Organizacijos aplinka
5 (100%) 1 vote

Organizacijos aplinka

TURINYS

ĮVADAS 3

1.ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA, JOS SUDEDAMOSIOS DALYS IR JĄ VEIKIANTYS TIESIOGINIAI IR NETIESIOGINIAI VEIKSNIAI 4

1.1.Organizacijos išorinė aplinka 4

1.2.Išorinės aplinkos sudedamosios dalys 6

1.2.1.Teisinė aplinka. 7

1.2.2.Ekonominė aplinka. 8

1.2.3.Politinė aplinka. 8

1.2.4.Technologinė aplinka 9

1.2.5. Socialinė ir kultūrinė aplinka. 9

1.3. Organizacijos išorinės aplinkos tiesioginiai veiksniai 10

1.4. Organizacijos išorinės aplinkos netiesioginiai veiksniai. 13

2.ORGANIZACIJOS VIDINĖ APLINKA 15

IŠVADOS 20

LITERATŪRA 21

ĮVADAS

Išorinė aplinka – nuo verslo įmonės nepriklausantys veiksniai, darantys įtaką jos veiklai.

Nustatyti ir įvertinti organizacijos išorinę aplinką yra sunku. Tačiau šiuolaikinis organizacijos valdymas – neatsiejamas nuo pastovaus išorinių faktų, veikiančių visą organizacijos veiklą, vertinimo, tinkamo ir savalaikio sprendimo priėmimo. Bet koks verslas veikia tiek, kiek leidžia visuomenė.

Įmonės veiklą pastoviai silpniau ar stipriau veikia daugelis komponentų. Pati įmonė ar organizacija taip pat įtakoja šias aplinkas. Todėl naujausiose vadybinėse teorijose išorinės aplinkos poveikiui skiriamas itin didelis dėmesys. Nepakanka vien žinojimo, jog įmonę veikia daugelis veiksnių. Siekiant konkurencingumo bei veiklos efektyvumo labai svarbu nuolat susipažinti su naujausiomis aplinkos įvertinimo strategijomis, išmokti ne tik diagnozuoti galimą poveikį, tačiau išmokti analitiškai vertinti galimus pasikeitimus kurioje nors iš išorinių aplinkų. Išorinę verslo aplinką galima valdyti. Reikia tik įsisavinti šios aplinkos tyrimo būdus, išmokti analitiškai vertinti ir prognozuoti. Siekiant sėkmės būtina sujungti ir suderinti išorės ir vidaus veiksnių analizės rezultatus ir suvokti veiksnių tarpusavio ryšius.

Darbo tikslas – apžvelgti ir paanalizuoti išorinę ir vidinę aplinką ir ją įtakojančius veiksnius.

Uždaviniai:

 Išanalizuoti išorinę aplinką bei jos sudedamąsias dalis;

 Aptarti išorinę aplinką įtakojančius tiesioginius ir netiesioginius veiksnius;

 Išanalizuoti išorinės aplinkos politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius.

 Aptarti vidinę aplinką;1.ORGANIZACIJOS IŠORINĖ APLINKA, JOS SUDEDAMOSIOS DALYS IR JĄ VEIKIANTYS TIESIOGINIAI IR NETIESIOGINIAI VEIKSNIAI

1.1. Organizacijos išorinė aplinka

Išorinė aplinka – tai visi elementai esantys už organizacijos ribų, kurie yra svarbūs organizacijos veiklai [9]. Išorinė aplinka – tai visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla [7]. Išorinę verslo aplinką galima apibrėžti kaip įvykius, aplinkybes ir veiksnius, esančius už verslo įmonės veiklos ribų, tačiau darančius jai poveikį. Prie išorinės aplinkos priskiriami visi veiksniai, turintys verslo įmonei įtakos [2]. Įmonės išorinę aplinką apibūdina:

 Ūkio plėtros bendroji ekonominė situacija;

 Ūkio šakų MTP(buvusi, esama, planuojama)arba technologijų lygis veiklos zonose;

 Rinkos konkurencija ir konkurentai;

 Valstybės politika(šalies ūkyje – vidaus ir šalies ūkyje – išorės);

 Tarptautinė aplinka (objektyvios ir subjektyvios sąlygos);

 Socialinė aplinka;

 Rinkos aplinka;

 Politiniai – socialiniai integriniai pokyčiai, veikiantys aplinką [5].

Įmonės vadovų uždavinys – panaudoti išorinės aplinkos privalumus ir sumažinti jos neigiamą poveikį įmonei. Išorinė aplinka nėra nekintanti: priešingai, ypač dabartiniu metu jos pokyčiai labai dažni. Aplinkai kintant vis sparčiau, įmonei lieka vis mažiau laiko sukurti strategiją, kaip reaguoti į tam tikrus aplinkos pokyčius.

Kai kurių aplinkos pokyčių poveikis būna labai didelis. Prie tokių priskiriama:

 revoliucijos, dėl ko eksportuoti prekes į šalis, kuriose jos kyla, yra rizikinga;

 didėjanti palūkanų norma, dėl ko didėja skolinimosi kaštai;

 nauji teisės aktai, verčiantys įmones peržiūrėti savo veiklos organizavimą;

 naujos technologijos, skatinančios įprastines prekes pakeisti naujomis.

Kitų pokyčių poveikis ne toks didelis, tačiau jie suformuoja tam tikrą aplinkos kitimo tendenciją, kurią jaučia ne tik visuomenė ar atskiri jos nariai, bet ir verslo įmonės.

Išorinės aplinkos elementus galima klasifikuoti pagal jų poveikio įmonei dydį ir dažnumą. Šiuo atveju išskiriama artimoji ir tolimoji aplinka. Išorinės aplinkos elementai skirstomi ir pagal jų prigimtį. Šiuo atveju skiriama:

 socialinė aplinka;

 teisinė aplinka;

 ekonominė aplinka;

 politinė aplinka;

 technologinė aplinka.

Artimoji aplinka

Verslo įmonė – tai struktūra, kurioje panaudojant įvairius gamybos veiksnius siekiama gauti didžiausią rezultatą. Artimoji aplinka daro poveikį įsigyjant įvairių gamybos išteklių(ypač darbo, kapitalo, žaliavų ir žemės) bei paskirstant pagamintą produkciją vartotojams. Taigi artimąją aplinką sudaro veiksniai, kurių poveikis dažnas ir tiesioginis, tai yra vartotojai, tiekėjai, darbo jėga, finansinės institucijos, akcininkai ir konkurentai.

Tolimoji aplinka

Tolimąją aplinką sudaro veiksniai, kurie verslo įmonę veikia nereguliariai ir netiesiogiai. Pavyzdžiui, verslo įmonė gali ir nepatirti stiprėjančios religinės bendruomenės tiesioginės
įtakos. Tačiau jei priklausymas tokiai bendruomenei daro poveikį vartojimo pajamų daliai, verslo įmonė tai pajus [2].

Organizacijos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius ir gauti naudą. Ar organizacija pasieks tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo to, kaip ji orientuojasi išorinėje aplinkoje.

Pirmoji organizacijos vadovybės problema – teisingai apsibrėžti išorinę aplinką.

Galimi du organizacijos aplinkos pažinimo būdai:

 Atskleidžiant jos būdinguosius bruožus,

 Išanalizuojant ją sudarančius elementus.

Organizacijos aplinkos bruožai yra šie:

 Sudėtingumas;

 Judrumas;

 Išteklių prieinamumas;

 Aplinkos neapibrėžtumas;

 Veiksnių sąryšis.

1. Aplinkos sudėtingumas reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikio organizacijai mastu. Yra organizacijų, kurios turi ryšių su keliais šimtais tiekėjų, o jų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų ir norminių aktų; tokiu atveju sakome, kad organizacijos aplinka yra sudėtinga. Pavyzdžiui, sudėtingoje aplinkoje veikia muitinės, ligoninės, prekybos įmonės ir t.t.

2. Organizacijos aplinkos judrumą lemia pokyčių sparta. Farmacijos, chemijos, elektronikos technologija ir konkurencija keičiasi daug sparčiau nei mašinų, automobilių atsarginių dalių ar konditerijos pramonėje, todėl sakoma, kad šių organizacijų aplinka judri. Galima pažymėti, kad aplinkos judrumas esti nevienodas ir skirtinguose tos pačios organizacijos padaliniuose, pavyzdžiui, daugeliu atveju organizacijos tyrimų skyriuje pokyčiai esti spartesni nei prekės gamybos ar paslaugų teikimo padaliniuose.

3. Išteklių prieinamumas sąlygoja organizacijos aplinkos grėsmingumą arba palankumą. Galimybė gauti visus veiklai reikalingus išteklius lemia palankią organizacijai veiklą. Tačiau labai dažnai organizacijos stokoja lėšų, o bankai ir kiti galimi finansavimo šaltiniai dėl įvairių priežasčių negali teikti paskolų. Taigi šioje situacijoje organizacijos aplinka vadintina grėsminga.

4. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas – tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Ne tik verslas, bet ir pelno nesiekianti veikla darosi sudėtingesnė, todėl jiems valdyti reikia vis daugiau patikimos informacijos. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtumui, sunkiau priimti efektyvius sprendimus.

5. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams. Pavyzdžiui, kylančios naftos kainos veikia visą šalies ekonomiką. Kyla visų kitų prekių kainos. Dėl šių priežasčių vyriausybė privalo imtis įvairių priemonių, kad būtų efektyviai naudojamas kuras, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir t.t. Tarpusavio priklausomybė galioja ir pasaulinėje rinkoje, nes vyksta tarptautinė prekyba.

6. Dažniau aplinka tiriama analizuojant ją sudarančius elementus. Kadangi organizacijos veiklai įtakos turi daugybė veiksnių, tai juos tikslinga pirmiausia suskirstyti pagal poveikio mastą [1].

1.2. Išorinės aplinkos sudedamosios dalys

Kaip jau buvo minėta išorinę aplinką galima skirstyti į:

 Teisinę;

 Ekonominę;

 Politinę;

 Technologinę;

 Socialinę- kultūrinę [2].

Daugelis autorių dar išskiria konkurencinę aplinką, demografinę aplinką ir geografinę aplinką.

Organizacijos išorinės aplinkos sudedamosios dalys pavaizduotos 1 paveiksle.

1 pav. Organizacijos išorinės aplinkos sudedamosios dalys [9].

1.2.1.Teisinė aplinka.

Verslo įmonės veiklą riboja teisinė aplinka, kuri sprendžia ginčytinus klausimus ir reguliuoja įmonės veiklą taip, kad ji būtų naudinga visuomenei. Visų verslo santykių pagrindas – vieno ūkio subjekto pasižadėjimas tiekti tam tikras prekes ar teikti paslaugas ir kito ūkio subjekto pasižadėjimas už jas sumokėti. Labai svarbu, kad abi šalys gerai suvoktų savo teises ir pareigas. Šią sritį reguliuoja sutarčių teisė, kuri, be to, nustato, šalių įsipareigojimus ištikus nesėkmei. Šiandieninėje modernioje ekonominėje aplinkoje teisiškai nereguliuojama ūkinė veikla jau nebeįmanoma.

Sutartis tarp verslo įmonių ir jų klientų bei darbuotojų reguliuoja kitos teisės šakos, nes šiuo atveju ir vartotojų, ir darbuotojų interesus labai lengva pažeisti, todėl būtina juos apsaugoti ypatingomis teisinėmis priemonėmis. Atskiros teisės šakos reguliuoja verslo įmonės ir jos kreditorių bei verslo įmonės ir jos savininkų santykius. Dar viena teisės šaka, paliečianti įmonės interesus, kontroliuoja verslo įmonės ir visuomenės santykius. Verslo įmonės veiklą, kad ji nebūtų žalinga visuomenei ar nepažeistų viešosios tvarkos, reguliuoja teisės aktai. Didėjantis dėmesys aplinkos apsaugai verčia griežčiau reguliuoti tam tikras verslo sritis. Teisės normos teikia verslo santykiams stabilumo ir mažina riziką. Jos riboja verslo įmonių veiklą arba, priešingai, verčia imtis tokios veiklos, kokios anksčiau jos plėtoti neketino. Taigi ši aplinka padidina įmonės veiklos kaštus.

1.2.2.Ekonominė aplinka.

Ekonominė aplinka – tai ekonominiai reiškiniai veikiantys verslo įmonę.

Bet kurios šalies ekonominę aplinką apibūdina konkurencijos mastas, paklausa rinkoje ir įmonės funkcionavimo ekonominės sąlygos.

Analizuodama konkurencinę aplinką įmonė turi atsakyti į
yra konkurentų ir kaip juos grupuoti?

2. Kokia yra konkurencijos struktūra?

3. Kokią strategiją taiko pagrindiniai įmonės konkurentai, kokie jų tikslai ir veiklos rodikliai?

4. kokius galima išskirti konkurentų veiklos privalumus ir trūkumus? [4].

Verslo įmonės veiklos sėkmę lemia ne tik konkurencijos lygis. Jos veiklai turi įtakos ir bendri ekonominiai rodikliai, nes nuo jų priklauso žaliavų pasiūla ir paklausos lygis. Prie tokių rodiklių priskiriami pajamų augimo, nedarbo ir infliacijos lygis, valiutų kursas, įmokų ir išmokų balanso deficitas. Be natūraliai vykstančių pokyčių, verslo įmonės veiklai turi įtakos ir vyriausybės, kuri savo priemonėmis siekia paveikti bendruosius ekonomikos rodiklius, politika. Valstybės ekonominė politika gali suteikti verslo įmonei papildomų galimybių, tačiau gali jos veiklą ir riboti. Valstybės kišimąsi į ekonomiką nagrinėjo įvairių krypčių ekonomistai. Jau 1776 m. Adam Smith savo veikale The Wealth of Nations teigė, kad natūraliai egzistuojančios rinkos jėgos užtikrina geriausią įmonės veiklos rezultatą.XIX a. Jo idėjas toliau plėtojo klasikinės ekonomikos teorijos šalininkai. Šios krypties ekonomistams oponuoja intervencionistinio požiūrio šalininkai. Kiek tolerantiškiau valstybės kišimąsi į ekonomiką traktuoja reformistai, kurie palankiai vertina privačios įmonės veiklą ir pagrindiniu jos motyvu pripažįsta pelno siekimą.

Izoliuotose šalyse įmonės veiklai turi įtakos tik tų šalių socialinės ir ekonominės tendencijos. Tuo tarpu mes gyvename atviros ekonomikos sąlygomis, todėl įmonių veiklai įtakos turi viso pasaulio įvykiai, o ypač vykstantys tose šalyse, iš kurių prekės importuojamos arba į kurias eksportuojamos.

1.2.3.Politinė aplinka.

Politinę aplinką sukuria valstybės valdymo organų veikla ir bendros politikos kryptys.

Be to, įmonei turi įtakos ne tik valstybės, kurioje ji veikia, politinis gyvenimas, bet ir tarpvalstybinių institucijų darbas. Valstybė daro didžiulę įtaką ekonomikai, taikydama šias priemones:

 Mokesčių sistemą;

 Valstybės išlaidas;

 Privatizaciją;

 Konkurencijos skatinimo priemones;

 Regioninę politiką;

 Pagalbą smulkiąjam ir vidutiniam verslui.

Daugelyje valstybių ekonomika yra mišri, tai yra egzistuoja privatusis ir valstybinis sektoriai. Privačios įmonės siūlo rinkoje prekes ir paslaugas, siekdamos gauti pelno. Valstybinį sektorių, kurį sudaro keletas smulkesnių sudedamųjų dalių, valdo valstybė. Valstybė taip pat yra prekių ir paslaugų pirkėja. Daug privačių įmonių vykdo jos užsakymus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1852 žodžiai iš 6047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.