TurinysĮvadas 3
1. Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas 4
2. Strateginis planavimas 6
3. Strategijos įgyvendinimo planai 10
Išvados 14
Literatūra 15
ĮvadasVadyba – valdymas, vadovavimas socialinėms grupėms, įmonėms. įvairaus
tipo organizacijoms, įmonėms, įstaigoms, mokykloms ir 1.1. Vadybos mokslo
praktika labai sena. Rašytiniai dokumentai egzistuoja apie 6 tūkstančius
metu, o mokyklos – jaunos, susiformavusios šio amžiaus pradžioje. Studijų
objektas yra socialines sistemos žmones. Vieningo apibrėžimo nėra. Įvairus
autoriai vadyba apibudina skirtingai. Labiausiai paplitęs ir pripažintas
apibudinimas -vadyba yra mokslas apie planavimo organizavimo, motyvavimo ir
kontroles funkcijas socialinėse organizacijose.
Organizacija – ,tai grupe žmonių, kuriu veikla sąmoningai
koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžia tikslą, ir kuria sudaro 2 ar
daugiau žmonių. Organizacija turi bendra tikslą; visi organizacijos nariai
drauge dirba siekiant šio tikslo. Vadybos tikslas yra organizuoti darbą
taip. kad numatytus įgyvendinus ir iškilusius uždavinius išsprendus
taikiai, per trumpa laika su mažiausiomis sąnaudomis.
Pagrindines vadybos kategorijos yra jos funkcijos, metodai ir gamybos
arba paslaugu valdymo operacijų sistema, sistemos sudarymas ir
funkcionavimas. Svarbi veiklos kryptis funkcionuojant rinkos sąlygomis yra
visuotines kokybes problema. Visuotines kokybes kategorija reiškia, kad
visose srityse darbas atliekamas laiku ir kokybiškai. Pagrindiniai vadybos
metodai yra palyginimas, analize, sinteze, matematiniai metodai ir kt.
I.Organizacija, vadovas ir sėkmingas valdymas1. Organizacijos, valdymo ir vadovu darbo apibudinimas – pagrindiniu
koncepcijų samprata
2. Formalios, neformalios ir sudėtingos organizacijos, jų tipai.
Organizacijų priklausomybe
nuo aplinkos.
1. Horizontalus ir vertikalus darbo pasidalijimas. Valdymo būtinybę, esme,
vaidmuo irfunkcijos, žemutines, vidutines ir aukščiausios grandies vadovai.
Menedžeris ir verslininkas.Verslininkas vadovo vaidmenyje.
2. Organizacijos sėkmės komponentai: efektyvumas, ekonomiškumas ir našumas.
Nėra“vieninteliu teisingu“ atsakymu vadyboje. Situacinis, integralinis vadybos
pobūdis. Nesėkmingos vadovu karjeros priežastys.Organizacijos veikia visuose trijuose sektoriuose – gavybos, gamybos
ir aptarnavimo. Jų priklausomybe įvairi. Jos gali būti valstybines,
akcines, privačios, individualios ir kt. Vadovo darbas ir pats valdymo
procesas priklauso nuo organizacijos dydžio, gaminamos produkcijos ar
atliekamu paslaugu pobūdžio, dirbančiųjų kolektyvo, žmonių išsilavinimo,
kultūros lygio ir kitu veiksniu. Vadovo darbas visur labai įvairus ir sunku
nusakyti jo bendrus bruožus ir skirtumus. Vadovu darbui bendra tai, kad jų
veiksmai visuomet yra trumpalaikiai, įvairialypiai, skirtingi ir
fragmentiški. Jų nebūna visiškai vienodu. Be to kiekvienas vadovas atlieka
savo vaidmenį savaip. Tas darbas priklauso nuo jo budo bruožu, sugebėjimo
bendrauti, kvalifikacijos ir pan.
Galima paminėti tokius svarbius vadovo darbo barus:
1. Organizacijos vyriausias vadovas yra simboline figūra, atstovaujanti
organizacija kitur, pasirašo sutartis ir pan.
1. Tikrasis organizacijos vadovas yra jos lyderis.
2. Vadovas yra jungianti grandis pasitarimuose,
pasitarimuose,susirašinėjimuose ir 1.1.
2. Vadovas – informacijos ieškotojas.
3. Informacijos platintojas – perduoda informacija kam reikia ir kur
reikia, beistengiasi, kad informacija nepaplistu kam nereikia.
4. Vadovas vaidina svarbu vaidmenį rengiant ir įgyvendinant
sprendimus,vystant verslą.
3. Gamybos ar paslaugu organizatorius.
4. Dispečeris.
9. Išteklių paskirstytojas10.Diplomatas.
Visi vaidmenys tampriai susieti ir sudaro vieninga vadovo darbo
visuma, jo turini. Juo organizacija didesne, tuo vadybos darbu daugiau,
todėl jie paskirstomi, išskiriant atskirus lygius, darant horizontalu ir
vertikalu darbu pasidalijimą.Greta formaliu įvairaus lygio vadovu, vadovaujančiu atskiru padaliniu
darbui būna ir neformalus lyderiai, grupes ir organizacijos. Neformalias
grupes sudaryti skatina draugai, giminystes ryšiai. pasipriešinimas
pokyčiams, savisauga, noras išlaikyti darbo vieta ir panašiai.
Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso nuo aplinkos: vidines
ir išorines. Vidine aplinka – tai technologija, bendradarbiai, žemesni,
aukštesni ir lygus valdininkai. Nuo jų susiklausymo, susitarimo, sugebėjimo
bendrai dirbti siekiant tikslo priklauso organizacijos sėkmė ir ateitis.
Galima išskirti išorine aplinka: energija, žaliavos, medžiagų tiekėjai,
transportas.
medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba ir t.t. Jei ši infrastruktūra
veikia optimaliai, dirbantieji neturi problemų, tai atsiliepia bendriems
organizacijos darbo rezultatams.Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacines
valdymo strukūros. atskiru padaliniu tarnybų organizavimo, pavaldiniu
skaičiaus, valdymo struktūros,
vadovu darbo stiliaus, elgesio ir pan.
Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė,
valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas butu efektyvus yra atliekamas
darbo pasidalijimas -horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos ir
vertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai,
cechu viršininkai, meistrai, darbu vykdytojai ir atlikėjai. Kad
organizacija optimaliai veiktu būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuose
padaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį ir
atliekamas funkcijas.Organizacijos sėkmės komponentai yra efektyvumas, naudingumas,
pelningumas, šie rodikliai apibudina santyki gautu iš gamybos pajamų su jos
organizavimui išleistu lėšų dydžiu. Efektyvumas yra santykinis rodiklis.
Absoliutus rodiklis yra efektas. Tai yra konkreti pinigu suma. grynasis
pelnas, kuris panaudojamas tolesniu tikslu įgyvendinimui.
Kitas sėkmės rodiklis – našumas. Tai pagaminamu gaminiu kiekis per
laiko vienetą. Našumo rodiklis susietas su kokybe. Niekada nebūna
vieninteliu teisingu sprendimu vadyboje. Visais atvejais yra skirtingos
situacijos, vadovai, sprendimai, kuriu niekas negali pakartoti. Viskas
priklauso nuo situacijos.
2.Strateginis planavimasPlanavimo rūšys ir jų apibudinimas. Strateginio planavimo esme.
funkcijos irprivalumai.
Strateginio planavimo procesas: ištekliu paskirstymas, prisitaikymas prie
aplinkos,vidine koordinacija ir strateginis įžvalgumas.
Strateginio planavimo funkcijos: misijos pasirinkimas, aplinkos įvertinimas
ir analize,organizacijos stipriųjų ir silpnųjų savybių vadybinis patikrinimas –
marketingas, finansai, gamyba,darbo ištekliai ir kultūra, strateginiu alternatyvu analize, strategijos
pasirinkimas, strateginio planoįgyvendinimo kontrole, strategijos įvertinimas, strategijos ir struktūros
atitikimo patikrinimas,vadovu komandos sudarymas.
4. Tarptautines veiklos planavimas.Strateginio planavimo prasme yra vadovybes daromu veiksmu ir sprendimu
visuma, padedanti organizacijai įgyvendinti ilgalaikius tikslus.
Strateginis planavimas – įrankis valdymo sprendimams priimti, naujovėms
įdiegti ir pokyčiams realizuoti. Strateginio planavimo procese išskiriamos
4 pagrindines strategines veiklos rūšys: 1) ištekliu paskirstymas; 2)
prisitaikymas prie aplinkos: 3) vidine koordinacija; 4) strateginis
įžvalgumas.
Išteklių paskirstymo procesas apima ribotu ištekliu naftos ir jos
produktu, pažangių technologijų, kompetentingo, mokančio dirbti personalo
paskirstymą. Prisitaikymas prie aplinkos aprėpia visus strateginio pobūdžio
veiksmus, kurie gerina organizacijos santykius su aplinka. Vidine
koordinacija atspindi organizacijos stipriąsias ir silpnąsias savybes ir
leidžia pasiekti efektyvaus vidiniu operacijų vyksmo, kokybiško darbo,
gaminiu ir 1.1. Strateginis įžvalgumas -sisteminis mastymas, įgyvendinamas
formuojant personalą, sugebanti mokytis iš praeityje sukauptų strateginių
sprendimų, pažangios patirties ir klaidu. Esmingiausios valdymo funkcijos,
kurių dėka strateginiai veiksmai tampa realiai įgyvendinami, yra šios:
1) misijos pasirinkimo ir tikslų suformulavimas;
2) aplinkos įvertinimas ir analize;
3) organizacijos stipriųjų ir silpnųjų vietų vadybinis patikrinimas;
4) strateginiu alternatyvu analize ir strategijos pasirinkimas;
5) strateginio plano realizavimas;
6) strateginio plano įgyvendinimo kontrole;
7) strateginio plano įvertinimas;
8) strateginio plano ir organizacijos struktūros patikrinimas;
9) vadovu komandos sudarymas.Žodis strategija* kilo iš graikų kalbos strategas ir reiškia generolo
menas. Turi karine kilme. Strategija padėjo išspręsti daugeli kariniu ir
civiliniu problemų. Organizacijos strategija sudaro detalus, išsamus,
kompleksinis planas pasirinktiems tikslams ir misijai įgyvendinti. Būtina
prisiminti, kad strategija vysto aukščiausią valdžia, o jos realizavime
turi būti numatytas visu valdymo lygiu dalyvavimas, remiantis Lietuvos
interesais. Strateginio plano kūrimas – sistemingas ir kruopštus
pasiruošimas ateičiai, todėl būtina sutelkti dėmesį esminiams klausimams
spręsti, misijai ir tikslams pasirinkti bei sprendimams priimti ir
realizuoti. Tikslu pasirinkimas irgi yra ilgas ir sudėtingas darbas.
Tikslai turi būti neprieštaraujantys, apibendrinti, daugiapakopiai.