TURINYS
ĮVADAS 3
1. TIKLSŲ FORMULAVIMO PRINCIPAI 4
2. KAIP KELIAMI TIKSLAI 5
Centralizuotas planavimas 5
Decentralizuotas planavimas 5
Centralizuoto ir decentralizuoto planavimo derinys 5
Grupinis planavimas 6
3. KLAUSIMAI FORMULUOJANT TIKSLUS 6
4. PAGRINDINIAI TIKSLŲ VERTINIMO KRITERIJAI 7
5. TIKSLŲ LYGIAI 8
6. TIKSLŲ TIPAI 8
7. TIKSLO SUSKAIDYMO PROCESAS 10
8. TRUMPALAIKIŲ PLANŲ SUDARYMAS 10
9. ORGANIZACIJOS UŽDAVINIAI 11
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14
ĮVADAS
Darbo tikslas: apžvelgti organizacijos tikslus, uždavinius, jų parinkimo būdus.
Uždaviniai: išanalizuoti tikslų formulavimo principus, kaip keliami tikslai, nustatyti tikslų vertinimo kriterijus, tipus, lygius, išskirti organizacijos uždavinius.
Starteginio planavimo procesas prasideda išsamia padėties analize, kuri leidžia organizacijai nustatyti jos pranašumus, trūkumus, galimybes, grėsmes ir kompetencijas. Tolesnis etapas – numatyti konkrečius tikslus ir išmatuojamus uždavinius, aiškiai apibrėžiančius konkrečius organizacijos siekiamus rezultatus. Kai tikslai aiškiai suformuluoti, sudaromas veiklos planas, kad būtų aišku, kaip suformuluotieji tikslai bus pasiekti.
Tikslai apibrėžiami kaip kiekybiškai išreikšti rezultatai, kurie turi būti pasiekti per nurodytą laikotarpį. Tikslai naudingi dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, jie aiškiai išdėsto, kas ir kada turi būti pasiekta. Antra, kai tikslai iškelti, jie tampa veiklos vertinimo matais. Trečia, logiški tikslai naudingi kaip darbuotojų motyvatorius.
Tikslai pertvarko misijos formuluotės bendrąsias nuostatas į tiksliau apibrėžtus įsipareigojimus, kurie nurodo, kas turi būti padaryta ir kada turi būti tikslas pasiektas.
Organizacijos tikslai priimami misijos ir aukščiausios grandies vadovų vertybių ir tikslų pagrindu.
1. TIKLSŲ FORMULAVIMO PRINCIPAI
Tikslai turi tenkinti penkis reikalavimus:
1. Tikslas turi būti susijęs su viena konkrečia užduotimi.
2. Tikslas turi būti susijęs su rezultatu, o ne su vykdoma veikla.
3. Tikslas turi būti išmatuojamas.
4. Turi būti tiksliai apibrėžtas tikslo siekimo terminas.
5. Tikslas turi būti pakankamai didelis, bet pasiekiamas.
Tikslų išreiškimas rezultatais, o ne veiksniais, akceptuoja norimus rezultatus, o ne veiksmus, kurių imtąsi tikslams pasiekti. Tikslų išreiškimas rezultatais stiprina motyvaciją, nes tučtuojau aišku, kas turi būti padaryta, ir kada rezultatai laukiami.
Tikslai turi būti ir išmatuojami. Tikslus, kurie negali būti išmatuoti, sunku pasiekti. Jei rezultatas artimas planuotam tikslui, tai tikslas gali skatinti organizaciją didinti pastangas. Jei organizacijos veiklos lygis daug žemesnis už būtiną tikslui pasiekti, tai ji žino, kad arba reikia kelti savo veiklos lygį, arba mažinti planinius lūkesčius. Tikslai neturi būti grindžiami ilgesingu mąstymu; jie turi būti pagrįsti mąstymu, pritaikytu prie organizacijos sugebėjimų.
Veiksmingi tikslai yra pakankamai dideli, bet realistiški. Pakankamai dideli tikslai būtini orientuotoms į plėtrą organizacijoms ir žmonėms. Jie naudingi organizacijai kaip įrankis iki galo panaudoti jos potencialą, nes pasitelkia talentus ir skatina darbuotojus dirbti iš visų jėgų.
Keliant gana didelius, bet priimtinus tikslus, privalu atsižvelgti į tai:
1. Kokius veiklos lygius realiai leis šaka ir konkurencinės sąlygos?
2. Kokį finansinės veiklos lygį organizacijai reikia pasiekti, kad pakaktų finansinių išteklių strategijai vykdyti ir kitiems reikalingiems žingsniams žengti?
3. Koks veiklos lygis organizacijai yra pasiekiamas, stengiantis iš visų jėgų?
Keliant pakankamai didelius, bet pasiekiamus tikslus vadovybė turi palyginti veiklą, galimą esamomis išorės sąlygomis, su veikla, kurią jų organizacija gali pasiekti. Iš esmės tai yra tikslų kėlimo ir strategijos derinimo procesas.
2. KAIP KELIAMI TIKSLAI
Yra daug skirtingų požiūrių į tikslo kėlimo procesą. Yra keturi skirtingi požiūriai: centralizuotas planavimas, decentralizuotas planavimas, centralizuoto ir decentralizuotoplanavimo derinys ir grupinis planavimas.
Centralizuotas planavimas
Centralizuotas planavimas tinkamas tiek labai centralizuotoms, tiek ir decentralizuotoms organizacijoms. Centralizuotoje įmonėje centralizuoto planavimo tikslus kelia aukščiausioji valdymo grandis. Padalinių planų sudarymas ribotas. Decentralizuotoje įmonėje aukščiausias vadovas nurodo organizacijos padaliniams gaires ir reikalauja planų. Padaliniai sudaro planus ir grąžina juos aukščiausiajai valdymo grandžiai svarstyti. Jei planai pasirodo esą tinkami, jie priimami. Jei aukščiausioji valdymo grandis mano, kad reikia ką nors keisti, planai grąžinami į padalinį, ir procesas kartojamas.
Decentralizuotas planavimas
Čia aukščiausioji valdymo grandis prašo padalinių pateikti informaciją apie pastebėtas galimybes, grėsmes, tikslus ir šių tikslų siekimo strategijas, informaciją apie pardavimus, pajamas, kapitalo poreikius, darbuotojus ir t.t. Aukščiausioji valdymo grandis parengia nurodymus, pagrįstus iš padalinių gauta informacija. Organizacijos padaliniams pateikiami nurodymai, kartu reikalaujant planų. Padaliniai padaro planus ir grąžina juos aukščiausiajai valdymo grandžiai svarstyti. Jei planai pasirodo esą tinkami, jie priimami. Jei aukščiausioji valdymo grandis mano, kad
reikia ką nors keisti, planai grąžinami į padalinį, ir procesas kartojamas.
Centralizuoto ir decentralizuoto planavimo derinys
Tai sujungimas aukščiausiosios valdymo grandies, padalinių vadovų ir personalo. Šis būdas taikomas didelėse decentralizuotose organizacijose. Aukščiausioji valdymo grandis pateikia padaliniams plačias nuorodas, leidžiančias gana didelį lankstumą padaliniams, sudarantiems savo planus. Paprastai aukščiausioji valdymo grandis ir padalinių vadovai renkasi kartu, kad nustatytų pagrindinius tiklsus ar strategijas, ypač jei padalinio vadovo darbas bus vertinamas pagal šiuos matus. Šis požiūris užtikrina nenutrūkstamą aukščiausiosios valdymo grandies ir padalinio personalo dialogą ir palengvina strategijos ketinimą ir derinimą.