrėžimų galima išskirti esminį skirtumą: vienuose
literatūros šaltiniuose organizacija traktuojama,kaip žmonių grupė, kituose
– kaip procesas arba santykių, teisių,veiklos sričių visuma; taip pat ne
visuose apibrėžimuose paminėta, kad žmonės bendro tikslo siekia sąmoningai,
savo noru. Mano manymu, kiekviename apibrėžime taip pat turėtų būti
paminėta, kad žmones gali siekti ne vieno bendro tikslo, o tam tikrų tikslų
visumos.
Nagrinėdama literatūrą pastebėjau skirtumų ne tik apibrėžimuose, bet
ir struktūroje. Visuose skaitytuose literatūros šaltiniuose organizacijose
išskiriama vidinė ir išorinė aplinkos, tašiau jų sudėtiniai elementai
skiriasi. Kadangi visose skaitytose knygose rašoma, kad vidiniai
organizacijos elementai sąveikauja, tai juos pateiksiu diagramos forma, kad
matytųsi jų tarpusavio ryšiai bei skirtingoje literatūroje rasti
nesutapimai:1 pav. Organizacijos vidaus elementų tarpusavio ryšys[2, psl. 58; 6, psl.
25]
2 pav. Organizacijos vidaus elementų tarpusavio ryšys [4, psl. 22]
Nors skiriasi tik vienas struktūrinis elementas, bet skirtumas visgi
yra. Pirmame šaltinyje kaip vienas iš elementų įvardintas žmonės, o antrame
– įmonės. Mano nuomone, teisingesnis įvardinimas yra žmonės, nes įmonės,
tai gana konkretus dalykas, tuo tarpu organizacija yra gana abstrakti
sąvoka, tai ir jos sudėtiniai elementai turėtų buti abstraktūs.
Skaitydama pasirinktą literatūrą, pastebėjau, kad knygose skiriasi
organizacinių sistemų skirstymai, klasifikavimai, todėl aš manau skiriasi
ir elementai. Viename šaltinyje išskiriamos tik dvi sistemos: socialinė ir