Organizacijų gyvavimo ciklo modeliai
5 (100%) 1 vote

Organizacijų gyvavimo ciklo modeliai

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ORGANIZACIJOS GYVAVIMO CIKLO MODELIAI 5

2. ORGANIZACIJOS KŪRIMOSI ETAPAS 17

3. ORGANIZACIJOS AUGIMAS 19

3.1. Organizacijos augimas kaip vidinė plėtros savybė 19

3.1. Organizacijos augimo sukuriamos valdymo problemos 22

4. ORGANIZACIJOS BRANDOS ĮTAKA JOS STRUKTŪRAI 25

5. ORGANIZACIJOS IŠNYKIMO POŽYMIAI IR PRIEŽASTYS 26

IŠVADOS 27

LITERATŪRA 28

ĮVADAS

Grupė, kurioje yra du ar daugiau žmonių, kurie vysto veiklą kryptingai – jau yra organizacija. Mūsų aplinkoje yra daugybė organizacijų – mokyklos, įvairūs klubai, visuomenės grupės, verslo kompanijos ir verslo koncernai, ligoninės, politinės partijos, ir net religinės bendruomenės ir bažnyčios. Dėl šios priežasties sudėtinga tiksliai apibrėžti, kas tai yra organizacija apskritai. Literatūroje galima aptikti įvairių organizacijos apibrėžimų.

Organizacijos gyvavimo ciklo sąvoka tapo fundamentalia tokiose srityse kaip organizacijų valdymas, verslo planavimas, techninių sistemų valdymas (reguliavimas), programavimas, kompiuterizuotų informacinių sistemų projektavimas ir t.t. [10;1]

Viena iš pagrindinių šiandienos organizacijų veiklos charakteristikų yra tai, kad jos susiduria su labai greitai besikeičiančia aplinka ir negali laikytis numatyto ilgalaikio veiklos modelio. Įmonės veikla ir jos veiklos modelis turi būti dinamiški.

Bendras organizacijos suvokimas jungia tokius požymius bei funkcijas:

· jei konkrečia ir tikslinga veikla užsiima bent 2 žmonės, tuomet juos jau galima vadinti organizacija;

· kai tam tikro skaičiaus žmonių veikla planingai koordinuojama, ir išryškėja visa jos visuma;

· bendra veikla būna nukreipta konkrečiam organizacijos tikslui pasiekti;

· tikslo siekimas pasitelkus darbo ir funkcijų divizijas bei atsakomybės ir valdžios hierarchijas [9, 132].

Kelių žmonių efektyviai koordinuota veikla kur kas veiksmingesnė negu atskiro individo, tačiau turi būti nustatyti konkretūs vystymosi tikslai.

Šiandieninėse Lietuvos organizacijose egzistuoja vadovavimo stiliaus tendencija, kai dauguma vadovų vis dar stengiasi koordinuoti ir kartais net griežtai kontroliuoti pačius darbuotojus, bet ne jų veiklą. Tai didelė klaida, kuri užkerta kelią tolimesnei organizacijos brandai. Norint sėkmingai išvystyti organizaciją, būtina koordinuoti bei tobulinti pačią veiklą, o ne žmones. Žmonės, suvokę veiklos tobulinimo galimybes, savo valia išsiugdys ir realizuos pokyčių siekį, kuris vėliau padidins jų profesinį potencialą.

Organizacijų sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausias iš jų – vystymosi procesas, kuris garantuoja ne tik organizacijos egzistavimą, bet ir sąlygoja organizacijos veiklos bei jos valdymo inovacinį procesą.

Kintant organizacijai, keičiantis vadovų ir vadybininkų sampratai apie pačią organizaciją, sąmoningai ir nesąmoningai jiems atsiveria vystymosi kanalai, keičiasi minties aktyvumas veiklos erdvėje, plėtojasi veiklos tikslai, galimybės ir rezultatai.

Šio darbo tikslas – išnagrinėti organizacijos gyvavimo ciklo etapus. Darbe bus aptarti organizacijos gyvavimo ciklo modeliai, išanalizuoti organizacijos kūrimosi bei augimo etapai. Taip pat bus aptarta organizacijos brandos įtaka jos struktūrai bei išnykimo požymiai ir priežastys. Šio darbo objektas – organizacija.

1. ORGANIZACIJOS GYVAVIMO CIKLO MODELIAI

Organizacija – yra žmonių, kuriuos sieja bendradarbiavimo ryšiai, bendri interesai ir tikslai, grupė. Šiuo požiūriu kiekviena organizacija yra socialinė sistema. Organizacija – yra objektas, kuriame vyksta tiesioginis žemės, fizinio kapitalo ir darbo jėgos jungimasis, t.y. vyksta pirminis ekonominis procesas, atsiranda vienoks ar kitoks produktas. Kadangi ekonominis procesas vyksta ne tik gamybinėse ir komercinėse, bet taip pat ir kitokio pobūdžio organizacijose, todėl tokiu požiūriu kiekviena organizacija yra ekonominė sistema.[1;85]

Taigi organizacija yra dualistinė sandaros ir vykstančių procesų požiūriu sistema, dažniausiai vadinama socialine-ekonomine sistema. [1;85]

Organizacijos yra svarbios. Jos moka užmokestį, per jas gaunami produktai, gaunamos įvairios paslaugos, jos gina interesus, baudžia. Organizacijų negali būti be žmogaus. Organizacija – tai sudėtingas mechanizmas, kuriame įgyvendinami interesai, technologijos, inovacijos, kūryba ir t.t.

Kiekviena organizacija turi savo formą, kultūrą, tradicijas, imidžą (reputaciją). Jos persitvarko, kai pasikeičia tikslai, ir miršta, kai nesugeba įvykdyti uždavinių.

Organizacija, kaip ir bet kuri kita sistema, negali gyvuoti be galo ilgai. Kažkuriuo tai momentu ji atsiranda ir kada nors išnyksta. Organizacija gimsta, vystosi, pasiekia aukštumas, silpsta ir nutraukia veiklą. Tik nedaug funkcionuoja be galo ilgai ir nė viena negyvuoja be pokyčių. Organizacijos atsiranda kiekvieną dieną ir daug jų likviduojasi. Tos, kurios moka prisiderinti, lieka. Kai kurios organizacijos vystosi greičiau, ir tada vadovas turi žinoti, kokiame vystymosi etape yra organizacija ir jo vadovavimo stilius turi atitikti tam etapui. Savo gyvenimo laikotarpiu organizacija pergyvena keletą etapų, kurių visuma yra vadinama organizacijos gyvavimo ciklu. Šio ciklo analizė – svarbus organizacijų
nagrinėjimo aspektas, kuris parodo kai kuriuos bendruosius funkcionavimo dėsningumus. Organizacijos gyvavimo ciklas yra etapas, kuris tęsiasi tam tikrą laiką.

Galima išskirt būdingus etapus, per kuriuos praeina organizacija. Organizacijos gyvavimo ciklas yra tampriai susijęs su produkcijos gyvavimo ciklu.Yra skiriami keturi organizacijos gyvavimo ciklo etapai:

1) ATSIRADIMAS (STEIGIMASIS IR ORGANIZAVIMASIS);

2) AUGIMAS (PLĖTIMASIS, KIEKYBINIS DIDĖJIMAS);

3) STABILUS FUNKCIONAVIMAS;

4) IŠNYKIMAS (NUOSMUKIS, LIKVIDAVIMASIS).[1;95]

Kokie procesai vyksta šių etapų metu?

Taigi, toliau panagrinėsime gamybinės organizacijos gyvavimo ciklo etapus.

STEIGIMOSI IR ORGANIZAVIMOSI etapo procesai:

– veiklos sferos pasirinkimas;

– steigimosi ir organizavimosi plano (biznio plano) sudarymas;

– finansavimo šaltinių paieška;

– projektavimo, konstravimo darbai;

– pradinis fizinio kapitalo kaupimas;

– produkto gamybos pradžia ir įsisavinimas.

AUGIMO, PLĖTIMOSI etapo procesai:

– fizinio kapitalo (pastatų, įrenginių ir kt.) didinimas;

– gaminamos produkcijos tobulinimas ir apimčių didinimas;

– naujų rinkų užvaldymas.

STABILAUS FUNKCIONAVIMO etapo procesai:

– gamybos ir pardavimų apimčių stabilizavimąsis;

– gaminamo produkto kokybės gerinimas;

– įrenginių ir technologinių procesų tobulinimas;

– “senėjimo” (nuosmūkio) pradinės apraiškos.

IŠNYKIMO etapo procesai:

– gamybos ir pardavimų apimčių žymus mažėjimas;

– neišsprendžiamų finansinių – ekonominių problemų atsiradimas;

– bankrotas ir likvidavimasis.[1;95-96]

Analogišką gyvavimo ciklą (atsiradimas, augimas, stabili gamyba, nunykimas) pergyvena ir vieno ar kito produkto gamyba. Todėl, akivaizdu, kad organizacijos gyvavimo ciklas ir gaminamo produkto gyvavimo ciklas yra tiesioginėje priklausomybėje.

Produktas, ypač šiuolaikinėse gamybose, nenunyksta gana greitai, nes jo charakteristikos nebeatitinka išaugusių poreikių. Dažnai kyla klausimas, tai kodėl gi, kai kurios organizacijos gyvuoja gana ilgai?

Efektyviai funkcionuojanti organizacija nuolat analizuoja savo veiklos parametrus. Jei analizė rodo, kad produktų gamybos ir pardavimo perspektyva nekokia, atsiranda nuosmūkio simptomai, veikla reorganizuojama, pradedami gaminti kiti (dažniausiai giminingi seniesiems) produktai, ir įmonė toliau stabiliai funkcionuoja. Reorganizacijų įmonės gyvenime gali būti ne viena ir ne dvi. Tokiu būdu užtikrinamas įmonės ilgaamžiškumas.

Akivaizdu, kad organizacijų gyvenime jų stabilaus funkcionavimo etapo metu yra laikotarpiai, kuriuos reikia vadinti reorganizavimo periodais. Šių periodų metu vyksta tokie procesai:

– naujų produktų kūrimas, konstravimas;

– naujų technologijų projektavimas;

– gamybinių pajėgumų rekonstrukcija;

– naujų produktų įsisavinimas.

Produktų gyvavimo ciklų ir organizacijos ilgalaikio gyvenimo ryšys pateiktas 1 paveiksle.

apimtys organizacija

produktas B

produktas A

1 2 3 4 laikas

1 2 3 4

1 pav. Produktų gyvavimo ciklų ir organizacijos ilgalaikio gyvenimo ryšys [1; 97]

Užtikrinant organizacijos ilgaamžiškumą, norint optimaliai nustatyti reorganizavimo periodus, ypatingą reikšmę turi strateginis valdymas.

Tyrinėjant organizacijas, labai svarbu apibūdinti tokius jų gyvenimo procesus kaip:

· funkcionavimas;

· plėtimasis;

· vystymasis.

Svarbu nustatyti, kokioje būklėje vienu ar kitu metu yra organizacija.

Yra susiformavusi tokia, daugiau ar mažiau vieninga šių procesų samprata:

FUNKCIONAVIMAS – stabili organizacijos veikla, kuriai vykstant beveik nesikeičia nei kiekybiniai, nei kokybiniai parametrai (stabilūs pardavimai, nesikeičia technologiniai procesai, gaminamų produktų charakteristikos, darbuotojų kiekis, kokybė ir t.t.).

PLĖTIMASIS – organizacijos veikla, kada didėja kiekybiniai parametrai (didėja pardavimai, fizinis ir finansinis kapitalas, darbuotojų kiekis ir t.t.).

VYSTYMASIS – organizacijos veikla, kuomet vyksta pozityvūs kokybiniai pokyčiai, gerėja kokybiniai parametrai (įvedami tobulesni įrenginiai ir pažangesnė technologija, pradedami gaminti kokybiškesni produktai, gerėja darbuotojų kokybinė sudėtis ir t.t.) [1;98].

E. Bagdonas, vertindamas organizacijos vystymąsi, pabrėžia, kad vystymasis, tai negrįžtamas, tikslingas ir dėsningas materialių ir idealių objektų kitimas [3;122]. Tik visos trys šio proceso savybės leidžia tvirtinti, kad objektas (organizacija) vystosi. Jei procesas yra grįžtamas, t.y. pasikartojantis, tai liudija, jog objektas tik veikia. Jei pokyčiai yra atsitiktiniai, stichiški, tai procesas nedėsningas, patirtis nekaupiama ir negali būti esminių pokyčių. Ilgainiui besivystantis objektas esmingai pasikeičia ir turime kokybiškai naują objektą.

Organizacija gali vystytis jai nesiplečiant. Tačiau kokybinių parametrų gerėjimą, mažėjant kiekybiniams parametrams, vystymusi vadinti nebegalima – pavyzdžiui, jei
pažangesnę technologiją, gaminat kokybiškesnius produktus, pardavimai sumažėjo, gaunamos mažesnės pajamos ir pelnas, tai pozityvūs kokybiniai pokyčiai neturi ekonominės ir socialinės logikos ir toks “vystymasis” yra beprasmis.

Įdomų modelį yra pasiūlęs H. Mintzbergas. Jis sieja organizacijų gyvavimo ciklą su jų struktūrų konfigūracijomis (2 pav.). Savo teiginius H. Mintzbergas grindžia dviem hipotezėmis.

Pirmoji hipotezė teigia, kad organizacijos struktūra didesnę savo gyvavimo laiko dalį būna nepakitusi. Pokyčiai vyksta trumpą laiką ir organizacija pereina iš vienos konfigūracijos į kitą ar visai sunyksta.

Atgaivinimas

ATSIRADIMAS AUGIMAS BRANDA SMUKIMAS

2 pav. H. Mintzbergo organizacijų gyvavimo ciklas [3; 123]

Antroji hipotezė teigia, kad kiekvienam organizacijos gyvavimo ciklo etapui (atsiradimui, augimui, brandai ir smukimui) yra būdinga specifinė konfigūracija [3;124].

Atsiradimui būdinga antrepreneriška konfigūracija. Tokios organizacijos išlaiko savo formą tol, kol joms vadovauja jų įkūrėjai. Įkūrėjai (antrepreneriai) paprastai sukoncentruoja valdžią savo rankose, todėl dažnai nejaučia aplinkos pokyčių arba nesugeba prie jų prisitaikyti. Didėjant organizacijos veiklos apimčiai ar keičiantis jos veiklos pobūdžiui esamoji konfigūracija įgauna įvairių naujų formų (2 pav.). Jei organizacija pokyčių metu tampa politiška, tai jai gresia suirimas. Iš patirties žinoma, kad daugiau kaip pusė antreprenerinių organizacijų sunyksta taip ir nepasiekusios kitokių formų.

Augimo etapui būdingos trys konfigūracijos: misionieriška, novatoriška ir mechaninė. Nors ir nedažnai, tačiau kai kurios antreprenerinės organizacijos, išvykus jų lyderiui, tampa misionieriškomis. Šiuo atveju tam tikra ideologija tampa tos organizacijos veiklos pagrindu. Tos organizacijos, kurių veiklai užtikrinti reikalingi specialistai, tampa novatoriškomis, jei tai susiję su nuolatine kūryba, ar profesionaliomis (jei reikalinga standartizuota kvalifikacija). Vis dėlto dauguma organizacijų įgauna mechaninę konfigūraciją.

Brandos etapui būdingos dvi formos: diversifikuota (iš esmės mechaninė) ir profesionali. Abi šios formos gali atsigauti (kiek pakeisti struktūrą). Novatoriška organizacija yra tarsi tarpinė forma, pasitaikanti tiek augimo, tiek brandos stadijoje.

Smukimo stadijai būdinga organizacijos veiklos politizacija, kuri gali sužlugdyti organizaciją. Kitais atvejais galimas organizacijos atgaivinimas ir grįžimas prie brandos etapo konfigūracijų [3;124].

Priklausomai nuo išorinės aplinkos sąlygų ir organizacijos vidinių parametrų gyvavimo ciklas gali būti nuo kelių mėnesių iki keliasdešimt metų.

R. Jucevičius pažymi, jog paprastai laikomasi nuomonės, kad organizacijų gyvavio ciklas panašus į produkto gyvavimo ciklą, tai yra, jos pereina gimimo, intensyvaus augimo, brandos ir nunykimo etapus. Be abejo, tai nereiškia, kad visus šiuos etapus turi pereiti visos organizacijos: gali būti, kad organizacija nunyksta net nepradėjusi kiek intensyviau augti.

Įvertinęs ir apibendrinęs daugelio autorių darbus, R. Jucevičius siūlo tokį organizacijos gyvavimo ciklo modelį:

1. Sumanymas;

2. Įkūrimas;

3. Intensyvus augimas;

4. Žydėjimas;

5. Stabilizacija;

6. Biurokratizacija;

7. Nunykimas.

Šiame organizacijos gyvavimo cikle sąmoingai įvestas pradinis – sumanymo, arba idėjos apie organizaciją atsiradimo, etapas. Antreprenerinė organizacija paprastai gimsta kur kas anksčiau, negu ji teisiškai įforminama.

Organizacija – tikslinga sistema. Visa organizacijos veiklos esmė – tikslų įgyvendinimas, todėl jų nustatymui, suformulavimui, įvertinimui būtina skirti didelį dėmesį.

Gyvavimo ciklo koncepcija plačiai taikoma atliekant tyrimus. Organizacijos gyvavimo ciklo etapai:

1) Kūrimosi etapas. Organizacija yra atsiradimo pradžioje ir pradeda formuoti savo produkcijos gyvavimo ciklą. Tačiau tokios organizacijos tikslai neryškūs, labai laisvai vyksta kūrybiniai procesai, norint pereiti į kitą etapą turi būti aprūpinta ištekliais.

2) Kolektyviškumo etapas. Jo metu toliau vystosi inovaciniai pirmo etapo procesai, formuojasi organizacijos misija, tačiau komunikacija vyksta neformaliai (nėra reglamentuota ir struktūrizuota).

3) Formalizavimo ir valdymo etapas. Jo metu stabilizuojasi organizacijos struktūra, sukuriamos taisyklės, nustatomos procedūos, veikla nukreipta į inovacijų stabilumą ir lemiamą valdymą įgauna tie organai, kurie priima sprendimus. Sprendimų priėmimai išbalansuoti. Tikrinamos funkcijos ir žiūrima, kad atskirų organizacijos narių veikla nebūtų pavojinga organizacijai.

4) Organizacijos struktūrizavimosi etapas. Jis plečia rinką, didina produkcijos apimtis, todėl reikia turėti suderintą organizacijos struktūrą. Ji tampa kompleksiška, tvirta. Gilėja hierarchija valdyme ir sprendimai tampa decentralizuoti.

5) Kritimo etapas. Konkurencija aštrėja, produktai pasensta, siaurėja rinka, ieškoma naujų veiklos sričių, padidėja konfliktų tikimybė, kadangi reikalai blogėja, auga poreikis autoritariniam valdymo stiliui. [2]

branda

kritimas

augimas

kūrimas

I
II III IV V

1. Kūrimo bruožai: neaiškūs tikslai, didelės kūrimosi galimybės.

2. Neformalus bendravimas ir struktūra.

3,4. Valdymo taisyklių formalizavimas, stabili struktūra, efektyvumo siekimas, struktūros sudėtingumas, decentralizacija, veiklos diversifikacija.

5. Didelis darbuotojų tinkamumas, konfliktų didėjimas.

Organizacijos gyvavimo ciklo “žydėjimo” etapas – tai optimali būsena, kai organizacija yra profesionaliai valdoma ir pasiekia savikontrolės bei veilos lankstumo balansą. Pagrindiniai šio gyvavimo ciklo etapo organizacijos ypatumai būtų šie:

· aiškiai suformuluota ir suprasta vizija;

· skatinamas kūrybiškumas ir novacijos;

· dinamiška struktūra, funkcionalios sitemos;

· veiksmai numatomi, gera ateities perspektyva;

· orientacija į rezultatus;

· investicijos į naujus biznio vienetus ir kt.

Šią stadiją pasiekusios organizacijos stengiasi čia išliūkti kuo ilgiau, tačiau ne visoms tai pavyksta. Visų pirma todėl, kad šiame etape organizacija ir toliau auga, o šis augimas gali viršyti jos kolektyvinės kompetencijos optimalų lygį. Neauganti organizacija nebūtų gyvybinga. Tačiau aughimas reikaluja naujų sugebėjimų, profesionalesnių menedžerių ir vadovų, o tai yra viena didžiausių problemų. Natūralu, kad tokiu atveju veikiama taip kaip sugebama, atsisakoma sudėtingesnių veiksmų, veikla stabilizuojasi ir organizacija pereina į tolesnį gyvavimo ciklo etapą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2247 žodžiai iš 7224 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.