Turinys
Įvadas 3
Organizaciniai pokyčiai 4
Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema 5
Informacinė visuomenė: švietimas ir kalba 5
Terminologijos problemos 7
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9
Įvadas
Struktūriniai organizacijų pokyčiai išsamiai nagrinėjami Alvino
Toflerio knygoje „Būsimas sukrėtimas“ autoriaus žodžiais biurokratija
pakeis nauja struktūra, vadinamoji „adchokratija“ reiškia – konkrečiam
tikslui. Jis pabrėžia , kad organizacijos privalo atsiliepti į aplinkos
pokyčius, prisitaikydamas prie jų. Bandoma įrodyti, kad nuo organizacijos
reakcijos į vykstančius pokyčius, sugebėjimo įveikti organizacijos
inertiškumą, nuo vadovo žinių, mąstymo ir supratimo priklauso žmonės, sėkmė
ir apskritai egzistencija.
Verslas bus perspektyvus, naudingas ir turės pranašumų, jei bus
naudojamos įvairios techninės, vadybinės ar kitokios šiuolaikinės
priemonės, aktyviai bendradarbiaujant su mokslininkais bei konsultantais ir
diegiamos naujovės aprėpiant ir naudojant reikalingą informaciją.
Vadovaujantis keliu žmonių sėkmingos ir nesėkmingos veiklos
pavyzdžiais, vadybos teorijos plėtros pažinimu bei konsultacine patirtimi,
pateikiamas reagavimo į pokyčius metodologinis požiūris ir metodinės
rekomendacijas.
XXI amžiuje kaip bebūtu sunku, be informacinių technologijų išsiversti
versle neįmanoma. Kur bebūtumėte jus priklausote nuo informacinių
technologijų, ir jos plėtra yra manau pati svarbiausia šiuolaikinėje
visuomenėja. Kas nespės prie jų prisitaikyti, bus suku gyventi. Šiuo metu
daug padeda valstybė savo žmonėm, kompensuodama žmonėms daly sumos nuo
pirkto kompiuterio, tai padės daugeliui žmonių įsigyti kompiuterį ir spėti
prisitaikyti prie kompiuterizacijos plitimo ir jos reikalingumo šiai
dienai.
Organizaciniai pokyčiai
Pokyčiai vyko palaipsniui – nuo Tayloro taikytų metodų iki
mechanizuotų ir automatizuotų šiuolaikinės pramonės linijų. Pasikeitė
technologija ir rinkodara, atsirado daug valdymo technikų, kuriuos neretai
siejamos su žmogiškaisiais santykiais. Tačiau dauguma šių pokyčių vyko
atsietai ir nesuderintai. Šiandiena formuojasi naujas požiūris: nuolat
gausėjančias idėjas ir sistemų teorija siekiama panaudoti novatoriškomis
organizacijų idėjoms, pritaikant sistemiškesnį ir visapusiškesnį požiūrį į
problemas, kad būtų į visumą užuot žiūrėjus į atskiras dalis.
Išskyrus tam tikras visuomenės taisykles, žmonės turi daug laisvės
tačiau įstojus į organizacija jų laisvė apribojama savo pastangas tenka
vienyti su kitų žmonių pastangomis, kad būtų pasiekti organizacijos
tikslai. Todėl tarp asmeninių ir verslo tikslų gali susidaryti trintis.
Valdžiai įgyvendinti vadovybė turi turėti administravimo aparatą. Taip
suformuojama hierarchija, kuri parengia politines nuostatas, turinčias
užtikrinti, kad bet kokia individo veiksmų laisvė darbe atitiktų
organizacijos nuostatų dvasią.
Organizacijos struktūrai turi įtakos ekonominė aplinka. Pramonės
revoliucija sukūrė labai konkurentiška ir stabilią aplinka, bei valdžios
piramidės struktūrą, kai įmonę kontroliuodavo keletas išteklius valdančių
asmenų. Tokia tvarka pasirodė tinkama atlikti užduotis, kurios iš esmės
buvo rutininės. Nuo to laiko įmonių aplinka tapo ne tokia stabili, o
struktūros – nebe mechanistinės mokslų tyrimo ir technologinių plėtros dėka
didesnės ekonomikos ir kitų visuomenės sektorių priklausomybė, ypač tarp
šalių ( pvz. Europos bendrija ). Visa tai vedė prie sudėtingesnio tęsinio
ir valstybinio reguliavimo, didesnės konkurencijos tarp firmų bei išteklių
susiliejimo.
Ateityje vyks dar stipresni technologiniai pokyčiai, o organizacijų
struktūra taps dar įvairesnė. Kiti veiksniai, turintys įtakos organizacijų
pokyčiams:„ Gyventojų skaičiaus didėjimas, kai kylant švietimo lygiui į darbą
priimama išsilavinusių žmonių. Vis didesnę reikšmę įgyja žmonių
bendravimas, nes tenka bendradarbiauti didesniuose projektuose ir
koncernuose.
(Robertas Appleby, Tema – Organizaciniai pokyčiai, puslapis – 174. )
Šiuolaikinės informacinės technologijos švietime: kalbos problema
Informacinė visuomenė – naujas gyvenimo būdasXX amžiaus pabaiga pažymėta „informacinės visuomenės“ kūrimo nerimu.
Kiekvieną dieną per radiją, televiziją, spaudą, paskaitas, seminarus
kartojami šie žodžiai.
Europos Sąjunga drauge su dešimčia asocijuotųjų šalių imasi spręsti
informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Lietuva yra tarp tų dešimties.
Todėl Lietuvai informacinės visuomenės kūrimas tampa svarbiu strateginiu
uždaviniu.
Pasaulio pažinimą siejame su trimis pagrindiniais komponentais:
materija, energija, informacija. Pirmieji du seniai išsikovojo deramą vietą
ir pripažinimą tiek moksle, tiek švietime, tuo tarpu
tretysis vis
tebesklando miglose, ypač švietime: neaišku, nei ko mokyti, nei kada, nei
kas turėtų mokyti. Vėlgi kartojami teiginiai apie informacijos svarbą,
tačiau nuo to nedaug kas keičiasi.
Norime ar nenorime – kuriame ir turėsime kurti informacinę visuomenę.
Tai objektyvi realybė. Tad naudingiau būtų suprasti jos plėtros dėsnius,
išmanyti jai keliamus uždavinius ir pagal galimybes prisidėti ar dalyvauti
jos kūrime.
Esama daug informacinės visuomenės apibrėžčių: nuo trumpučių žinynuose
pateikiamų apibūdinimų iki išsamių vadovėliškų aiškinimų. Tačiau visuomet