1.ORGANIZACIJA, KAIP VADYBINĖS VEIKLOS ERDVĖ.
1.1.ORGANIZACIJA, KAIP SISTEMA, JOS ELEMENTAI.
Organizacija – tai žmonių bendrija, sąmoningai derinanti pastangas siekti bendro tikslo. Organizacijų nariai bendromis pastangomis veikia kokį nors darbo objektą ir paverčia jį darbo produktu. Organizacija yra sistema, kadangi ją sudaro tarpusavyje susiję elementai. Geriausia tirti organizaciją kaip sistemą, t. y. kaip skirtingų reiškinių sąsają, išskiriančią tuos reiškinius iš aplinkos kaip vientisą, santykiškai savarankišką darinį. Sistemą sudaro jos dalys – elementai ir jų ryšiai. Taigi, nagrinėjant organizacijos sudėtines dalis ir jų ryšius kaip darnią sistemą, galima geriausiai suvokti jos esmę. Sistemų teorija visas sistemas skirsto į devynias grupes:
1. statinės arba nejudančios sistemos, nesikeičiančios dėl laiko tėkmės;
2. paprastosios dinaminės, kintančios arba judančios apibrėžtu dėsningumu;
3. kibernetinės, kurios palaiko nustatytą pusiausvyrą savireguliacijos būdu;
4. atvirosios, turinčios ryšių su aplinka, reaguojančios į jos pakitimus ir valdančios save;
5. augalai – ląstelių bendrijos su būdingu funkcijų pasidalijimu tarp ląstelių;
6. gyvūnai, galintys tikslingai elgtis ir keisti savo vietą;
7. žmonės – gyvūnai, galintys perduoti idėjas ir suvokti simbolių reikšmę;
8. socialinės – įvairios žmonių bendrijos;
9. transcendentinės – nesuvokiamos esmės elementų sąsajos.
Žiūrint į organizaciją kaip į statinę sistemą, galima skirti šiuos sistemos elementus:
1. organizacijos narys; kadangi organizacija suvokiama kaip savo pastangas derinančių, taigi ką nors veikiančių žmonių bendrija, pagal trečiajame skyriuje pateiktą organizacijos veikėjų ansamblio sudėtį tas narys vadinamas darbuotoju;
2. darbo objektas, kurį veikdamas savo pastangomis keičia darbuotojas;
3. darbo produktas, kuriuo virsta darbuotojo keičiamas darbo objektas;
4. darbo priemonės, kuriomis naudojasi darbuotojas, versdamas darbo objektą darbo produktu.
Visi šie elementai organizacijoje egzistuoja bet kuriuo momentu.
1.2.ORGANIZACIJOS VEIKLOS APLINKA IR JOS ĮTAKA
ORGANIZACIJOS TIKSLAMS.
Organizacijos tikslus lemia organizaciją supančios aplinkos – vartotojų, gamtos sąlygų, gyventojų bendrijos – keliami reikalavimai.
Veiklos aplinką sudaro organizacijos veikloje tiesiogiai dalyvaujantys arba ją lemiantys aplinkos elementai, t.y.:
1. vartotojai;
2. konkurentai arba panašią produkciją gaminančios organizacijos;
3. organizacijos gaminamo produkto pakaitalų gamintojai;
4. tiekėjai.
Vartotojų svarba aiški nuo pat organizacijos suvokimo pradžios – jie išlaiko organizaciją ir sudaro sąlygas nuolat atnaujinti veiklą. Veiklą smarkiai lemia konkurentai-organizacijos, gaminančios tokią pat produkciją. Nagrinėjant organizacijos galimybes, būtinai reikia ištirti organizacijos produkcijos pakaitalų gamybą. Nes įsigilinus vien į panašios į savo produkcijos gamybą, galima nepastebėti to vartotojų poreikių sumažėjimo, kuris atsiranda dėl technologiškai visai kitaip gaminamo organizacijos produkto pakaitalo.
Šios trys aplinkos veikėjų grupės lemia organizacijos veiklos išėjimus. Organizacijos veikla taip pat priklauso nuo aplinkos elementų, lemiančių organizacijos veiklos įėjimus. Tai tiekėjai, aprūpinantys organizaciją darbo objektu ir energetiniais ištekliais.
Ištyrus organizacijos aplinką, aplinka gali būti apibūdinama kaip:
1. paprastoji (būdinga nedidelis organizaciją veikiančių veiksnių skaičius, o tų veiksnių prigimtis panaši);
2. sudėtingoji (ją sudaro daug įvairių organizacijos veiklai darančių įtaką veiksnių).
Pagal kylančių problemų įprastumą, aplinka gali būti:
1. rutininė (kai sprendėjas gali spręsti visas iškylančias problemas nesutrukdydamas normalios kasdieninės veiklos, kai pakanka patikimos informacijos);
2. nerutininė
Pagal tai, ar aplinkos veiksniai derina veiksmus:
1. organizuotoji;
2. neorganizuotoji.
Taip pat aplinka gali būti menkai kintanti ir smarkiai kintanti. Kitimas gali būti stabilus, kai žinomi to kitimo dėsniai, ir nestabilus, kai neįmanoma nustatyti tolimesnio kitimo.
1.3.ORGANIZACIJOS TIKSLŲ KOMPLEKSAS.
Organizacijos tikslai turi būti gerai suvokiami, nes tas suvokimas yra pirmasis vadybos žingsnis. Labai svarbu suprasti, kad organizacija siekia ne vieno tikslo, o viso komplekso tikslų, kartais net tarpusavyje prieštaraujančių. Joks gaminys nebus pradėtas gaminti, jokia paslauga nebus teikiama, jeigu nebus siekiama kokių nors konkrečių tikslų. Tikslas – tai rezultatas, kuriuo siekiama: pagaminti gaminį, suteikti paslaugą, įgyti pripažinimą, garantuoti apsaugą ir pan. Organizacijos tikslus lemia organizaciją supančios aplinkos – vartotojų, gamtos sąlygų bei gyventojų bendrijos, iš kurios atstovų susidaro organizacijos narių bendrija, – keliami reikalavimai.
Tikslų kompleksas:
1. socialinis – suteikti savo nariams pragyvenimo šaltinį. Pragyvenimo šaltinį organizacija suteikia tik tada, jei bendromis savo narių pastangomis sugeba vartotojams teikti reikalingą produktą, už kurį vartotojai mokės tiek, kad užteks atsiskaityti su tiekėjais, valstybe ir dar liks darbuotojams ir plėtrai.
2. komercinis tikslas – parduoti vartotojams pagamintą produkciją tam tikra kaina. Kad vartotojai gaminius pirktų, reikia kad
gaminiai tenkintų tam tikrus vartotojų poreikius.
3. techninis tikslas – gera gaminių kokybė.
4. ekonominis tikslas – prieinama pirkėjui ir apsimokanti gamintojui kaina.
5. gamybinis tikslas – kad organizacija išsilaikytų, ji turi pateikti rinkai tam tikrą produktų kiekį tam tikru laiku.
6. ekologinis tikslas – organizacija savo veikla nepažeisti natūralios aplinkos pusiausvyros.
1.4.ORGANIZACIJOS PASKIRTIS IR STRATEGIJA.
Kuriantis organizacijai pagrindiniu jos veikėju tampa verslininkas, kadangi jis suranda rinkoje vietą išradėjo sukurtai produkto ar paslaugos idėjai, paskui įtikina savininką įdėti savo turto dalį į numatomą veiklą. Šie trys veikėjai lemia organizacijos pagrindus: prie išradėjo iškeltos organizacijos sampratos (iš ko, kas ir kaip bus joje daroma) pridėjus verslininko pateikiamą vartotojo ir poreikių apibūdinimą, nustatoma organizacijos paskirtis.