Organizaciju vystymo koncepcija
5 (100%) 1 vote

Organizaciju vystymo koncepcija

Modernios organizacijos, o taip pat metodologinių strateginio valdymo aspektų analizė leidžia teigti, jog šiuo melu žinomos ir taikomos strateginio valdymo teorijos ir koncepcijos nepajėgia paaiškinti, kaip sukurti tokia organizaciją, kuri žinių visuomenėje galėtų būti laikoma modernia. Tai lemia pati strateginio valdymo esmė, organizacijoje priimamus sprendimus orientuojanti daugiau į jos aplinkoje vykstančių pasikeitimų valdymą. Strateginio valdymo paskirtis – numatyti organizacijos veiklos kryptis ir tikslus, atspindinčius jos aplinkoje vykstančius procesus, sukurti organizacijos strateginius resursus ar numatyti apsirūpinimo jais būdus ir parengti bei realizuoti strategiją, geriausiai įvertinančią veiklos aplinkybes bei Šiuos resursus. Tačiau, kaip matyti iš modernios organizacijos ypatumų, jos elgsena ne mažiau lemia bendra organizacijos socialinės sistemos kokybe, nes būtent pastaroji ir apsprendžia, kokie procesai vyraus organizacijoje ir kokias galimybes turės joje dirbantys darbuotojai realizuoti savo potencialą. Monografijos pirmojoje dalyje atlikta strateginio valdymo metodologinių aspektų analizė išryškino akivaizdžią tendenciją, jog organizacijų strategijos turi būti lanksčios, leidžiančios operatyviai reaguoti į aplinkoje vykstančius pakitimus. Kitaip tariant, net ir stambių organizacijų strategijos panašėja į mažų antreprenerinių firmų strategijas. Taigi, anirepreneriškumas tampa esminiu bet kurios strategiškai valdomos organizacijos bruožu.

Monografijoje pateikiamos strateginio organizacijų vystymo koncepcijos esmė yra tai, jog modernios organizacijos sukūrimas siejamas su trimis autonomiškomis veiklos kokybėmis: strateginiu valdymu, antrepreneriška veikla ir organizacijos socialinės sistemos kokybe, nes būtent jos leidžia sukurti visuminę organizacijos kokybę.

Strateginis valdymas, kaip jau buvo minėta, orientuotas į aplinkoje vyksiančių organizacijai reikšmingų pasikeitimų valdymą ir jos veiklos prasmingumo sukūrimą. Antrepreneriškumas išreiškia patį veiklos stilių, leidžiant laiku, aptikti naujas galimybes bei gręsiančius pavojus ir tinkamai į juos sureaguoti. Tuo tarpu organizacijos socialinės sistemos, arba dar kitaip vadinamo – organizacinio vystymo paskirtis yra sukurti kokybišką sistemą organizacijos viduje. Vadinasi, jei visos šios trys kokybės bus tinkamo lygio, galima tikėlis, kad pavyks sukurti tokią organizacija, kuri gerai supras savo misiją ir tikslus, žinos, kaip juos pasiekti, bus proaktyvi jos aplinkoje atsirandančių galimybių atžvilgiu, o jos organizacinio bei valdymo potencialo lygis leis minėtąsias savybes efektyviai panaudoti.

Atlikta pagrindinių sudėtinių strateginio organizacijos vystymo krypčių analizė išryškino esmingiausius bruožus ir kokybes, kurias padeda suformuoti tinkamai organizuotas strateginis valdymas, veiklos antrepreneriškumas bei kokybiška organizacijos socialinė sistema. Šio skyriaus tikslas – išryškinti anksčiau aptartų strateginio vystymo elementų integracijos esmę ir parodyti, kaip šios integracijos rezultate suformuojamos svarbiausios modernios žinių organizacijos kokybės. Problemą nagrinėsiu dviejuose apibendrinimo lygiuose:

• integruojant du elementus iš trijų strateginio organizacijos vystymo elementų, parodant ką šiuo atveju įgyja organizacija ir ko ji stokoja, nesant pilnos visų trijų elementų integracijos;

• integruojant atskiras visų trijų elementų kokybes ir vertinant kaip jos padeda suformuoti pagrindinius modernios organizacijos bruožus.

Strateginio organizacijų vystymo elementų integracija

Viena iš ryškių pastarųjų kelerių metų tendencijų, turinčių ilgalaikę perspektyvą ir gerai deranti su modernios organizacijos koncepcija, yra valdymo autonomizacija, formuojantis atskiroms darbo grupėms – komandoms. Neįsigilinus į problemos esmę, gali atrodyti, jog tai ne nauja tendencija, nes komandinio darbo kultūros formavimo problema mokslininkų gvildenama jau nebe pirmą dešimtmeti. Tačiau šiuo atveju kalbama apie kokybiškai naują problemos lygmenį. Ryškiai kinta pačių komandų autonomiškumas, funkcijų delegavimas transformuojamas į realų veiklos decentralizavimą, pačios organizacijos palaipsniui tampa savotišku „tinklu“. Tokia organizacijos konfigūracija garantuoja aukštą jos antrepreneriškumo lygi. Bet tam, kad ši visuma veiktų efektyviai, būtina atitinkama organizacijos kultūra, vertybinės orientacijos, palaikantys vidiniai procesai ir sistemos. Šiuo atveju nesunku pastebėti, jog tokią organizacijos kokybę leidžia pasiekti antrepreneriško veiklos stiliaus sėkmingas derinimas su adekvačia „tinkline“ organizacijos vidine struktūra ir ją palaikančiomis sistemomis. Tačiau nesant tinkamo strateginio valdymo iškyla reali grėsmė organizacijai prarasti savo strategini kryptingumą bei veiklos sistemą, gana tikėtinas jos tapimas smulkių veiklos vienetų konglomeratu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Kitokiomis savybėmis pasižymi organizacija, kurioje gerai išvystytas strateginis valdymas bei jį palaikanti vidinė organizacija – jos strateginė architektūra bei socialinė sistema. Strateginis valdymas yra orientuotas į organizacijos aplinkoje vykstančių pasikeitimų valdymą, tačiau tokia jo orientacija siekiama ne nuolatinių pasikeitimų, bet stabilumo.
Stabilumas šiuo atveju nereiškia pastovumo ar juo labiau – stagnacijos, bet yra orientuotas į stabilų augimą, pagal galimybes – planingą ar bent numatomą. Tačiau veiklos planingumas ir sistemiškumas riboja inovatoriškumą. netrivialumą, o tuo pačiu – ir antrepreneriškumą. Antra vertus, tokia organizacija turi visas prielaidas būti sėkminga, ypač jei ji veikia veiklos srityse, kurioms būdingas palyginti ištęstas gyvavimo ciklas. Be to tokiose organizacijose yra palankios sąlygos atsirasti netipinėms strategijoms, kurias siūlo atskiri struktūriniai dariniai. Taip yra dėl to, jog ne tik strategija lemia, kokios bus pasirinktos struktūros, bet esamos struktūros ne mažiau lemia ir pasirenkamą strategiją.

Nemažos problemos tikėtinos organizacijoje su gerai išvystytu strateginiu valdymu ir aiškiai išreikštu antreprenerišku veiklos stiliumi, tačiau nepasižyminčioje aukšta vidines organizacijos kokybe. Didžiausias tokios organizacijos pranašumas – jos dinamiškumo ir lankstumo suderinimus su veikios sistemingumu, tikslingumu bei kryptingumu. Tačiau tam būtinas adekvatus organizacinis potencialas. Strateginiais sprendimais siekiama sukurti prielaidas suformuoti reikiamą organizacini – valdymo potencialą. tačiau jo formavimo mechanizmai, o juo labiau – funkcionavimas išeina už strateginio valdymo objekto ribų. Kaip namas dar nėra būstas, taip ir organizacijos architektūra dar nėra realus organizacinis-valdymo potencialas. Struktūros, sistemos, procesai, veiklų deriniai, informacijos srautų judėjimas ir poveikis – visa lai apjungia organizaciją i visumą, sukuria palankų klimatą individu ir jų grupių saviraiškai bei vidinio potencialo realizavimui. Suprantama, netinkama vidinė organizacija gali duoti ir priešingą rezultatą. Todėl Peters (1992), vertindamas atskirų organizacijos elementų svarbą labiausiai šiuolaikiškų organizacijų sėkmei, teigia, jog 55% sėkmės priklauso nuo struktūros, 30% – nuo sistemų ir lik 15% – nuo personalo. Be abejo, toks minėtų elementų svarbos skirtingumo vertinimas yra gana diskutuotinas. Dar daugiau, neįsigilinus į modernios žinių organizacijos esmę šis požiūris gali atrodyti nepagristas ar net prieštaraujantis jos logikai. Tačiau taip nėra, nes strategijos kūrimo prioritetai iš viršutinių valdymo hierarchinių lygių palaipsniui persikelia į žemutinius, o pirmieji organizacijos vadovai, ypač – stambesnėse ir diversifikuotose organizacijose, priversti daugiau koncentruotis į misijos, filosofijos, politikos bei pagrindinių veiklos krypčių bei tikslų formulavimą. Ši tendencija nebūtinai reiškia jog strategijos kūrimas vyksta „iš apačios aukštyn“ (nors tai taip pat neretai vyksta), o tai jog ji kuriama „apačioje“. Todėl profesionalas ne tik nepraranda save svarbos organizacijai kaip jos esminis resursas, bet dar labiau sustiprina šią padėti. Tačiau tam, kad jis iš viso galėtų optimaliai šį savo potencialą realizuoti, organizacijos struktūra ir sistemos turi būti jam pritaikytos.

Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 1136 žodžiai iš 3109 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.