Organizacijos esmė
5 (100%) 1 vote

Organizacijos esmė

ORGANIZACIJOS ESMĖ.

Organizacija – grupė žmonių, kuriuos jungia bendra programa, bendras tikslas arba uždavinys.

Sisteminė valdymo koncepcija organizaciją traktuoja kaip sistemą. Todėl iki pradedant nagrinėti sisteminio organizacijos valdymo pagrindus, būtina apibūdinti bendruosius organizacijos kaip sistemos bruožus.

Organizacija yra žmonių, kuriuos sieja bendradarbiavimo ryšiai, bendri interesai ir tikslai, grupė. Šiuo požiūriu kiekviena organizacija yra socialinė sistema.

Antra vertus, organizacija yra objektas, kuriame vyksta tiesioginis žemės (plačiąja prasme), fizinio kapitalo ir darbo jėgos jungimasis, kitaip tariant, vyksta pirminis ekonominis (daugeliu atvejų – gamybinis) procesas, atsiranda vienoks ar kitoks (medžiaginis, intelektualinis ar kt.) produktas. Svarbu pabrėžti, kad ekonominis procesas vyksta ne tik gamybinėse ar komercinėse bet ir kitokio pobūdžio organizacijose. Todėl šiuo požiūriu kiekviena organizacija yra ekonominė sistema.

Žmones, kaip sudėtinius organizacijos elementus, vienu metu sieja dvejopi santykiai – bendražmogiški (socialiniai) ir produkto gamybos (ekonominiai). Šie santykiai tarpusavyje integruojasi ir vadinami socialiniais – ekonominiais santykiais.

Taigi organizacija yra dualistinė sandaros ir vykstančių procesų požiūriu sistema, dažniausiai vadinama socialine – ekonomine sistema.

Socialiniai – ekonominiai santykiai organizacijoje yra labai tamprūs. Tai sąlygoja tiesioginis organizacijos narių dalyvavimas produkto gamyboje ir dėl to būtina veiksmų vienybė. Todėl organizacija yra išskirtinio pobūdžio socialinė – ekonominė sistema, dažnai vadinama pirmine sistema. Natūralu, kad organizacija suprantama kaip pagrindinė visuomenės ląstelė.

Netgi elementari analizė rodo, kad organizacija yra didžioji, sudėtinga, dinaminė, atvira, tikslinga, valdoma sistema.

Didžioji – organizacijoje daug ir labai įvairių sudėtinių elementų, visus juos įvertinti nepaprastai sunku.

Sudėtinga – organizacijos struktūros ir vykstančių procesų charakteristikas įmanoma nustatyti tik sudėtingais metodais, o kai kuriais iš jų – tik apytikriai.

Dinaminėm – organizacijoje vyksta daug ir labai įvairių savo turiniu ir kitais parametrais procesų.

Atvira – organizacija įvairiais ryšiais susieta su išorės aplinka, iš aplinkos gauna ir aplinkai perduoda medžiagas, informaciją ir kt.

Tikslinga – organizacija funkcionuoja nustatydama savo tikslus ir juos įgyvendinama.

Valdoma – organizacijoje vyksta informaciniai procesai, kurių pagrindu reguliuojama jos veikla.

Organizacija turi visas, sistemoms būdingas savybes: vientisumas, dalumas, unikalumas, izoliavimasis, neapibrėžtumas, identifikavimas, įvairumas.

Pasaulyje formuojasi, funkcionuoja,išnyksta ir atsiranda daug įvairiausių organizacijų. Todėl yra aktualu jas grupuoti, klasifikuoti, sudaryti jų tipologiją.

Suklasifikuoti organizacijas, vadovaujantis tik vienu požiūriu, neįmanoma. Būtina skirstyti organizacijas į grupes ar klases, jas įvertinant bent penkiais aspektais:

– organizacijų funkcijų visuomenės gyvenime požiūriu;

– nuosavybės formos požiūriu;

– teisinės – organizacinės formos požiūriu;

– organizacijos dydžio požiūriu;

– veiklos tipo požiūriu.

Organizacijų funkcijų visuomenės gyvenime požiūriu galima išskirti šias jų grupes:

– gamybinės organizacijos (pramonės, statybos, žemės ūkio, fabrikai ir kitos įmonės);

– komercinės organizacijos (didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, prekių biržos, aprūpinimo agentūros ir kt.);

– finansinės organizacijos (bankai, investicinės bendrovės, kredito unijos ir kt.);

– gamybinės infrastruktūros organizacijos (transporto, ryšių,energijos tiekimo, informacijų agentūros ir kt.);

– socialinės infrastruktūros organizacijos (mokslo, studijų, buitinių paslaugų ir kitos įmonės bei įstaigos);

– klubinės organizacijos (kūrybinės sąjungos, įvairios visuomeninės ir tautinės bendrijos, interesų klubai ir kt.);

– specifinės organizacijos (kariuomenė, policija, teismai, religinės bendruomenės ir bažnyčia bei kt.);

– politinės partijos kaip organizacijos, išreiškiančios kurio nors visuomenės sluoksnio interesus ir atstovaujančios šiam sluoksniui valdžios organuose.

Šiuo požiūriu grupuojant organizacijas, kiekvienoje išvardintų grupių stambių grupių būtina skirti smulkesnes grupes. Pavyzdžiui, pramonės organizacijos grupuojamos pagal šakas, pošakes ir t.t. – mašinų gamybos, lengvosios pramonės, maisto pramonės ir kitų šakų įmonės; Mašinų gamybos įmonės vėlgi – staklių gamybos, automobilių gamybos, elektronikos ir kitų pošakių organizacijos. Taip grupuojant, nustatoma tiksli organizacijos vieta kitų organizacijų visumoje.

Nuosavybės formos požiūriu skiriamos trys organizacijų grupės:

– privataus kapitalo organizacijos. Šiose organizacijose visas kapitalas yra vieno asmens arba kelių partnerių nuosavybė,jis juo besąlygiškai disponuoja, gali bet kuriuo momentu parduoti, paskolinti ir t.t.

– akcinio kapitalo organizacijos. Šiose organizacijose kapitalas priklauso akcininkams, jis tarsi sąlyginai padalintas į dalis, kurių kiekviena priklauso atskiram savininkui.

Akcinėse bendrovėse, skirtingai nuo privataus kapitalo organizacijų, savininkai (akcininkai) už organizacijos įsipareigojimus atsako tik
tuo turtu, kuris dalyvauja bendrovės veikloje, todėl jos vadinamos ribotos turtinės atsakomybės organizacijomis.

Akcinių bendrovių savybės rodo, kad kapitalo nuosavybės požiūriu jos yra grupinio kapitalo organizacijos.

– valstybinio kapitalo organizacijos. Šiose organizacijose kapitalas yra valstybės nuosavybė.

Teisinės – organizacinės formos požiūri funkcionuoja tokios organizacijos:

– savistovi, savarankiška įmonė (įstaiga), turinti juridinio asmens teises.

– kartelis. Savarankiškų organizacijų susivienijimas, įforminant susitarimus dėl produkcijos realizavimo rajonų pasidalijimo, realizavimo kvotų nustatymo, vieningų kainų įvedimo. Kartelį sudarančios organizacijos savistoviai vykdo visas komercines, ekonomines, finansines funkcijas, suprantama, nenukrypdamos nuo susitarimų.

– sindikatas. Savarankiškų organizacijų susivienijimas, kuomet žaliavos, medžiagos perkamos, o produkcija realizuojama per susivienijimo centrą.

– trestas. Įmonės vienijasi pajiniu pagrindu, todėl jos praranda komercinį ir iš dalies juridinį savarankiškumą. Visus reikalus tvarko valdyba, o įmonės – pajininkai už bendrus veiklos rezultatus gauna pelno dalį, kurios dydis priklauso nuo pajaus dydžio.

– koncernas. Savarankiškų organizacijų susivienijimas, tampriai susiejant finansinę veiklą. Savarankiškų organizacijų susivienijimas, tampriai susiejant finansinę veiklą ir pirmiausia vykdant į koncerną įeinančių organizacijų užsakymus. Svarbus bruožas – jungiasi įvairios paskirties organizacijos – gamybinės, prekybinės, transporto, draudimo ir t.t.

– konsorciumas – savarankiškų organizacijų susitarimas dėl bendrų projektų įgyvendinimo, tiksliai apibrėžiant kiekvienos organizacijos indėlį ir funkcijas.

– palydovinio (satelitinio) tipo susivienijimas. Stambi organizacija sudaro sutartis su smulkiomis įmonėms – palydovėmis dėl detalių, elementų, gamybos ir tiekimo. Sutarčių esmė – stambi organizacija garantuoja, kad jų produkcija bus nupirkta, o taip pat aprūpina jas žaliavomis; kita vertus, stambiajai organizacijai nereikia rūpintis smulkių detalių gamyba. Tokiu būdu, gaunama abipusė nauda.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1001 žodžiai iš 3330 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.