Organizacijos aplinka
5 (100%) 2 votes

Organizacijos aplinka

TURINYS

1. ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………….. 3

2. ORGANIZACIJOS APIBRĖŽIMAS…………………………………………………………………. 4

3. ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA………………………………………………………….. 5

3.1. Išorinę aplinką įtakojantys tiesioginio poveikio veiksniai………………………………. 7

3.2. Išorinę aplinką įtakojantys šalutinio poveikio veiksniai………………………………….13

4. ORGANIZACIJOS VIDINĖ APLINKA…………………………………………………………….16

5. NATŪRALI APLINKA……………………………………………………………………………………18

6. IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………….19

7. LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………..21

ĮVADAS

Žmogaus prigimtis tokia, kad jis niekada negalėjo būti vienas. Jau nuo amžių pradžios žmonės būrėsi į grupes. Kartu jiems buvo saugiau, buvo lengviau dirbti įvairius darbus. Vėliau tarp tokių grupių prasidėjo natūriniai mainai. Vienos jų išaugindavo ar pagamindavo vienokį produktą, kitos – kitokį. Nebuvo tikslinga abiem grupėms auginti ar gaminti tą patį. Po daugelio metų, sparčiai pažengus į priekį, atsiradus technikai, pradėjo kurtis ir bendrovės. Tiek senovės žmonių grupeles, tiek ir šiuolaikines bendroves galima vadinti organizacija, nes organizacija – tai susitelkusių žmonių grupė, siekianti bendro tikslo, vykdanti bendrą veiklą, turinti savo struktūrą. Šiuolaikinėje organizacijoje dirba kvalifikuotas personalas, vyksta formalizuota komunikacija, veikia hierarchizuota sistema. Organizacija turi savo įstatus, taisykles, nuostatus. Joje vyksta darbų pasiskirstymas, veikia neformalūs ryšiai. Organizacija turi savo materialinius išteklius.

Organizacija nėra izoliuota. Ji veikia konkrečioje aplinkoje, kurią sudaro daug kitų organizacijų. Jos daro įtaką viena kitai ir sudaro kompleksinę sistemą, kuri netgi lemia žmonių požiūrius, darbinius santykius, kuria konkurenciją dėl žaliavų, energijos, rinkos savo gaminiams. Organizacijos nėra nei visiškai nepriklausomos, nei visiškai uždaros. Greičiau priešingai, jos keičiasi ištekliais su išorine aplinka ir yra nuo jos priklausomos. Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu. Taigi organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus. Taip pat egzistuoja ir vidinė organizacijos aplinka. Tiek išorinę, tiek vidinę organizacijos aplinką sudaro įvairūs veiksniai, kurie veikia organizacijos veiklą ir lemia jos sėkmę arba pralaimėjimą.

Prieš 10-15 metų pasauliniu mastu pradėjo reikštis susirūpinimas dėl natūralios aplinkos. Jį sukėlė žemę gaubiančiame ozono sluoksnyje atrasta skylė, padidėjęs užterštumas bei kitos aplinkos degradavimo formos. Nauja dėmesio aplinkos apsaugai banga nusirito per pasaulį. Tradiciniai mąstymo apie vadybą būdai mažai dėmesio skyrė tiek organizacijų, tiek ir natūraliai aplinkai. Kol daugelis tradicinio mąstymo apie vadybą teoretikų dar buvo gyvi, išorinė organizacijų aplinka buvo stabili ir nekintanti, o apie natūralią aplinką mažai kas galvojo. Pasaulio piliečiai manė, jog žemės ištekliai neišsemiami… Šių dienų vadovai privalo kreipti dėmesį į natūralią aplinką, jei norima išsaugoti pasaulį būsimoms tautoms. Gana sunku atskirti „organizacijų“ ir „natūralią“ aplinkas, nes jos nepaprastai susijusios, tačiau šiame darbe pabandysime jas atskirti, aptarsime kiekvieną atskirai, taip pat paanalizuosime jas lemiančius veiksnius. Pateiksime keletą būdų, kaip suvokti, nagrinėti ir valdyti tuos pokyčius, su kuriais organizacijos susiduria dabartiniame pasaulyje.

ORGANIZACIJOS APIBRĖŽIMAS

Terminas organizacija yra daugiareikšmis. Vieną iš organizacijos apibrėžimų pateikėme įvade. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad organizacija suprantama daiktine prasme („organizuotas daiktas“ ar visuma, pavyzdžiui, universitetas, gamykla, fabrikas, bankas, mokykla, partija, profsąjunga ir pan.). Organizacija yra tokia visuma, kurios dalys prisideda prie jos tikslo sėkmingo pasiekimo. Ją galima pavadinti kitaip – institucija. Institucija – tai sąveikaujanti žmonių grupė turinti tam tikrus išteklius ir susibūrusi siekti bendrų tikslų. Organizacija yra didesnių socialinių sistemų dalis. Ji nėra izoliuota ir veikia konkrečioje aplinkoje, kurią sudaro daug kitų organizacijų, kurios keičiasi prekėmis, paslaugomis ir pinigais. Organizacijos daro įtaką viena kitai ir sudaro kompleksinę sistemą, kuri lemia žmonių požiūrius, darbinius santykius, kuria konkurenciją dėl žaliavų, energijos, rinkos savo gaminiams. Todėl dažnai sunku nustatyti, kur baigiasi organizacija ir prasideda aplinka. Organizacija gali būti ir uždara sistema (pavyzdžiui, sekta). Bet tokių organizacijų labai mažai. Organizacija,
kaip atvira sistema, yra tarpusavyje susijusios veiklos tinklas, kuris priima aplinkos dalis (išteklius: žaliavas, pinigus ir t.t), tam tikru būdu jas apdoroja ir atiduoda atgal į aplinką kaip rezultatą. Žr. 1 pav.

1 pav. Organizacija kaip atvira sistema

ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA

Aplinka yra skirstoma į bendrąją (išorinę) ir tiesiogiai veikiančią (vidinę), arba specifinę, aplinką. Išoriniai veiksniai, sampratos ir sąlygos, kurios gali paveikti organizaciją, sudaro bendrąją aplinką. Tai gali būti technologijos ar informatikos plėtra, politinė struktūra ir teisinių normų paketai, socialinės sąlygos, kultūrinės vertybės, ekonominiai veiksniai, ekologinės ir demografinės charakteristikos. Visa tai veikia konkrečią organizaciją, nors tas poveikis yra santykinis ir neakivaizdus. Priešingai nei bendroji, specifinė aplinka tiesiogiai ir akivaizdžiai veikia organizaciją. Specifinę aplinką sudaro tokie veiksniai kaip vartotojai, konkurentai, tiekėjai ir kt.

Organizacijos išorinė aplinka – tai visuma veiksnių, esančių už jos ribų ir galinčių vienokiu ar kitokiu būdu paveikti jos veiklą, siekiant savo tikslų. Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek netiesioginio poveikio elementų (veiksnių). Tiesioginio poveikio veiksnius, dar vadinamus įtaką darančiais asmenimis, sudaro vartotojai, tiekėjai, konkurentai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginę įtaką organizacijai. Netiesioginio poveikio veiksniai – technologija, ekonomika, visuomenės politinės pažiūros ir kt. – sąlygoja klimatą, kuriame veikia organizacija. Potencialiai jie gali tapti tiesioginio poveikio veiksniais.

Organizacijos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius ir gauti naudą. Ar organizacija pasieks tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo to, kaip ji orientuojasi išorinėje aplinkoje. Pirmoji organizacijos vadovo problema – teisingai apibrėžti išorinę aplinką.

Skiriami du organizacijos išorinės aplinkos lygiai:

• makroaplinka – veiksniai ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Makroaplinkai priklauso politiniai ir teisiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai bei technologiniai veiksniai.

• šakinė aplinka – veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečiai ekonomikos šakai, kurioje veikai organizacija. Šakinė aplinka apima konkurentus, tiekėjus, klientus ir kitus rinkos komponentus bei veiksnius.

Galimi du organizacijos aplinkos pažinimo būdai:

• atskleidžiant jos būdinguosius bruožus,

• išanalizuojant ją sudarančius elementus.

Organizacijos aplinkos pagrindiniai bruožai yra šie:

1. Sudėtingumas. Aplinkos sudėtingumas reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikio organizacijai mastu. Yra organizacijų, kurios turi ryšių su keliais šimtais tiekėjų, o jų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų ir norminių aktų; tokiu atveju sakome, kad organizacijos aplinka yra sudėtinga. Pavyzdžiui, sudėtingoje aplinkoje veikia muitinės, ligoninės, prekybos įmonės ir t.t. Organizacijos išorinės aplinkos veiksniai turi įtakos tikslams ir struktūrai.

2. Judrumas. Organizacijos aplinkos judrumą lemia pokyčių sparta. Yra organizacijų, kurių aplinka labai greitai keičiasi, pvz. farmacijos, chemijos, elektronikos technologija ir konkurencija keičiasi daug sparčiau nei mašinų, automobilių atsarginių dalių ar konditerijos pramonėje. Sakoma, kad šių organizacijų aplinka judri. Tačiau aplinkos judrumas yra nevienodas netgi skritinguose tos pačios organizacijos padaliniuose, pavyzdžiui, daugeliu atveju organizacijos tyrimų skyriuje pokyčiai esti spartesni nei prekės gamybos ar paslaugų teikimo padaliniuose. Sparčiai keičiantis aplinkai, reikia išsamesnės ir patikimesnės informacijos, kad būtų galima priimti teisingus sprendimus.

3. Išteklių prieinamumas sąlygoja organizacijos aplinkos grėsmingumą arba palankumą. Galimybė gauti visus veiklai reikalingus išteklius lemia palankią organizacijai aplinką. Tačiau dažnai organizacijos stokoja lėšų, o bankai ir kiti galimi finansavimo šaltiniai dėl įvairių priežasčių negali teikti paskolų. Taigi šioje situacijoje organizacijos aplinka vadinama grėsminga.

4. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas – tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Ne tik verslas, bet ir pelno nesiekianti veikla darosi sudėtingesnė, todėl jiems valdyti reikia vis daugiau patikimos informacijos. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtumui, sunkiau priimti efektyvius sprendimus. Informacijos, apie joje vykstančius procesus, gavimui skirta komunikavimo su išorine aplinka sistema. Jei ši sistema veikia efektyviai, tai yra jei tinkamai realizuojama komunikavimo į išorę funkcija, tikėtina, kad organizacijoje bus priimami kokybiškesni valdymo sprendimai. Ši funkcija ypač svarbi priimant strateginius sprendimus. Strategija – tai sprendimai apie tai, kaip susieti organizaciją su ja supančia aplinka. Tai yra kokia organizacijos aplinka ir organizacijos egzistavimo joje prasmė? Ko aplinka tikisi iš organizacijos?

5. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams. Pavyzdžiui, kylančios naftos kainos veikia visą šalies ekonomiką. Kyla visų kitų prekių kainos. Dėl šių priežasčių vyriausybė privalo imtis įvairių priemonių, kad būtų
efektyviai naudojamas kuras, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir t.t. Tarpusavio priklausomybė galioja ir pasaulinėje rinkoje, nes vyksta tarptautinė prekyba.

Dažniau aplinka tiriama analizuojant ją sudarančius elementus. Kadangi organizacijos veiklai įtakos turi daugybė veiksnių, tai juos tikslinga pirmiausia suskirstyti pagal poveikio mąstą. Skiriami išorinės aplinkos tiesioginio ir šalutinio poveikio veiksniai. Žr. 2 pav.

2 pav. Organizacijos išorinės ir vidinės aplinkos elementai

Tiesioginiai veiksniai

Vartotojai. Laikantis vakarietiško požiūrio į organizacijos veiklą, teiginį, kad vartotojas yra aplinkos esmė (Thompson, McHugh, 1995) turėtume laikyti aksioma. Tada galima teigti, kad vartotojų svarba organizacijai yra didžiausia. Organizacijos turėtų vadovautis žymaus vadybos specialisto Peterio Druckerio tvirtinimu, kad organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui (prekei ar paslaugai) rasti vartotojų. Kiekvienas jų skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais ir įpročiais. Vartotojai keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į organizacijos gaminius ir paslaugas. Vartotoju gali būti: įstaiga – mokykla, ligoninė ar vyriausybės tarnyba; kita firma – rangovas, įgaliotinis ar gamintojas; ir privatus asmuo. Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir apmokėti. Vartotojai nusprendžia, kokios prekės ir paslaugos jiems reikalingos, todėl nuo jų sprendimo priklauso ir organizacijos veiklos rezultatai. Svarbu yra įvertinti, kas nulemia vartotojo apsisprendimą įsigyti produktą: kaina, kokybė, tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai ryšiai ar politiniai įsitikinimai. Pardavimo metodai skiriasi priklausomai nuo vartotojo ir padėties rinkoje. Dažniausiai marketingo vadovas tiria potencialius klientus bei rinkos padėtį, ir remdamasis tyrimų duomenimis vadovauja marketingo kampanijai. Mažo verslo taikiniu gali būti labai siaura vartotojų rinka („niša“). Pavyzdžiui, Markas Nelsonas pradėjo medicinos programų „CD Plus“ verslą, kaip vieno asmens veiklą. Įvertinęs sveikatos apsaugos šakos spaudimą, jis sukūrė vartotojui palankią programą gydytojams ir medicinos srities tyrinėtojams. Iš pradžių Nelsonas buvo novatorius, atsakingas už marketingą, įgaliotinis, priėmėjas, apsaugos darbuotojas bei teikė paslaugas vartotojams. Tik po kiek laiko, kai jau gavo pelno, jis nutarė plėsti veiklą ir priėmė darbuotojų.

Pastaraisiais metais ne JAV firmos metė iššūkį rinkoje vyravusioms Amerikos kompanijoms, siūlydamos vartotojams didesnį pasirinkimą ir aukštesnius kokybės standartus. Dėl išaugusios konkurencijos pradėjo keistis santykiai su vartotojais. Japonijos televizorių pramoninkai susidūrė su dideliais sunkumais kurdami Jungtinėse Amerikos Valstijoje savo gaminių garantinio aptarnavimo tinklą. Tuomet jie pradėjo gaminti tokius televizorius, kurių gedimo tikimybė būtų labai maža. Anksčiau vartotojas su savo televizoriaus gamintoju buvo griežtai susietas per vietinį prekybos agentą ir remonto dirbtuvę. Dabar pirkėjai gali įsigyti televizorių iš stambių mažmeninių parduotuvių su nuolaida, nesukdami galvos dėl aptarnavimo. Šis pokytis turėjo didžiulės įtakos šio produkto išradėjams Amerikos televizijos pramonėje.

Šiandien pagal tą patį principą parduodami personaliniai kompiuteriai. „Dell“, „Gateway“ ir kitos firmos pirmosios pradėjo taikyti tiesioginio pardavimo paštu individualiems klientams metodą. Vartotojų patogumui abiejų firmų personalas dirba visą parą. Šiais pavyzdžiais pabrėžiama, jog reikia rasti naujų būdų suformuoti ir palaikyti santykius su vartotojais.

Savo vartotojus turi ir ne pelno, ir valstybinės, ir politinės organizacijos. Pavyzdžiui, rinkimų metu reklama ir susitikimai su rinkėjais siaurame rate reikalingi tik tam, kad rinkėjai balsuotų būtent už tą, o ne už kitą kandidatą. Šiuo atveju rinkėjai yra konkretaus kandidato ar politinės partijos idėjų „vartotojai“. Rinkiminės kampanijos metu politikai gražiais pažadais stengiasi pritraukti kuo daugiau rinkėjų, kurių vienoks ar kitoks apsisprendimas lemia sėkmę ar pralaimėjimą.

Vartotojų pažinimas – sudėtingas ir nenutrūkstamas procesas. Organizacija privalo visą laiką stebėti visuomenėje vykstančius pokyčius, nagrinėti įvairių socialinių grupių reikmes ir joms pritaikyti gaminamą produkciją.

Konkurentai. Norėdama išplėsti savo dalį rinkoke, organizacija turi pasinaudoti viena ši dviejų galimybių:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2049 žodžiai iš 6799 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.